Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį. Nurodo, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną.

4. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei

6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą – 72,41 Eur, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2017 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 17-50-03 perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą. Iš ieškinio turinio ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“ pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimų perleidimą buvo informuotas 2016 m. spalio 7 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties Nr. 9812465001, atsakovei.

Dėl skolos priteisimo

8. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė D. M. 2014 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pradine kreditore UAB „4finance“. Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas.

9. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 68,67 Eur skolos pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 326,27 Eur palūkanas, kurias sudaro 75 proc. palūkanos, perleistos paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu bei palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., t. y. kaip matyti iš išrašo iš Priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties ir palūkanų paskaičiavimo akto, 152,71 Eur neapmokėtos palūkanos iki reikalavimo perleidimo sutarties ir 173,56 Eur palūkanos, paskaičiuotos 75 procentų dydžio už 1230 pradelstas dienas (laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d.). Ieškovė taip pat prašo priteisti 75 proc. dydžio sutartines palūkanas, paskaičiuotas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Pažymėtina, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, kaip nurodo ieškovė, 2015 m. sausio 30 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintini iš dalies, t. y. reikalavimas dėl 22,18 Eur neapmokėtų palūkanų pagal sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką iki minėtos sutarties nutraukimo, tenkintinas, o dėl likusių palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, taip pat 75 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų

13. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 10,55 Eur išlaidų už pranešimų atsakovei siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 10,55 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (101,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 25 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

17. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,67 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 67 centus) skolos, 22,18 Eur (dvidešimt du eurus 18 centų) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (101,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,55 Eur (dešimt eurų 55 centus) skolos išieškojimo išlaidų bei 3,75 Eur (trys eurai 75 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.