Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Laveva“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Nuomonė“ ieškinį atsakovui L. M. dėl žalos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 148 946,44 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-2133-861/2024 iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Nuomonė“. Nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra teikusi ir nemokėjo jokių mokesčių. Įmonėje nuo įsteigimo nebuvo jokių darbuotojų. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių Įmonė neturi. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024, kuria patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurie viso sudaro 148 946,44 Eur. Nurodo, kad bendrovės vadovas nuo jos įsteigimo buvo atsakovas Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės vadovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Nurodo, kad įmonė nuo 2020 metų pradėjo nevykdyti finansinių įsipareigojimų, neteikė finansinės atskaitomybės, todėl įmonė vėliausiai nemokia tapo 2020 metais, tačiau vadovas dėl bankroto nesikreipė. Teigia, kad dėl atsakovo savalaikio neveikimo ir delsimo padaryta žala kreditoriams, kilusi po įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra 148 946,44 Eur. Jeigu bendrovės vadovas, tai yra atsakovas, būtų pateikęs prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau, Įmonės skolos nebūtų susidariusios ir išaugusios, o kreditorių ratas padidėjęs.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnis 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Ieškinys tenkinamas.

3. Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024 tenkindamas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą nutarė iškelti mažajai bendrijai „Laveva“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti mažąja bendrija „Nuomonė“. Šia nutartimi taip pat buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024 patvirtinti bankrutuojančios mažosios bendrijos „Laveva“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai bendrai 148 946,44 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024 nutarta skirti mažosios bendrijos „Laveva“ buvusiam vadovui (atsakovui) 200 Eur baudą už įstatymo nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą, pusę baudos sumos (100 Eur) skiriant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kitą pusę (100 Eur) bankroto procesą vykdančiam nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Nuomonė“. Nutarties 12 punkte teismas konstatavo, kad vadovas vengia perduoti įmonės dokumentus ir turtą, teikti informaciją apie įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, taip užkerta kelią sklandžiam bankroto proceso vykdymui, jį vilkina, nevykdo Vilniaus apygardos teismo nutarties, tuo pažeisdamas įmonės kreditorių interesus, didindamas bankroto procedūros kaštus bei pažeisdamas imperatyviąsias įstatymo normas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024 nutarta pripažinti bankrutavusia ir likviduoti mažąją bendriją „Laveva“ dėl bankroto. Remiantis ieškovės pateiktu Juridinių asmenų registro išplėstiniu 2024 m. rugsėjo 23 d. išrašu nustatyta, kad mažajai bendrijai „Laveva“ nuo (duomenys neskelbtini) vadovavo atsakovas L. M..

6. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja, juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, jog, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

9. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

10. Taigi, atsakovas, būdamas ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme (sprendimo už akių 9 punktas) įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, laiku kreiptis ne tik į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir iškėlus bankroto bylą - perduoti bendrovės dokumentus ir turtą. Formaliai įvertinus nemokumo administratorės ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pirmiausia sutiktina su nemokumo administratorės argumentais, jog bendrovės būklė jau buvo prasta 2020 metų spalio mėnesį. Pažymėtina, kad bendrovė atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi nuo pat įsteigimo, tačiau kaip matyti iš bankrutavusios mažosios bendrijos „Laveva“ byloje esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), bendrovė jau 2020 m. spalio mėnesį turėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kurios ieškojimas buvo nerezultatyvus, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė nurodytu laiku (2020 metų spalio mėnesį) buvo faktiškai nemoki, tačiau bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tuo pažeisdamas JANĮ 5 straipsnio 1 punktą.

11. Antra, kaip minėta, ieškovei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, atsakovas privalėjo ieškovės nemokumo administratorei perduoti ieškovės turtą ir dokumentus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-861/2024 nutarta skirti mažosios bendrijos „Laveva“ buvusiam vadovui (atsakovui) 200 Eur baudą už įstatymo nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą, pusę baudos sumos (100 Eur) skiriant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kitą pusę (100 Eur) bankroto procesą vykdančiam nemokumo administratorei mažajai bendrijai „Nuomonė“. Nutarties 12 punkte teismas konstatavo, kad mažosios bendrijos ,,Laveva“ vadovas vengia perduoti įmonės dokumentus ir turtą, teikti informaciją apie įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, taip užkerta kelią sklandžiam bankroto proceso vykdymui, jį vilkina, nevykdo Vilniaus apygardos teismo nutarties, tuo pažeisdamas įmonės kreditorių interesus, didindamas bankroto procedūros kaštus bei pažeisdamas imperatyviąsias įstatymo normas.

12. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo įpareigojimai dėl turto ir dokumentų perdavimo nebuvo įvykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens turto išsaugojimą ir bankroto atveju, turi pareigą šį turtą perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė kreditorių teisės atgauti skolas pažeidimu. Atsakovas, savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimus, todėl darytina išvada, kad atsakovo atžvilgiu yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tai yra atsakovo, kaip bendrovės vadovo neteisėti veiksmai pareiškė netinkamu bendrovės veiklos organizavimu, tai yra nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei esant nemokiai ir vengiant perduoti dokumentus ir turtą iškėlus bankroto bylą (neveikimu), tuo padarydamas 148 946,44 Eur žalą kreditoriams (CK 6.247 straipsnis). Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, taigi, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį dėl 148 946,44 Eur žalos atlyginimo.

13. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2 092 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, CPK 96 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k., (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Laveva“, į. k. (duomenys neskelbtini), 148 946,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 148 946,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 4 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k., (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 2 092 EUR žyminį mokestį (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimą už akių atsakovui įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

“Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-338-730/2025, iškeltoje pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Laveva“, ieškinį atsakovui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos ir palūkanų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. (duomenys neskelbtini)“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.