Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko (toliau – pareiškėjo atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria panaikintas nuteistajam A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina pagal šį nuosprendį paskirta bausmė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-1937-1128/2021 paskirtomis subendrintomis bausmėmis jas visiškai sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmė bei 38 MGL (1 900 Eur dydžio bauda. Paskirtos terminuotos 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jam šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) gydytis priklausomybės ligas; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Priteista iš A. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S. (E. S.) 60 Eur turtinei žalai ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. 2023 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo buvo siūloma nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi panaikintas nuteistajam A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina pagal šį nuosprendį paskirta bausmė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

4.2 Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą išnagrinėjo nuteistajam A. J. nedalyvaujant, dėl ko yra pagrindo svarstyti dėl nuteistojo A. J. teisių suvaržymo ir neturėjimo galimybės teismui pasiaiškinti bei pateikti savo nuomonę dėl nagrinėjamo teikimo.

4.4 Skunde dėl nuteistojo A. J. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nurodoma, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu, kuris, be kita ko, yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė duomenis apie A. J. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o tai savo ruožtu reiškia, kad nekaltumo prezumpcijos principu būtina vadovautis ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Pažymima, kad nuteistojo A. J. ir jo sugyventinės santykiai yra konfliktiški, nuteistojo A. J. atžvilgiu jau yra buvę atvejų, kai pagal analogiškus sugyventinės pareiškimus ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nuteistojo atžvilgiu. Be to, nuteistajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepadarius procesinių pažeidimų ar teisės taikymo klaidų, įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir padarė pagrįstą išvadą, kad jis be pateisinamų priežasčių vengia vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl bausmės tikslai nėra ir negali būti pasiekti, taigi nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą ir skundžiamą nutartį pakeisti.

7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą išnagrinėjo nuteistajam A. J. nedalyvaujant, dėl ko yra pagrindo svarstyti dėl nuteistojo A. J. teisių suvaržymo ir neturėjimo galimybės teismui pasiaiškinti bei pateikti savo nuomonę dėl nagrinėjamo teikimo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog BPK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir institucijos, pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš tiesų Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą išnagrinėjo nuteistajam A. J. nedalyvaujant, nes pastarasis šaukiamas į teismo posėdį neatvyko, o taikant jam procesinės prievartos priemonę – vesdinimą, atvesdintas nebuvo, nes nuteistasis nebuvo surastas. Taigi, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas priemones, kad užtikrintų nuteistojo A. J. dalyvavimą procese, tačiau jis savo elgesiu tyčia to vengė, o tam, kad nuteistojo A. J. teisės nebūtų pažeistos, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam gynėją advokatę L. U., kuri aktyviai atstovavo nuteistąjį A. J. šioje teikimo byloje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 358 straipsnio 3 dalies nuostatų, išnagrinėdamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą nedalyvaujant nuteistajam A. J..

8. BK 75 straipsnio 9 dalis numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, jeigu probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tada, kai yra Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, todėl bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę. Teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, taip pat ir priežastis bei sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.

9. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam skiriamos tam tikros pareigos, įpareigojimai ir draudimai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jų tikslingumą, laikymosi realumą ir būsimą poveikį nuteistajam. Būtent jų bei nuteistojo pareigų laikymasis užtikrina, jog asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais bei priemonėmis. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčio kryptingumą, sprendžiant, klausimą dėl asmens atžvilgiu taikomo bausmės vykdymo atidėjimo efektyvumo, vertinama, kaip nuteistasis laikosi visų jam paskirtų pareigų.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteistajam A. J. atidėjus paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, buvo paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) gydytis priklausomybės ligas; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2022 m. balandžio 19 d. (asmens b. l. 80), taigi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius nuteistojo A. J. priežiūrą vykdo nuo 2022 m. balandžio 19 d. Nuteistasis A. J. 2022 m. balandžio 21 d. buvo supažindintas pasirašytinai su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis A. J. sutiko. Taigi, be jokios abejonės, nuteistasis A. J. žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys pareigas ar jų apskritai nevykdys (asmens b. l. 92-101). Apie savo prievolę laikytis probacijos sąlygas bei vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus pirmosios instancijos teismas buvo pakartotinai išaiškinęs nuteistajam A. J. 2023 m. sausio 3 d. teismo posėdyje, kuriame nuteistasis A. J. pažadėjo nedaryti pažeidimų ir laikytis nustatytų pareigų.

12. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, nuteistasis A. J. ne vieną kartą pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. rugpjūčio 2 d., 00.49 val., naktinio patikrinimo metu nuteistajam A. J. buvo nustatytas 0,60 promilės neblaivumas (asmens b. l. 137). Dėl padaryto pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą raštu, tačiau pateisinamų priežasčių nenurodė (asmens b. l. 138), jis buvo įspėtas dėl nevykdymo teisinių pasekmių. Tačiau nuteistasis A. J. teigiamų išvadų nepadarė ir 2022 m. gruodžio 21 d. patikrinimo metu nuteistajam A. J. vėl buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas (asmens b. l. 185). Taip pat nuteistasis A. J. nevykdė teismo jam skirto įpareigojimo – dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuteistasis A. J. nuolat praleidinėjo elgesio pataisos programos užsiėmimus, todėl jo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas (asmens b. l. 183). Be to, iki Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nuteistasis padarė administracinius nusižengimus: 1) 2022 m. lapkričio 25 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (skirta 90 Eur bauda (asmens b. l. 176); 2) 2022 m. gruodžio 22 d. nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį (skirta 10 Eur bauda) (asmens b. l. 176). Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (asmens b. l. 176). Dėl padarytų nuteistojo A. J. pažeidimų 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuteistajam A. J. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš dieną iki Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. sausio 3 d. vykusio minėto teikimo nagrinėjimo, nuteistasis A. J. vėl pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2023 m. sausio 2 d. patikrinimo metu jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 2 ). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas netenkintas, argumentuojant tuo, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovai kreipėsi į teismą teikimu pirmą kartą, nuteistasis A. J. kritiškai žiūri į padarytus pažeidimus ir teismo posėdyje pažadėjo nedaryti pažeidimų bei laikytis nustatytų pareigų, taip suteikiant pastarajam galimybę pateisinti jam jau ne kartą reiškiamą pasitikėjimą.

13. Tačiau po minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ši nutartis nuteistajam įteikta 2023 m. sausio 16 d.), A. J. teigiamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo teismo jam skirtus įpareigojimus. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis A. J. nevykdo teismo jam skirto įpareigojimo – dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, „Sodra“ duomenimis, nuteistasis A. J. nedirba nuo 2023 m. sausio 6 d., jis buvo įdarbintas subsidijuojant, tačiau 2023 m. sausio 6 d. jis buvo pašalintas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis joje 6 mėnesius (b. l. 8-10). Taip pat nuteistasis A. J. pažeidinėjo teismo jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2023 m. sausio 17 d. patikrinimo metu nuteistajam A. J. buvo nustatytas 0,87 promilės neblaivumas (b. l. 12). Dėl padaryto pažeidimo nuteistasis pateikė pasiaiškinimą raštu, tačiau pateisinamų priežasčių nenurodė (b. l. 11). Nuteistasis buvo informuotas, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius pakartotinai kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistajam A. J. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, 2023 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus papildomi duomenys, jog nuteistasis A. J. ir toliau pažeidinėja teismo jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2023 m. vasario 14 d. atvykus į konsultaciją (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu jam nustatytas 0,37 promilės neblaivumas. Taip pat iš byloje esančio 2023 m. kovo 14 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nuteistasis A. J. padarė dar du administracinius nusižengimus: 1) 2023 m. vasario 23 d. nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (už viešojoje vietoje pasirodymą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, kitų žmonių akivaizdoje miegojimą, savo elgesiu įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę), jam paskirta 35 Eur bauda; 2) 2023 m. kovo 12 d. nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (už važiavimą viešuoju transportu nepateikiant jokio bilieto), jam paskirta 16 Eur bauda. Už administracinius nusižengimus paskirtos baudos nesumokėtos. Be to, kaip matyti 2023 m. vasario 23 d. nuteistasis A. J. nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą, jam esant neblaiviam, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog jis ir 2023 m. vasario 1 d. vėl pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuteistajam A. J. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas).

14. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu atidėdamas nuteistajam A. J. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmė vykdymą, suteikė nuteistajam A. J. galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, ir spręsti sveikatos problemas, visgi akivaizdu, kad nuteistasis tokia galimybe nepasinaudojo, nes, kaip jau minėta, priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) nesigydė ir toliau vartoja šias psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistajam A. J. 2023 m. vasario 10 d. buvo išrašytas siuntimas į (duomenys neskelbtini), kad šis gydytųsi priklausomybės ligas, tačiau 2023 m. vasario 14 d. atvykus į konsultaciją (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nuteistajam A. J. buvo nustatytas 0,37 promilės neblaivumas. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis A. J. nėra motyvuotas vykdyti teismo jam skirtų įpareigojimų – gydytis priklausomybės ligas bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šių įpareigojimų probacijos laikotarpiu nevykdė, o į gydymo įstaigas dėl galimybės gydytis priklausomybės ligas, kreipėsi praėjus beveik metams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio priėmimo ir tik tuomet, kai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis A. J. turėjo pakankamai laiko išspręsti esminę problemą, dėl kurios yra daromi nauji teisės pažeidimai, tačiau realių veiksmų iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo nesiėmė, kas patvirtina, jog nuteistasis, nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės, nesugeba vykdyti jam teismo paskirtų įpareigojimų, be to, net ir supratęs, jog turi rimtą priklausomybę, jos net nebandė gydyti, todėl nagrinėjamu atveju taikyta probacija nepasiekė savo tikslų, o A. J. pažadai keisti savo elgesį ir vykdyti pareigas yra deklaratyvaus pobūdžio.

15. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas, panaikindamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skunde pabrėžiama, kad, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, minėta aplinkybė negalėjo būti vertinama, nes nuteistojo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas. Su tokiu nuteistojo argumentu iš esmės sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl vien minėtu pagrindu spręsti, kad nuteistasis tapo pavojingas visuomenei ir šiuo metu yra būtina jį izoliuoti nuo visuomenės, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, probacijos laikotarpiu nuteistasis A. J. padarė ir kelis aukščiau administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtos baudos nesumokėtos. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir toliau darė priešingas teisei veikas, nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Akivaizdu, kad nuteistasis A. J. nėra suinteresuotas keistis teigiama linkme bei keisti savo gyvenimo būdą, o jo priešingas teisei elgesys didina jo nusikalstamo elgesio riziką.

16. Skundo argumentai, jog nuteistasis A. J. buvo įdarbintas subsidijuojant, tačiau 2023 m. sausio 6 d. jis buvo pašalintas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis joje 6 mėnesius ir dėl to nuteistasis A. J. šiuo metu ieškosi kito darbo, kas užima tam tikrą laikotarpį, atmesti kaip deklaratyvūs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vertinant nuteistojo A. J. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, svarbiu aspektu laikytinas paties nuteistojo aktyvus dalyvavimas pataisos procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam A. J. atidėjus bausmės vykdymą buvo teismo paskirtas įpareigojimas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuteistasis buvo įdarbintas subsidijuojant, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. J. šiuo metu nedirba ir yra pašalintas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis joje 6 mėnesius. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. J. stokoja motyvacijos aktyviai įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesą, o tokį savo elgesį bando pateisinti netinkamų aplinkybių susidarymu.

17. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išskirtinė išlyga nuteistajam, kuriam nuosprendžiu paskiriama laisvės atėmimo bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus, todėl visiškai teisingu ir pateisinamu laikomas sprendimas pažeidus šias sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti. Šioje byloje nustatyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistasis A. J. nėra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę.

18. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistasis A. J., žinodamas ir suprasdamas savo pareigą vykdyti jam skirtus teismo įpareigojimus (probacijos sąlygas) bei žinodamas atsakomybę už šių įpareigojimų nevykdymą, t. y. kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, turėjo galimybę pasitaisyti ir dėti pastangas savo elgesio keitimui, privalėjo elgtis itin pavyzdingai bei nepriekaištingai, tačiau sąmoningai nevykdė jam skirtų teismo įpareigojimų bei darė administracinius nusižengimus. Toks nuteistojo A. J. elgesys rodo, kad jis nepaiso jam parodyto teismo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės būti laisvėje, nuteistasis yra nekritiškas savo elgesiui, nesistengia pasitaisyti ir iš esmės keisti netinkamą elgesį, o tai suponuoja pagrįstą manymą, kad bausmės tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevenciniai) taikant nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą nėra ir nebus pasiekti. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra aukšta (116 balai (iš galimų 168 balų)), tačiau dėl probacijos sąlygų bei pareigų nevykdymo linkusi didėti. Taip pat nustatyta labai aukšta didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems bei vidutinė rizika visuomenei. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindas nustatytas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.