Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailė Žalimienė (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. Š. skundo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus ir sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) per elektroninių paslaugų portalą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. kovo 17 d. skundą, kuriame prašo: „įpareigoti VRK laikytis 2020 m. balandžio 2 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-33 patvirtintos ,,Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašo ’’ 24 punkto reikalavimo ,,Rinkėjai, norėdami atšaukti elektroniniu būdu suteiktą parėmimą, tai gali atlikti portale „Rinkėjo puslapis“. Rinkėjas savo parašą gali atšaukti iki popierinių rinkėjo parašų rinkimo lapų grąžinimo rinkimų komisijai dienos.“, tai yra nurodyta Respublikos prezidento rinkimų grafike nustatytos datos, t. y. iki 2024-03-28. Kadangi, kandidatė I. Šimonytė popierinių rinkėjo parašų rinkimo lapų negrąžino, todėl man turi būti sudarytos sąlygos atšaukti savo parašą VRK portale ,,Rinkėjo puslapyje“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018; kt.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus.

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, be kita ko, prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) laikytis VRK 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. Sp-33 „Dėl pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 24 punkto reikalavimų. Pareiškėja iš esmės teigia, kad ji negali VRK portale „Rinkėjo puslapis“ elektroniniu būdu suteiktą parėmimą už kandidatę I. Šimonytę atšaukti.

Įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus bei suformuluoto reikalavimo apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja VRK būtų reiškusi prašymus, kurie yra reiškiami teismui, o ši institucija jos prašymą nagrinėti ar tenkinti atsisakė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VRK atlikti jos prašomus atlikti veiksmus negali būti laikomas tokiu skundo reikalavimu, kuris pats savaime yra pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.

Nutartis neskundžiama.