Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T. ir jo atstovei advokatei A. R., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovei L. L., išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio „Team Solutions“ betonuotoju, Marijampolės profesinio rengimo centro 3 kurso moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2014 m. vasario 23 d. 18.30 val. Prienų r. sav. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 29,12-ajame kilometre vairavo G. T. priklausantį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 108, jį apgadino, tuo jis VĮ „Kauno regiono keliai“ padarė 137,32 Lt žalą, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 2,02 promilių girtumas), nelaukdamas, kol bus patikrintas jo blaivumas ir nustatytos įvykio aplinkybės. Tuo A. T. pažeidė KET 9, 233, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.

A. T. teismo posėdyje savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų neigė, paaiškino, kad iš Naujosios Ūtos su T. R. važiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo blaivus. Važiavo apie 70 km/val. greičiu. Buvo prisisegęs saugos diržą. Prie Strielčių kaimo kažkokia mašina prieš juos pristabdė, suko į Strielčius dešinėn. Iki to automobilio buvo apie 100 m. Jis norėjo irgi pristabdyti, bet dingo automobilio stabdžiai, todėl, kad neatsitrenktų į kitą mašiną, suko greitai į kairę. Mašiną sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį ir kelio ženklą. T. paskambino savo žmonai, kad atvažiuotų jų paimti. Šiai atvažiavus, A. T. pasidarė bloga, ir jį išvežė į ligoninę. Nepamena, kada išgėrė, neatsimena, kaip jį vežė į ligoninę, nepamena nė kaip buvo ligoninėje, nes susitrenkė galvą. Techninė apžiūra dar galiojo, automobilio tyrimo po įvykio nedarė. Jam draugas T. sakė, kad kai jį vežė, davė išgerti alkoholio, kad pasidarytų geriau. Svaigo galva, bet viskas susitvarkė, iš ligoninės tą pačią dieną išleido. Žalą dėl kelio ženklo sugadinimo atlygino. Teisė vairuoti jam reikalinga, nes reikia važinėti į darbą Kaune, į mokymosi įstaigą, vežioti pas daktarus močiutę, su kuria kartu gyvena.

Liudytoja R. J.-R. parodė, kad vasario 23 d. apie 18-19 val. jai paskambino vyras ir pasakė, kad su draugu padarė avariją, paprašė atvažiuoti. Juos rado eismo įvykio vietoj, vyras stovėjo, A. buvo susiėmęs už galvos, sakė, kad pykina. Todėl jį vežė į ligoninę. Vos pradėjus važiuoti, A. pradėjo vemti, paprašė užsukti į degalinę, teko dar porą kartų sustoti, nes A. vėmė, nesigaudė, praktiškai nereagavo į jų žodžius. Eismo įvykio vietoje jis buvo blaivus. Jos vyras davė A. išgerti alkoholio, manė, kad bus geriau. Nekvietė policijos, nes ji buvo pasimetusi, manė, kad bus greičiau, jei pati A. nuveš į ligoninę. Nuo namų iki įvykio vietos užtruko atvažiuoti apie 15-20 min. A. nekalbėjo, sakė tik kad skauda galvą, pykina.

Liudytojas T. R. parodė, kad vasario 23 d. važiavo su A. iš (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant priekyje buvusi mašina pristabdė, A. bandė stabdyti, bet nepavyko, todėl suko į šoną, nuslydo į griovį. Tuo metu iki stabdžiusio automobilio buvo apie 5 ar daugiau metrų. Nežino, kodėl stabdė, sankryžos ten nebuvo. Jų greitis buvo nedidelis, nes buvo visai nedaug nuvažiavę nuo žeidinės sankryžos. Pirmą kartą jiems pristabdžius, kai kažkoks automobilis nusukinėjo į kaimą, stabdžiai dar veikė. Buvo prisisegę diržus. A. buvo susiėmęs už galvos, ilgą laiką nekalbėjo, tada liudytojas paskambino žmonai, kad atvažiuotų paimti. Abu su A. buvo blaivūs. Bevažiuojant į ligoninę, degalinėje ties žiedine sankryža nusipirko sau degtinės dėl šoko. A. buvo blogai, jis pradėjo vemti, todėl sustojo, draugui davė degtinės, manė, kad bus geriau. A. išgėrė nemažai. Jis buvo nesąmoningas, nieko nesakė. Gėrė abu iš butelio. Važiuojant dar kelis kartus sustojo, nes A. vėmė. Sakė, kad galva sukasi, daug nekalbėjo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2) užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas 2014 m. vasario 23 d. 18.30 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 29,12-ame kilometre, nurodyta, kad A. T., vairuodamas G. T. priklausantį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 108, jį apgadino, tuo jis VĮ „Kauno regiono keliai“ padarė 137,32 Lt žalą, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 2,02 promilių girtumas), nelaukdamas, kol bus patikrintas jo blaivumas ir nustatytos įvykio aplinkybės, protokole nurodyta, jog pažeisti KET 9, 233, 234 punktai.

Įvykio registracijos kortelėje ROIK 0114000091107 užfiksuota, jog apie eismo įvykį policijai telefonu pranešta 2014 m. vasario 23 d. 18.41 val., 18.44 val. išsiųsti policijos patruliai, kurie į įvykio vietą atvyko 18.58 val. (b.l. 3-4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis, jo radimo vieta, sugadintas kelio ženklas, medis, į kurį atsitrenkė automobilis BMW, nurodyta, jog automobilio vairuotojas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, automobilis apgadintas (b.l. 5), fotonuotraukose užfiksuotas apgadintas kelio ženklas, įspėjantis apie sankryžą su šalutiniu keliu (Nr. 108), medis, apgadintas automobilis BMW (b.l. 6-7).

Policijos pareigūno E. B. tarnybiniame pranešime 2014 m. vasario 23 d. nurodyta, kad pagal nurodymą jam ir patruliui V. M. nuvykus į eismo įvykio vietą kelyje Kaunas-Prienai-Alytus ties sankryža į Strielčių k., rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šis automobilis, jo vairuotojui nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, po to į medį, vairuotojas paliko transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie jį policijai nepranešė, žmonių prie automobilio nebuvo, automobilyje palikti asmeniniai daiktai. Vykstant iš eismo įvykio vietos, gautas pranešimas, kad į Prienų rajono ligoninės priėmimo skyrių dėl galvos sutrenkimo kreipėsi eismo įvykyje dalyvavęs ir nukentėjęs asmuo, kaip paaiškėjo ligoninėje, A. T., kuris, paėmus jo kraujo mėginį, išgabentas į KMUK (b.l. 8).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2 patvirtina, kad 2014 m. vasario 23 d. 20.30 val. paimtas A. T. kraujo mėginys, A. T. apžiūros metu nustatyta, jog jis skundžiasi pykinimu, galvos svaigimu, nurodo vartojęs alkoholį, sąmoningas, orientuotas, atmintis, dėmesys, mąstymas, kalba nesutrikę, mimika, gestikuliavimas normalūs (b.l. 13).

Kauno klinikų 2014 m. vasario 23 d. 21.50 val. A. T. atlikto skubaus galvos smegenų KT tyrimo Nr. 5818 metu ūmių, traumai būdingų židininių pakitimų galvos smegenyse, intrakranijinio kraujavimo požymių, vidurio linijos struktūrų dislokacijos nematyti, kaukolės pamato, skliauto bei veido kauluose lūžių nematyti (b.l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2301/14(01) konstatuota, kad A. T. kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio (b.l. 18).

Valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos 2014 m. vasario 26 d. rašte Nr. V5-5 nurodyta, kad eismo įvykio 2014 m. vasario 23 d. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 29,12-ame kilometre metu sugadinta kelio ženklo atrama, padaryta 137,32 Lt žala (b.l. 16). Ši žala atlyginta 2014 m. balandžio 16 d. (b.l. 38, 39).

Automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. T. pretenzijų A. T. neturi (b.l. 34).

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad A. T. kaltas padaręs pažeidimus ir yra baustinas.

A. T. neneigė eismo įvykio metu vairavęs automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavęs nuo kelio, apgadinęs kelio ženklą bei patį automobilį. Taigi, akivaizdu, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui – automobiliui ir kelio ženklui. Automobilio savininkas G. T. turtinių pretenzijų pažeidėjui nereiškia, nėra duomenų, kad automobiliu pažeidėjas disponavo be šios transporto priemonės savininko žinios, taigi, buvo teisėtas jo valdytojas. Tačiau jis eismo įvykio metu padarė 137,32 Lt žalą VĮ „Kauno regiono keliai“ turtui.

KET 3 punkte nustatyta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 9 punktas nustato eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti - imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Nors A. T. aiškino, jog eismo įvykis kilo dėl to, jog prieš sankryžą netikėtai „dingo“ jo automobilio stabdžiai, šiai versijai pagrįsti jis taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, o jo ir liudytojo T. R. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes yra prieštaringi, detalėse nesutampa – T. R. teigė, kad prieš Strielčius pristabdžius automobilio stabdžiai veikė, o antrą kartą stabdant jau už sankryžos, jie netikėtai dingo. Pažeidėjas aiškino, kad bandė išvengti susidūrimo su staiga stabdžiusiu automobiliu, kuris buvo už maždaug 100 m, o T. R. parodė, kad jie stabdė, kai kitas automobilis buvo tik už maždaug 5 m nuo jų. Taigi, šie prieštaravimai, įrodymų, patvirtinančių stabdžių gedimą, nebuvimas teikia pagrindą netikėti A. T. ir T. R. parodymais apie staiga sugedusius stabdžius. Be to, pastebėtina, jog KET 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, o prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę, jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Taigi, teismas konstatuoja, jog A. T. kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo yra įrodyta. Tačiau teismas perkvalifikuoja jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies, kuri nustato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) asmens, į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, kad eismo įvykį A. T. sukėlė, jau būdamas neblaivus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. KET 234 punkte nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio vietoje nesant asmens, kurio turtui – kelio ženklui - padaryta žala, A. T. privalėjo informuoti policiją apie eismo įvykį, tačiau to nepadarė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors A. T. teigia, kad jis nieko nepamena dėl sutrenktos galvos, o iš eismo įvykio vietos jį tokios būklės nusivežė draugas ir šio žmona, tai laikytina tik jo gynybine versija, kurią paneigia Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2 ir Kauno klinikų 2014 m. vasario 23 d. 21.50 val. A. T. atlikto skubaus galvos smegenų KT tyrimo Nr. 5818 metu užfiksuoti duomenys, kad A. T. nebuvo nustatyti jokie rimtesni sužalojimai, jis buvo sąmoningas, orientuotas, nebuvo sutrikusi nei jo atmintis, nei kalba, dėmesys ar mąstymas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. T. po eismo įvykio nesuvokė savo veiksmų dėl patirtos traumos. Liudytojais apklausti T. R. ir R. J.-R. aplinkybes nurodė gan prieštaringai, tai teigė, kad A. buvo nesąmoningas, nekalbėjo, tai vėlgi aiškino, kad A. kalbėjo nedaug, skundėsi, kad pykina, svaigsta galva. Jų aiškinimai apie alkoholio davimą vemiančiam ir kone sąmonę prarandančiam A. T. tam, kad jam pasidarytų geriau, visiškai nelogiški. Pastebėtina, jog tikint pažeidėjo ir liudytojų, kurie yra jo draugai, versija, jog A. T. iškart po eismo įvykio buvo itin blogos būklės, yra visiškai nelogiški T. R. ir jo žmonos veiksmai, vertinant tai, jog T. R., kuris eismo įvykio metu visiškai nesusižalojo, nekvietė skubios medicininės pagalbos į eismo įvykio vietą, o skambino žmonai ir dar ilgai laukė jos atvykstant. Pastebėtina, kad iš ROIK kortelėje užfiksuoto telefoninio pranešimo matyti, apie 18.41 val. apie eismo įvykį pranešęs asmuo jokių žmonių prie apvirtusios transporto priemonės nepastebėjo, jokių žmonių įvykio vietoje nerado ir po 17 minučių atvykę policijos pareigūnai. Taigi, tokie pažeidėjo ir jo naudai liudijusių asmenų parodymai kelia pagrįstas abejones jų objektyvumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors eismo įvykis įvyko apie 18.30 val., į Prienų ligoninę, kuri yra už maždaug už 5 km nuo eismo įvykio vietos, pažeidėjas kreipėsi tik 20.21 val. (b.l. 13), taigi, net po beveik dviejų valandų. Taigi, tokie pažeidėjo ir jo naudai liudijusių asmenų parodymų prieštaringumai ir nelogiškumas duoda teismui pakankamą pagrindą jais netikėti ir atmesti kaip subjektyvius ir nepatvirtintus kitais byloje surinktais duomenimis. Todėl pažeidėjo versija, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, jog nesuvokė savo veiksmų, atmestina kaip visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti kitai bylos medžiagai. Pripažintina, kad A. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, ši veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį.

Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta ir tai, jog A. T. po eismo įvykio vartojo alkoholį ir tuo pažeidė KET 233 punkto reikalavimus, numatančius, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti – jam po poros valandų nuo eismo įvykio nustatytas 2,02 promilės girtumas. Pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholio A. T. kilo, nes neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, neiškvietus į eismo įvykio vietą policijos ir nenustačius eismo įvykio aplinkybių, asmuo galėjo pagrįstai tikėtis, kad praėjus kuriam laikui atvyks policijos pareigūnai ir tikrins jo blaivumą. Atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatuoja, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, todėl A. T. pripažįstamas kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo netaikymas reikštų mažesnės, nei įstatyme numatyta, sankcijos skyrimą (ATPK 30¹ straipsnis). A. T. pasikėsino į transporto eismo saugumą, sukeldamas realų pavojų ir sau, ir aplinkiniams, buvo apgadintas svetimas turtas, sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai ir netgi gyvybei. Jis padarė net tris šiurkščius KET pažeidimus. Įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus yra numatęs griežtas sankcijas. Kitu atveju administracinės nuobaudos tikslai realiai pasiekti nebūtų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekart pasisakė, jog darbinės ir šeiminės aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-7910/2010, N62-7930/2010, N62-8122/2010 ir kt.). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos A. T. (nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Taigi, atsižvelgiant į bylos medžiagą, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. stengėsi išvengti administracinės atsakomybės, keldamas nepagrįstas versijas, klaidindamas teismą. A. T. turi net keturias galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, taip pat dar tris galiojančias nuobaudas už kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus, tai jį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, skirtinos maksimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos, taip pat skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 200 Lt dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkeriems metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.