Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. T. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. vasario 23 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) 29,12-ajame kilometre vairuodamas G. T. priklausantį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 108, jį apgadino, tuo jis VĮ „Kauno regiono keliai“ padarė 137,32 Lt žalą, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, iškart po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 2,02 promilių girtumas), nelaukdamas, kol bus patikrintas jo blaivumas ir nustatytos įvykio aplinkybės. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET) 9, 233, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus.

A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminiu procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl A. T. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

A. T. skundo argumentas, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo ir netyrė jo ir liudytojų nurodytų aplinkybių, kurios, jo nuomone, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti kaltės, kaip vieno iš ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių, nebuvimą, vertintinas kritiškai. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė visus rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus R. J.-Romanovą, T. R., visus šiuos duomenis sugretino tarpusavyje ir motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalių prerogatyva, todėl ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus ir ši veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis blogai jautėsi, todėl draugai jį išvežė į Prienų gydymo įstaigą, kad jis nesuvokė, jog jis šalinasi iš įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios, atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2 (b. l. 13) ir Kauno klinikų A. T. atlikto skubaus galvos smegenų KT tyrimo Nr. 5818 (b. l. 31) metu užfiksuotų duomenų akivaizdu, kad apeliantui nebuvo nustatyti sunkūs sužalojimai, jis tą pačią dieną išleistas į namus, apžiūros metu buvo sąmoningas, orientuotas, nebuvo sutrikusi nei jo atmintis, nei kalba, dėmesys ar mąstymas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. T. po eismo įvykio nesuvokė savo veiksmų dėl patirtos traumos. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojais apklausti T. R. ir R. J.-R. aplinkybes apie A. T. būklę po eismo įvykio nurodė gana prieštaringai, dėl ko pagrįstai šių liudytojų parodymus teismas atmetė kaip subjektyvius ir nepatvirtintus kitais byloje surinktais duomenimis. Kita vertus, aplinkybė, kad po eismo įvykio, kuris įvyko 18.30 val., A. T. į Prienų ligoninę, kuri yra maždaug už 5 km nuo eismo įvykio vietos, kreipėsi tik 20.21 val. (b. l. 13, 28), patvirtina, kad apeliantas ar jį vežę liudytojai delsė kreiptis kuo greičiau į medikus, kad būtų suteikta įvykio metu nukentėjusiam asmeniui medicininė pagalba. Pažymėtina ir tai, kad į įvykio vietą buvo kviečiama ne greitoji medicinos pagalba, o kartu važiavusio T. R. žmona, kuri, kaip pati teismo posėdžio metu teigė, iki įvykio vietos važiavo apie 15-20 min. Šios aplinkybės iš tiesų kelia pagrįstų abejonių dėl A. T. itin blogos sveikatos būklės, ką pagrįstai pirmos instancijos teismas vertino kaip gynybinę taktiką, prieštaraujančią kitai bylos medžiagai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad automobilis buvo paliktas eismo įvykio vietoje kartu su visais jo daiktais, iš kurių policijos pareigūnams būtų visiškai nesunku nustatyti jo tapatybę, aukštesniojo teismo vertinimu, savaime nepatvirtina to, kad jis nesiekė sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos.

Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu byla turėtų būti nutraukta, nesant nusikaltimo sudėties, t. y., kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, bet dėl netikėtai sugedusių stabdžių. KET 15 punkte nurodoma, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojas visais atvejais yra atsakingas už vairuojamos transporto priemonės techninę būklę – privalo patikrinti transporto priemonės techninę būklę tiek prieš pradėdamas važiuoti, tiek kelionės metu. Tai, kad A. T. vairuojamo automobilio stabdžiai, jo teigimu, sugedo tik prieš pat eismo įvykį, jo atsakomybės už įvykusį eismo įvykį nepašalina, nes jis privalėjo stebėti automobilio techninę būklę ir kelionės metu, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui.

Visiškai nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad įvykio metu jis buvo blaivus, o kada po įvykio jam buvo duota išgerti alkoholio, jis net neprisimena, dėl ko byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jo atžvilgiu taip pat turėtų būti nutraukta. Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, apelianto teiginiai, kad vairuodamas automobilį, jis buvo blaivus, nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės, kadangi atsakomybei pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kilti, kaip jau minėta, užtenka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (A. T. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 18)).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. T. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo veiksmai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, nuobaudos paskirtos ir subendrintos nepažeidžiant ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų, paskirta galutinė nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

A. T., aukštesniajam teismui konstatavus, jog jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus, skunde reiškia alternatyvų reikalavimą – taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jį iki ne daugiau nei 6 mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, svarstydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą apelianto atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią darbinės ir šeiminės aplinkybės nėra laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą skirti mažesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Individualizuodamas nuobaudą teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. T. padarė net tris šiurkščius KET pažeidimus, pasikėsino į transporto eismo saugumą, sukeldamas realų pavojų ir sau, ir aplinkiniams, buvo apgadintas svetimas turtas, sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai ir netgi gyvybei, be to, stengėsi išvengti administracinės atsakomybės, keldamas nepagrįstas versijas, klaidindamas teismą. A. T. turi net keturias galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, taip pat dar tris galiojančias nuobaudas už kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus, tai jį charakterizuoja neigiamai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas pagrįstai skyrė jam maksimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas, taip pat – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.