Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-26 · Administracinė byla Nr. I-6361-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
I-6361-764/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6361-764/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00982-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 200 eurų, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 100 eurų neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-02-03 jis buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Be to, pareiškėjui atvykus į LAVL, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, kaip tai nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 p. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) ir pastarasis buvo įpareigojęs LAVL užtikrinti nuteistųjų teises, tačiau šio įpareigojimo LAVL nepaisė. Be to, Departamentas apribojo pareiškėjo teises į efektyvią teisminę gynybą, nes LAVL akivaizdžiai nevykdo jo nurodymų. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas jautė dvasinį sukrėtimą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, todėl, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-02-03 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (24,92 kv. m, 7 lovos). Duomenų, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymąsi. Be to, laisvu nuo procedūrų metu, pareiškėjas turėjo galimybę būti gryname ore lokaliniame sektoriuje. Pagal LAVL direktoriaus 2015-11-30 įsakymo Nr. V-252 15 p. nuostatas, į dušą naujai atvykę asmenys vedami jų rašytiniu prašymu, esant gydančio gydytojo rašytiniam sutikimui ar žodiniam nurodymui. Pareiškėjo prašymo išvesti jį į dušą gauta nebuvo. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL užtikrino, kad pareiškėjui tektų minimalus palatos plotas, nes palatoje, kurios plotas 24,92 kv. m, buvo gydomi tik 4 pacientai. Pareiškėjo 2016-01-22 skundą Departamentas išnagrinėjo tinkamai ir laiku, todėl jo teisių nepažeidė. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos CK 6.271 str. nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo M. N. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL, taip pat dėl neteisėtų Departamento veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytą žalą jis kildina iš to, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, atvykus į LAVL nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše.

Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL pateikti duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-02-03 pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos.

Duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, LAVL neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2016-02-03 (12 dienų) M. N. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.

Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad jam atvykus į LAVL nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

Pažymėtina, kad šių aplinkybių LAVL neneigia, tačiau mano, kad pareiškėjo teisių nepažeidė, kadangi LAVL direktoriaus 2015-11-30 įsakymo Nr. V-252 15 p. nuostatas, į dušą naujai atvykę asmenys vedami jų rašytiniu prašymu, esant gydančio gydytojo rašytiniam sutikimui ar žodiniam nurodymui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 p. nustatyta, kad naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Lietuvos higienos norma Nr. HN 76:2010 nuo 2015-11-01 neteko galios, todėl pareiškėjo skunde nurodytos šios higienos normos 40 p. nuostatos kilusiam ginčui netaikytinos.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas nei LAVL direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka, todėl kilusiam ginčui taikytinos būtent Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 p. nuostatos. Pagal jas, į pataisos įstaigą atvykusiems asmenims, be jokio atskiro prašymo, ar gydančio gydytojo nurodymo, turi būti sudarytos sąlygos nusiprausti duše. Kaip savo atsiliepime patvirtino LAVL, tokia galimybė pareiškėjui 2016-01-22 atvykus į LAVL nebuvo sudaryta. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti duše, pripažįsta pagrįstais.

Reikalavimą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad Departamentas pažeidė jo teisę į efektyvią teisminę gynybą, nes LAVL nevykdo jo nurodymų.

Su šiais pareiškėjo skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi Departamentas pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 str. nuostatas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja nuteistųjų skundus dėl pataisos įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų. Departamentas teismo funkcijų nevykdo ir asmenys savo teisę į teisminę gynybą realizuoja kreipdamiesi į teismą. Šią savo teisę pareiškėjas įgyvendino tinkamai ir dėl nesudarytų sąlygų nusiprausti duše kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti neturtinę žalą. Teismas nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl negali būti konstatuota, kad buvo pažeistos jo teisės į efektyvią teisminę gynybą.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2016-01-22 Departamentui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad atvykus į LAVL jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše (b. l. 17–18). Šį pareiškėjo skundą Departamentas išnagrinėjo ir priėmė 2016-02-24 sprendimą Nr. 2S-999, kuriame konstatavo, kad, nesudarydama pareiškėjui galimybės nusiprausti duše, LAVL pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 p. nuostatas. Vadinasi, jam priskirtas funkcijas Departamentas atliko tinkamai.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Departamento veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 100 Eur neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybes apie sąlygas LAVL dušuose, kurių nebuvo nurodęs teismui pateiktame skunde. Pažymėtina, kad pareiškėjui 2016-09-19 pasirašytinai buvo įteiktas teismo šaukimas, kuriuo jam išaiškinta Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta teisė tikslinti skundą. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos teismui pateiktame skunde, negali būti vertinamos, nes peržengia ginčo ribas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat dėstė argumentus, susijusius su netinkamai LAVL jam suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pažymėtina, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismas 2016-03-17 nutartimi (b. l. 10–11) atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamai LAVL suteiktų medicininių paslaugų, nes tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo išdėstyti argumentai peržengia nagrinėjamos bylos ribas, todėl taip pat nevertintini.

Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pateiktame skunde pareiškėjas patvirtino, kad dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis jis patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, psichinė ar fizinė būklė ar būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, t. y. 12 dienų, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklei, bei tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė, būnant LAVL, nepablogėjo ir jis buvo išleistas į pataisos namus (b. l. 28), konstatuoja, kad M. N. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 120 eurų neturtinės žalos suma. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 120 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 ir 5 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė