- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-134-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50088-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-134-134/2016Teisėjas Česlovas Kulikauskas (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50088-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;
2016 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Donato Jatužio, Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Iš G. K. priteistas 4961,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B., 1084,02 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad jis: 2015-09-06, apie 22 val., Panevėžio miesto parke, esančiame Marijonų gatvėje, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai S. B. į veido sritį, po ko nukentėjusioji nugriuvo ir prarado sąmonę, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. B. poodinę kraujosruvą kairės pažandės srityje, minkštųjų audinių patinimą kairio žando srityje, apatinio žandikaulio abipusį lūžį, taip jis nesunkiai sutrikdė S. B. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, nes laisvės atėmimo bausmė yra jam per griežta. Jis nurodo, kad siekdamas atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, įregistravo individualią veiklą bei sudarė statybos subrangos sutartį. Skundu mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
Skundas atmestinas. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė bausmių skyrimo nuostatas, numatytas baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 d. bei 61 straipsnio 1-3 d., įvertindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą. G. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, buvo teisiamas 11 kartą, turi neišnykusį teistumą, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, nusikalto praėjus vos dviem mėnesiams, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, padarė tyčinį, susijusį su smurto panaudojimu nusikaltimą, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino, kad jis nedaro išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir jam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir skyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei baudžiamojo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl parenkant bausmės dydį laikėsi bausmių skyrimo nuostatų, numatytų BK 61 straipsnio 1-3 d. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teismas pagrįstai jam taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino 1/3. Tai, kad apeliantas sudarė subrangos sutartį ir skundu prašo dėl to skirti kitą bausmės rūšį, nes jis dirbdamas atlygins nukentėjusiajai žalą, nėra pagrindu keisti bausmės rūšį, tuo labiau, kad jis įsidarbino tik tada, kai apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad iš jo priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau šio teiginio nepagrindžia konkrečiais pavyzdžiais. Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismas privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, šių nuostatų pirmos instancijos teismas nepažeidė. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusiajai S. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pažymėtina, kad teismų praktikos pavyzdžiai, kai nukentėjusiesiems nustatyta mažesnė atlygintina neturtinė žala, negali būti besąlygiškas kriterijus sprendžiant šį klausimą nagrinėjamoje byloje, nes neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai S. B. priteista iš nuteistojo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus: nukentėjusiajai S. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės pažandės srityje, minkštųjų audinių patinimas kairio žando srityje, apatinio žandikaulio abipusis lūžis, nukentėjusioji buvo operuota ir dėl to gydoma nuo 2015-09-07 iki 2015-09-15, šalintas dantis, žandikaulis buvo fiksuotas plokštelėmis bei varžtais. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, buvo sužalota viešoje vietoje, savo mažamečio vaiko akivaizdoje, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme gydymas dar buvo tęsiamas, todėl esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra reali, atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad kai kuriose bylose, kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatytas 2896 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013), kitose bylose kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., priteisiamos neturtinės žalos dydis sudarė 5792 Eur (kasacinė nutartis Nr 2K-434/2009), 7240 Eur (kasacinė nutartis 2K-77/2009). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiajai S. B. priteista atlyginti 5 000 Eur neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.
Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. K. skundą atmesti.