Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas E. V. , tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d. apie 14 val. Z. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. V. , turėdamas tikslą pagrobti B. D. turtą, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip septynis smūgius į galvą, kaklą, kairę ranką, tuo padarydamas jam veido, kaklo, kairės plaštakos sužalojimus, kūno kraujosruvas, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje ir dešinėje smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimą smegenyse viršugalvinėje srityje, smegenų edemą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė iš B. D. 50 Lt, juos išimdamas iš nukentėjusiojo kelnių kišenės. Tokiu būdu V. V. bendrais veiksmais su E. V. užvaldė B. D. turtą, padarydamas nukentėjusiajam 50 litų turtinę žalą, ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė B. D. sveikatą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jam paskirtų bausmių pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nuteistojo V. V. apeliacinio skundo turinio bei jo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, pastarasis neneigia įvykio metu nukentėjusiojo B. D. atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą. Tačiau nuteistasis teigia, jog suduodamas nukentėjusiajam smūgius, neturėjo tikslo užvaldyti pastarojo turtą ir sunkiai jį sužaloti, nukentėjusiojo pinigų užvaldymo momento nematė ir nieko apie tai nežinojo. Jo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti po to, kai, išėjus iš Z. B. namo virtuvės, kur vyko konfliktas, iš nuteistojo E. V. jis sužinojo, kad nukentėjusysis turėjo pinigų, kuriuos E. V. iš jo paėmė, ir dėl nukentėjusiojo melo, sakant, jog neturi pinigų, ant pastarojo supyko. Tačiau toks nuteistojo V. V. aiškinimas prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.

Kaip matyti iš paties nuteistojo V. V. , taip pat kito nuteistojo šioje byloje E. V. , nukentėjusiojo B. D. , liudytojų Z. B. , D. V. parodymų pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną nuteistasis V. V. kartu su E. V. į svečius pas Z. B. atėjo norėdami dar išgerti. Abiems nuteistiesiems kartu su Z. B. , D. V. ir B. D. girtaujant, pasibaigus alkoholiui, buvo pradėta kalbėti apie tai, kas turi pinigų, kad nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Visiems sakant, jog pinigų neturi, E. V. ėmė jų reikalauti iš nukentėjusiojo B. D. , sakydamas, jog užuodžia, kad šis pinigų turi, o po to, panaudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, iš jo kelnių kišenės ištraukė ten buvusius 50 Lt ir dar jam sudavęs pasakė „na matai, o sakei, kad neturi pinigų“. Nors nuteistasis V. V. teigia, jog jis paties pinigų užvaldymo momento nematė ir apie tai nieko nežinojo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, taip pat nuteistųjų V. V. bei E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolų (t. 1, b.l. 13-15, 71-80, 107-115), įvykis vyko pakankamai nedidelėje Z. B. namo virtuvės patalpoje. Įvykio metu V. V. buvo prie įėjimo durų, o nukentėjusysis B. D. , kurio atžvilgiu E. V. ėmė smurtauti, o po to iš jo kišenės ištraukė pinigus, sėdėjo prie stalo, maždaug per vidurį šios patalpos, priešais nuteistąjį V. V. . Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis V. V. , būdamas visai šalia nukentėjusiojo B. D. , puikiai girdėjo visus kito nuteistojo E. V. pasakytus žodžius ir matė jo atliktus veiksmus, t.y. tiek smūgių sudavimą, tiek pinigų paėmimą iš nukentėjusiojo kišenės. Be to, tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis V. V. . Apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad įvykio metu E. V. , mušdamas B. D. , iš pastarojo kelnių kišenės ištraukė pinigus, kuriuos laikė suspaudęs rankoje, šį jo veiksmą pademonstravo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 100-101, 107-115,118-119). Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad jis pats fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ne tuomet, kai E. V. jiems išėjus iš virtuvės parodė iš nukentėjusiojo paimtus pinigus, o iš karto po to, kai E. V. , ištraukęs nukentėjusiajam iš kelnių kišenės pinigus, dar jam sudavė ir pasakė „na matai, o sakei, kad neturi pinigų“. Sudavęs kelis smūgius B. D. į galvos sritį, jis kartu su E. V. nuėjo į parduotuvę, kur už pagrobtus iš B. D. pinigus pirko alkoholinių gėrimų. Kad įvykio eiga buvo būtent tokia, patvirtino ir liudytoja Z. B. , kuri parodė, jog sugrįžusi iš kitos namo dalies į virtuvę pamatė, kad abu nuteistieji muša nukentėjusįjį. Po to jie abu išbėgo į lauką ir daugiau į jos namus negrįžo (t. 1, b.l. 48, t. 2, b.l. 104).

Taigi, visos šios aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kad jis turto užvaldymo metu B. D. atžvilgiu nesmurtavo ir apie tai, kad E. V. pagrobė iš nukentėjusiojo pinigus, sužinojo tik išėjęs iš Z. B. namo virtuvės, kur įvyko įvykis.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Jei plėšimo metu panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu sutaptį, nes BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija nenumato svetimo turto pagrobimo. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog tais atvejais, kai keli asmenys padaro plėšimo nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-312/2005, 2K-526/2006 ir kt.). Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, bendrininkavimo atveju visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, 2K-394/2008 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje bei šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų įrodymų visetu nustatyta, jog įvykio metu V. V. matė ir suprato, kad E. V. , turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, vartoja prieš pastarąjį fizinį smurtą ir iš jo kišenės ištraukia pinigus, ir šiems nusikalstamiems E. V. veiksmams aktyviai pritarė, pats B. D. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, po ko kartu su E. V. ir pagrobtais nukentėjusiojo pinigais pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu šį turtą užvaldydamas. Iš byloje esančios specialisto išvados, taip pat tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad įvykio metu bendrais nuteistojo V. V. ir E. V. nusikalstamais veiksmais turto užvaldymo metu tyčia suduodant B. D. smūgius rankomis į galvą, kaklą ir kairę ranką, nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: veido, kaklo, kairės plaštakos, kūno kraujosruvos, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimai po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje kaktinėje ir dešinėje smilkininėje srityse, kraujo išsiliejimas smegenyse dešinėje viršugalvinėje srityje, smegenų edema, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 32-33, t. 2, b.l. 103-104). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai V. V. pripažino plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų bendravykdytoju ir jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vertinti pirmiau aptartus nuteistojo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. V. paskirtų bausmių pagrįsta ir teisėta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. V. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

V. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, t.y. apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Bylos duomenimis, nuteistasis turi šeimą, kurioje auga trys vaikai (t. 1, b.l. 154, 192), tačiau jis praeityje ne kartą buvo teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei bei žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka, oficialiai niekur nedirba, registruotas Darbo biržoje, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį įrašytas į Psichikos sveikatos centro psichiatrinę įskaitą (t. 1, b.l. 155-160, 183-188, 189, 195). Nuteistasis atlygino didelę dalį (900 Lt) 1483,63 Lt dydžio civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai (t. 1, b.l. 45,47). Yra viena apygardos teismo teisingai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino nukentėjusiajam B. D. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam V. V. paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šios bausmės vidurkį. Tokios nuteistajam V. V. paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Už minėtas nusikalstamas veikas V. V. paskirtos bausmės teisingai subendrintos bausmių apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagrįstai nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.