Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-833-1100/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
e1-833-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00042-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-833-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00042-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį galutine 64 MGL (3200 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo:

jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių paslaugų, t. y. techninio pobūdžio konsultacijų, UAB „B.“ nesuteikė, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. UAB „A.“ buveinės vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia pats suklastojo tikrus ir UAB „A.“ dokumentus:

– 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1875,50 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1524,60 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 992,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 496,10 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 435,60 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1210,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 605,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1028,50 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 363,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

ir, žinodamas, kad UAB „A.“ paslaugų nurodytų šiose sąskaitose faktūrose neatliko, šias žinomai suklastotas sąskaitas faktūras per apie nusikalstamą veiką nežinojusį asmenį panaudojo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Taip jis suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, A. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

jis, būdamas UAB „ A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „A.“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalį „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ nuostatus, organizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos – pateikė paties surašytas UAB „A.“ sąskaitas faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie techninio pobūdžio konsultacijų tariamą teikimą, iš viso už – 8530,50 Eur, t. y.:

– 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1875,50 Eur su PVM;

– 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1524,60 Eur su PVM;

– 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 992,00 Eur su PVM;

– 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 496,10 Eur su PVM;

– 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 435,60 Eur su PVM;

– 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1210,00 Eur su PVM;

– 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 605,00 Eur su PVM;

– 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1028,50 Eur su PVM;

– 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 363,00 Eur su PVM;

šias žinomai suklastotas tikras UAB „A.“ sąskaitas faktūras dėl tariamo paslaugų pardavimo UAB „B.“ panaudojo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2018 m. sausio 30 d. iki dabar dirba UAB „A.“ direktoriumi. Įmonės veikla – statybos, kurias vykdo Lietuvoje. 2019 metų pradžioje, tiksliai kada neprisimena, per verslo pusryčius susipažino su UAB „C.“ atstove A. S., kuri pokalbio metu pasiūlė sudalyvauti konsultacijose, kurios būtų apmokėtos iš valstybės lėšų, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ji paaiškino, kad už mokymus bus dalinai atlyginta pinigine išraiška pagal valandų kiekį kiekvienoje programoje iš jų pačių įmonės. Jam jos pasiūlymas patiko, kadangi konsultacijos būtų buvę nemokamos, plius už konsultacijas dar būtų apmokėta dalis lėšų, neįžvelgęs jokios klastos, jis sutiko ir nusprendė, kad UAB „A.“ atstovai sudalyvaus minėtuose mokymuose. Programoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo UAB „A.“ darbuotojai, kas būtent – neprisimena. Jo žiniomis, konsultacijos darbuotojams labai patiko ir davė naudos. Konsultacijų pradžia buvo 2019 m. kovo mėn. ir jos vyko iki 2019 m. rugsėjo mėn. Kiekvienos konsultacijos laikas buvo derinamas atskirai su konsultantais. Išklausius konsultacijas buvo išrašomos sąskaitos faktūros ir buvo daromi pavedimai į UAB „C.“ sąskaitą iš UAB „A.“ sąskaitos. Po išklausytų kursų, dvejų ar trejų mėnesių bėgyje pinigai už mokymus buvo atgaunami iš „(duomenys neskelbtini)“. Kokia suma buvo pervesta į UAB „C.“ sąskaitą už mokymus, tiksliai pasakyti negali, tačiau už konsultacijas buvo atsiskaityta pilnai. Konsultacijos vyko (duomenys neskelbtini), ir nuotoliniu būdu. Konsultuodavo konsultantė A., kitų konsultantų pavardžių nežino. Tokiu būdu jo įmonės darbuotojai dalyvavo nuo įmonės UAB „A.“ „(duomenys neskelbtini)“ kompensuojamose konsultacijose – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kolegos pasakojo, kad konsultacijos tvarka buvo labai griežta, dėl konsultacijų pasirinktinai „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo skambinama arba konsultantui, arba konsultuojamam asmeniui. Prašydavo atsakyti į klausimus, ar vyksta konsultacijos šiuo metu, pas konsultantą prašydavo įjungti garsiakalbį ir klausėsi paskaitų. Už visus atvejus, jau po išklausytų konsultacijų, „(duomenys neskelbtini)“ kompensuodavo konsultacijas pavedimais į įmonės UAB „A.“ sąskaitą. Konsultacijų patrauklumas buvo tame, kad už išklausytas konsultacijas valstybė sugrąžindavo pinigus, taip pat už mokymus dar apmokėdavo pati įmonė. UAB „B.“ vadovą pažįsta, jos direktorius – S. J. (S. J.). Konsultacijų jokių minėtai įmonei teikta nebuvo, kadangi pagal bendrą susitarimą su S. J. buvo nuspręsta, kad kompensacija jam kaip įmonės UAB „A.“ direktoriui bus atlyginta pinigine išraiška už dalyvavimą pačiose konsultacijose. Pagal susitarimą su S. J. jis išrašė UAB „B.“ devynias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė paskirtį – už „techninės konsultacijas“, nors realiai pačių konsultacijų neteikė. Teikė tik vieną konsultaciją, tai buvo konsultacija, pagal kurią nei sutarties nei darbų atlikimo akto pasirašyta nebuvo, konsultacijų vertė buvo apie 250 Eur, kuri buvo pripliusuota prie PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Toks buvo susitarimas su UAB „B.“ atstovais, t. y. 250 Eur buvo konsultacijos vertė, o likusi suma sudėta kaip grąžinimas jam už išklausytas valandas pagal programą. PVM sąskaitos faktūrose buvo įrašęs sumą apmokėjimui pagal išklausytų valandų kiekį iš anksčiau minėtų konsultacijų, todėl kiekvienoje išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytos skirtingos sumos. Tokiu būdu į PVM sąskaitas faktūras įtraukė netikslingus duomenis bei minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus elektroniniu paštu išsiuntė į UAB „B.“. Po to pagal jo pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „B.“ atstovai darydavo pavedimus į UAB „A.“ sąskaitą. Gauti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Negalvojo, kad darė tuo metu pažeidimą, nežinojo apie pasekmes, trūko patirties, daugiau niekada ateityje tokių dalykų nedarys. Sutinka, kad jo atžvilgiu būtų kuo greičiau tyrimas pabaigtas, prisipažįsta dėl padarytų ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sutinka, kad byla jo atžvilgiu būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu. Apklausiamas papildomai kaltinamasis parodė, kad PVM sąskaitos faktūros, su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie techninio pobūdžio konsultacijų tariamą teikimą, buvo surašytos UAB „A.“ buveinės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jas surašė pats, po to elektroniniu paštu pats asmeniškai išsiuntė UAB „B.“ atstovams bei vėliau PVM sąskaitas faktūras perdavė įmonės buhalterei įtraukti į įmonės apskaitą (el. b. l. 45–47, 113–117).

Ikiteisminio tyrimo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti duomenys apie UAB „B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje (duomenys neskelbtini) atliktas finansines operacijas, kurios patvirtina pinigų sumų, nurodytų UAB „A.“ sąskaitose – 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 1875,50 Eur su PVM; 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 1524,60 Eur su PVM; 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 992,00 Eur su PVM; 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 496,10 Eur su PVM; 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 435,60 Eur su PVM; 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 1210,00 Eur su PVM; 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 605,00 Eur su PVM; 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 1028,50 Eur su PVM; 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tariamo paslaugų suteikimo UAB „B.“) už 363,00 Eur su PVM – pervedimo į UAB „A.“ sąskaitą banke.

Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo (toliau – ir VAV NVT) skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. balandžio 12 d. reikalavimą UAB „A.“ pateikti dokumentus, patvirtinančius suteiktų paslaugų faktą UAB „B.“, t. y. UAB „B.“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas; darbų atlikimo aktus; sutartis dėl paslaugų teikimo; pinigų gavimo faktą patvirtinančius išrašus, UAB „A.“ parteikė jos vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintas paslaugų (techninių konsultacijų) pardavimas įmonei UAB „B.“, sąskaitų bankuose išrašus apie atliktus mokėjimus už paslaugas bei buhalterinių sąskaitų apskaitos registrus, kuriuose užregistruotos bendrovių UAB „A.“ su UAB „B.“ vardu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. birželio 5 d. minėtais dokumentais įformintos ūkinės operacijos, tačiau nepateikė jokių sutarčių ar darbų perdavimo aktų dėl tokio pobūdžio paslaugų suteikimo.

2022 m. lapkričio 7 d. specialistės atliktos UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu buvo patvirtintos A. L. pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės bei nustatyta, jog <...> įvertinus 2022 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2798167-22 nurodytą faktinę aplinkybę, jeigu UAB „A.“ bendrovei UAB „B.“ realiai jokių paslaugų neatliko ir / arba nesuteikė, tai UAB „A.“ vardu pirkėjai UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. birželio 5 d. išrašytose 9 (devyniose) PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įformintas paslaugų (techninių konsultacijų) pardavimas pirkėjai bendrovei UAB „B.“ už 7050 Eur (2019 m. 4400 Eur + 2020 m. 2650 Eur) vertę ir 1480,50 Eur (2019 m. 924 Eur + 2020 m. 556,50 Eur) PVM, iš viso už 8530,50 Eur (2019 m. 5324 Eur + 2020 m. 3206,50 Eur), taip pat atsiskaitymą patvirtinančiuose dokumentuose (9 (devyniuose) mokėjimo pavedimuose), iš viso 8530,50 Eur (2019 m. 5324 Eur + 2020 m. 3206,50 Eur) sumai, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. įrašytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, tuo UAB „A.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ bei 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4 punkte ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reikalavimų, UAB „A.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų neatliktų ir/arba nesuteiktų paslaugų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Prokuroro 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.02-6-00042-22 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr.02-6-00040-21, kadangi įtariamojo A. L. atžvilgiu dėl jo veiksmais padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas galėjo būti baigtas anksčiau nei ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00040-21 UAB „B.“ atsakingų asmenų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį teisinį reglamentavimą – BK 222 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.), atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pažymėtina, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. IX-574 redakcija) nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ar intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-174/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad pagal susitarimą su UAB „B.“ vadovu (S. J.) jis išrašė UAB „B.“ devynias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė paskirtį – už „technines konsultacijas“, nors realiai pačių konsultacijų neteikė. Teikė tik vieną konsultaciją, pagal kurią nei sutarties, nei darbų atlikimo akto pasirašyta nebuvo, konsultacijų vertė buvo apie 250 Eur, kuri buvo pripliusuota prie PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Toks buvo susitarimas su UAB „B.“ atstovais, t. y. 250 Eur buvo konsultacijos vertė, o likusi suma sudėta kaip grąžinimas jam už išklausytas valandas pagal programą. PVM sąskaitos faktūrose buvo įrašęs sumą apmokėjimui pagal išklausytų valandų kiekį iš anksčiau minėtų konsultacijų, todėl kiekvienoje išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytos skirtingos sumos. Tokiu būdu į PVM sąskaitas faktūras įtraukė netikslingus duomenis ir minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus elektroniniu paštu išsiuntė į UAB „B.“. Po to pagal jo pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „B.“ atstovai darydavo pavedimus į UAB „A.“ sąskaitą. Pasak kaltinamojo, vėliau minėtas PVM sąskaitas faktūras perdavė įmonės buhalterei įtraukti į įmonės apskaitą.

Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti duomenys apie UAB „B.“ sąskaitoje atliktas finansines operacijas, kurie įrodo pinigų sumų, nurodytų UAB „A.“ sąskaitose, pervedimo į UAB „A.“ sąskaitą banke faktą. Be to, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir ta aplinkybė, kad pagal vyriausiosios tyrėjos 2022 m. balandžio 12 d. reikalavimą UAB „A.“ pateikti dokumentai, neva patvirtinantys suteiktų paslaugų faktą UAB „B.“, t. y. UAB „B.“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas; darbų atlikimo aktai; sutartys dėl paslaugų teikimo; pinigų gavimo faktą patvirtinantys išrašai, UAB „A.“ parteikti jos vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas paslaugų (techninių konsultacijų) pardavimas UAB „B.“, sąskaitų bankuose išrašai apie atliktus mokėjimus už paslaugas ir buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai, kuriuose užregistruotos UAB „A.“ su UAB „B.“ vardu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. birželio 5 d. minėtais dokumentais įformintos ūkinės operacijos, tačiau nepateikta jokių sutarčių ar darbų perdavimo aktų dėl tokio pobūdžio paslaugų suteikimo. 2022 m. lapkričio 7 d. specialistės atliktos UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad, <...> įvertinus 2022 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2798167-22 nurodytą faktinę aplinkybę, jeigu UAB „A.“ UAB „B.“ realiai jokių paslaugų neatliko ir / arba nesuteikė, tai UAB „A.“ vardu pirkėjai UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. birželio 5 d. išrašytose 9 PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įformintas paslaugų (techninių konsultacijų) pardavimas pirkėjai UAB „B.“ už 7050 Eur (2019 m. 4400 Eur + 2020 m. 2650 Eur) vertę ir 1480,50 Eur (2019 m. 924 Eur + 2020 m. 556,50 Eur) PVM, iš viso už 8530,50 Eur (2019 m. 5324 Eur + 2020 m. 3206,50 Eur), taip pat atsiskaitymą patvirtinančiuose dokumentuose (9 mokėjimo pavedimuose), iš viso 8530,50 Eur (2019 m. 5324 Eur + 2020 m. 3206,50 Eur) sumai, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. įrašytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, taip UAB „A.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, UAB „A.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės dėl jose įformintų neatliktų ir / arba nesuteiktų paslaugų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Taigi, paties kaltinamojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis A. L. veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad:

A. L. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo:

jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių paslaugų, t. y. techninio pobūdžio konsultacijų, UAB „B.“ nesuteikė, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. UAB „A.“ buveinės vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia pats suklastojo tikrus ir UAB „A.“ dokumentus:

– 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1875,50 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1524,60 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 992,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 496,10 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 435,60 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1210,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 605,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 1028,50 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

– 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad neva UAB „B.“ suteikė paslaugą (techninio pobūdžio konsultacijas) už 363,00 Eur su PVM, nors UAB „A.“ minėtų paslaugų neatliko;

ir, žinodamas, kad UAB „A.“ paslaugų nurodytų šiose sąskaitose faktūrose neatliko, šias žinomai suklastotas sąskaitas faktūras per apie nusikalstamą veiką nežinojusį asmenį panaudojo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Taip jis suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, A. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

jis, būdamas UAB „ A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d. UAB „A.“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalį „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ nuostatus, organizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos – pateikė paties surašytas UAB „A.“ sąskaitas faktūras su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie techninio pobūdžio konsultacijų tariamą teikimą, iš viso už – 8530,50 Eur, t. y.:

– 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1875,50 Eur su PVM;

– 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1524,60 Eur su PVM;

– 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 992,00 Eur su PVM;

– 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 496,10 Eur su PVM;

– 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 435,60 Eur su PVM;

– 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1210,00 Eur su PVM;

– 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 605,00 Eur su PVM;

– 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 1028,50 Eur su PVM;

– 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų suteikimo UAB „B.“ už 363,00 Eur su PVM;

šias žinomai suklastotas tikras UAB „A.“ sąskaitas faktūras dėl tariamo paslaugų pardavimo UAB „B.“ panaudojo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. L. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais materialinė žala nebuvo padaryta, todėl prašo bausmę sumažinti atsižvelgiant į jo šeimyninę ir materialinę padėtį, t. y. augina tris nepilnamečius vaikus, darbo pajamos nesiekia 700 Eur per mėn. (el. b. l. 138–139).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš jų nesunkus – valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, kitas iš jų apysunkis – finansų sistemai, susijęs su apgaulingu apskaitos tvarkymu (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis; BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, teistas už BK 222 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą jau po šių nusikalstamų veikų padarymo (el. b. l. 97–100), per paskutinius 5 metus kartą baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 103–108), dirba (el. b. l. 101–102). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (nuo 2500 Eur iki 100 000 Eur), o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą – už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4000 MGL dydžio (nuo 5000 Eur iki 200 000 Eur).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus: BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir už BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam už apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, tokios bausmės, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-246/2011, 2K-428/2014, 2K-245-303/2017). Atsižvelgiant į tai, A. L. skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. L. paskirtos baudos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudos – bausme apimant švelnesnę – 50 MGL (2500 Eur) baudos – bausmę, ir A. L. paskirti subendrintą bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

A. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 17 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. UAB „A.“ vardu surašytus ir direktoriaus A. L. vardu pasirašytus dokumentus – 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam nėra paskirta kardomoji priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. L. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudos – bausme apimant švelnesnę – 50 MGL (2500 Eur) baudos – bausmę, ir A. L. paskirti subendrintą bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 68 MGL (3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. UAB „A.“ vardu surašytus ir direktoriaus A. L. vardu pasirašytus dokumentus – 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje.

A. L. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 17 (septyniolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. L. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis