Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui E. L. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir yra laikomi įteiktais tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. tarp atsakovo E. L. ir UAB „mogo.LT“ buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone AUDI A6. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal patvirtintą grafiką. 2017 m. birželio 8 d. pranešimu pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, šiam nevykdžius sutartinių įsipareigojimų. 2017 m. vasario 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ perleido teises į atsakovo skolą užsienio bendrovei „Risk Management Services“ OU, o pastaroji bendrovė 2018 m. gruodžio 18 d. perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2019 m. sausio 2 d. pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovui nevykdžius nuomos sutartimi prisiimtų prievolių, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 313,05 Eur suma, kurią sudaro 185,25 Eur nesumokėtas nuomos mokestis, 107,80 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 20,00 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidų.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal transporto priemonės sutarties 10.3 punktą atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 28,17 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienas, suma.

Sutartimi atsakovas ir pradinė kreditorė susitarė, kad jei sutartis yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio netesybas nuo pagrindinės nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (Nuomos sutarties 10.8 punktas). Iš pradinės kreditorės pateikto pranešimo matyti, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Iš byloje esančio transporto priemonės vertės kitimo grafiko duomenų matyti, kad sutarties nutraukimo metu atsakovui išnuomotos transporto priemonės vertė sudarė 1 599,78 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti iš atsakovo 79,99 Eur dydžio baudą (1 599,78 Eur x 5 procentai) tenkinamas. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tiek delspinigių, tiek baudos priteisimas iš atsakovo nereiškia dvigubo atsakovo nubaudimo, kadangi ieškovės reikalavimo teisė į baudą ir delspinigius atsirado dėl skirtingų pagrindų – bauda priteista, nes sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, o delspinigiai – nes atsakovas laiku nemokėjo įmokų pagal sutartį.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (421,21 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugsėjo 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo E. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 313,05 Eur (tris šimtus trylika Eur 05 ct) skolos, 28,17 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 17 ct) delspinigių, 79,99 Eur (septyniasdešimt devynis Eur 99 ct) baudos, 5 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 421,21 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.