- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-311/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1241-479/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai SPRUT“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl skolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Prekybos namai SPRUT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, priteisti iš atsakovo J. Z. 157232.15 Lt. Nurodė, kad 2006-09-15 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui paskolino 250000 Lt. Atsakovas privalėjo šią paskolą grąžinti iki 2013-03-01. 2009-07-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. 2009-10-29 šalys sudarė skolų suderinimo aktą ir nustatė, kad atsakovo skola ieškovui sudarė 157 232 Lt. Kadangi paskolos sutarties vykdymas nutrauktas dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos, ieškovas pareikalavo atsakovą skolą grąžinti, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimo neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas D. Z. nurodė, kad teismas turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigta nagrinėti bankroto byla, iškelta ieškovui. Atsakovo sumokėtos įmokos už komunalines paslaugas turi būti įskaitomos į skolą, nes atsakovas veikė teisėtais ieškovo interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu nusprendė: patenkinti ieškovo BUAB „Prekybos namai SPRUT“ ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovo J. Z. 157 232 skolos grąžinimui; priteisti iš atsakovo J. Z. valstybei 4 145 Lt žyminio mokesčio bei 8 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kadangi 2009-07-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, ieškovas pagrįstai pareikalavo atsakovą įvykdyti sutartį ir grąžinti ieškovui gautą paskolą (LR CK 6.221 str., LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutarties vykdymas yra nutrauktas dėl ieškovo bankroto, o atsakovas yra ieškovo akcininkas (b.l. 24), tai teismo nuomone įrodo, kad paties atsakovo veiksmai iš dalies nulėmė bankroto bylos iškėlimą ieškovui, tai sąlygojo paskolos sutarties vykdymo nutraukimą ir atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už jo paties veiksmus, sąlygojusius nenaudingas atsakovui pasekmes. Dėl šios aplinkybės sunki atsakovo turtinė padėtis neturi įtakos skolos priteisimui iš atsakovo.
Teismas su atsakovo nuostata, kad ieškovas privalo įskaityti į skolos sumą lėšas, kurias atsakovas sumokėjo už suteiktas komunalines paslaugas nesutinka. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas mokėjo komunalines įmokas už paslaugas, suteiktas pastatui, esančiam Jūros g. 11 Klaipėdoje (b.l. 98-103, 112-117). Tarp šalių nėra ginčo, jog šalys yra šio pastato bendrasavininkiai, tai patvirtina ir bylos medžiaga (b.l. 95). Tačiau šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės yra savarankiškas ginčas dėl nuosavybės teisės. Kadangi teisme nagrinėjamas ginčas dėl paskolos grąžinimo, įskaitymo klausimas nebegali būti sprendžiamas (LR CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad ginčą dėl pastato išlaikymo išlaidų atlyginimo šalys gali spręsti atskiroje civilinėje byloje ir nėra pagrindo atlikti byloje įskaitymą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nenurodė nei vieno pagrįsto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo (LR CPK 163 str.), sprendė, kad nenustatė papildomų bylos sustabdymo pagrindų, nurodytų LR CPK 164 str., todėl nėra pagrindo bylą sustabdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-10 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovo apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie paskolos sutarties nutraukimą dėl to, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla (susitarimai tarp ieškovo ir atsakovo, aktai ir kt.). Tokiu tikrovės neatitinkančiu tvirtinimu teismas grindė sprendimą, tuo iš esmės pažeisdamas LR CPK 14 str. 1, 2 p., 183 str. 3 d. reikalavimus, ištirti įrodymus betarpiškai, teismo posėdyje ir priimdamas sprendimą remtis tik ištirtais įrodymais.
2. Teismas netinkamai pritaikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės debitorinio įsiskolinimo administravimą ir paskolos sutarties vykdymą arba nutraukimą, kur paskolos davėjas yra bankrutuojanti įmonė.
3. Teismas netinkamai pritaikė LR CK 6.130 str., 6.131 str., 6.134 str. 1 d. 1 p. normas, reglamentuojančias ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymą, be to pažeidė LR CPK 2 str. ir 7 str. normas.
4. Teismas netinkamai pritaikė LR CPK 163 str. 3 p. normą, reglamentuojančią privalomąjį bylos sustabdymą, dėl to teismas nesustabdė bylos (nors privalėjo tai padaryti), o nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė bylą iš esmės ir priėmė galutinį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Prekybos namai SPRUT“ bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-10 sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nenurodo procesinių ar materialinių normų pažeidimo faktų, o tik svarsto apie jo nuomone tinkamesnių normų taikymą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė netinkamai patvirtintus rašytinius įrodymus, todėl šių įrodymų vertinimas turėtų būti atmestas. Atsakovas apeliaciniame skunde bando remtis naujais įrodymais ir motyvais, tiesiogiai nesusijusiais su bylos esme, t.y. patvirtindamas savo veiksmų sąžiningumą remiantis tarpusavio susitarimu dėl komunalinių išlaidų apmokėjimo už trečiuosius asmenis ir susitarimo sąžiningu vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Prekybos namai SPRUT“ ir atsakovo J. Z. 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2006/09/15 (b.l. 7-8), pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 250000 Lt. Minėtos sutarties 1.1. punktu J. Z. įsipareigojo šią paskolą grąžinti ne vėliau kaip 2013 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovui UAB „Prekybos namai SPRUT“ iškėlė bankroto bylą. 2009 m. spalio 29 d. akte dėl skolų suderinimo (b.l. 12) šalys patvirtino, kad atsakovo skola ieškovui sudarė 157232 Lt.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad apelianto teigimu bylos medžiagoje nėra duomenų apie paskolos sutarties nutraukimą dėl to, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla (susitarimai tarp ieškovo ir atsakovo, aktai ir kt.). Kaip jau buvo minėta bylos duomenys patvirtina, kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Pastarasis straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Prekybos namai SPRUT“ bankroto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštu (b.l. 11) kreipėsi į J. Z. apmokėti debitorinį įsiskolinimą ir nurodė, kad pagal finansinius dokumentus jis yra skolingas 160149,38 Lt, todėl ragino įsiskolinimą pervesti į BUAB „Prekybos namai SPRUT“ bankroto kaupiamąją sąskaitą. Tačiau J. Z. šio bankroto administratoriaus reikalavimo neįvykdė. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, laiko, kad aukščiau paminėtas bankroto administratoriaus kvietimas apmoti įsiskolinimą, laikytinas tinkamu paskolos sutarties nutraukimu dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo paskolos sutarties vykdymo ir nutraukimo, nėra pagrįsti. Kita vertus, ĮBĮ nenumato bankroto atveju šalims suderinti sutarties nutraukimą.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad aplinkybė jog J. Z. buvo ieškovo akcininkas ir prezidentas, įrodo, kad paties atsakovo veiksmai iš dalies nulėmė bankroto bylos iškėlimą ieškovui, kas sąlygojo paskolos sutarties vykdymo nutraukimą ir atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už jo paties veiksmus, sąlygojusius nenaudingas atsakovui pasekmes.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CK 6.130 str., 6.131 str., 6.134 str. 1 d. 1 p. normas, reglamentuojančias ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymą, be to pažeidė LR CPK 2 str. ir 7 str. normas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šį ribojimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolių įskaitymas taip pat patenka į šio įstatyme nustatyto draudimo taikymo sferą, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama atlikti reikalavimų įskaitymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su IAB „Šviesusis rytojus“ ir kt., byla Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas su AB „Tauro bankas“ ir kt., byla Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alytaus vija“ su A. Ž. IĮ, byla Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI su LAB „ Argovegas“, byla Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas“, v. likviduojama AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-529/2006).
Taip pat laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas netinkamai pritaikė LR CPK 163 str. 3 p. normą, reglamentuojančią privalomąjį bylos sustabdymą, dėl to teismas nesustabdė bylos (nors privalėjo tai padaryti), o nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė bylą iš esmės ir priėmė galutinį sprendimą. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-221/2008; 2010 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. SIA Parex lizingas, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė V. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į konkrečią šios bylos faktinę situaciją laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nenurodė nei vieno pagrįsto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo (LR CPK 163 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad netenkinus atsakovo J. Z. apeliacinio skundo iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi apeliantui J. Z. buvo atidėta iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme 4145 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl ši suma iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą, taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 2.70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4145 Lt (keturių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt penkių litų) žyminį mokestį ir 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.