- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2782-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23873-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys byloje – I. V., antstolis Mindaugas Dabkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647.
Nurodė, kad antstolis vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo nustatytas laikinas išlaikymas. Pareiškėjos teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-378-930/2022 priimtas sprendimas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo, todėl nėra nei vieno teismo dokumento, kuris sąlygotų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindus. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti vykdomos iki visiško skolos padengimo, taip pat CPK 149 straipsnio pagrindų byloje nėra.
Antstolis Mindaugas Dabkus patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Suinteresuotasis asmuo I. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo nuspręsta priteisti iš ieškovo I. V., laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. L. V. ir M. H. V., po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Anstolis 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-22-28-31612. Taip pat 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647. 2022 m. lapkričio 25 d. gautas išieškotojos K. D. skundas dėl antstolio 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647.
Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog antstolis nutraukė vykdomąją bylą. Nesutikimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti vykdomos iki visiško skolos padengimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta kažkokia išimtis, kad antstolis turi nevykdyti įsiteisėjusių nutarčių.
CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-378-930/2022 nutarė tenkinti ieškovo I. V. (I. V.) ir atsakovės K. D. (K. D.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir patvirtino 2022 m. sausio 13 d. ieškovo I. V. ir atsakovės K. D. (K. D.) sudarytą taikos sutartį dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, numatytomis sąlygomis, todėl pasirašius taikos sutartį ir išsprendus klausimą dėl išlaikymo priteisimo, laikinosios apsaugos priemonės neteko galios. Atsižvelgiant į tai, vykdomoji byla turėjo būti nutraukiama, nes be galiojančio vykdomojo dokumento antstolis negali vykdyti vykdomosios bylos ir joje atlikti vykdymo veiksmus. Vykdydamas vykdymo veiksmus, antstolis privalo laikytis CPK normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, reikalavimų.
Anstolio Mindaugo Dabkaus priimtu 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647 nustatoma, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/20/01494 .
Tokiu būdu byloje neginčytinai įrodyta, kad vykdomosios bylos Nr. 0028/20/01494 vykdomasis dokumentas buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo nuspręsta priteisti iš ieškovo I. V., laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. L. V. ir M. H. V., po 250,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o šalims sudarius taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, todėl antstolis neturėjo teisės toliau vykdyti vykdomosios bylos.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog laikino išlaikymo mokėjimas turi būti vykdomas nuo nutarties priėmimo ir tęsiamas iki momento, kol įsiteisėja galutinis teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo. Laikinas išlaikymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra skirta vaikų interesams bylos nagrinėjimo teisme metu apsaugoti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis 2 dalies 4 punktas, 8 punktas). Laikino išlaikymo priteisimo tikslas yra užtikrinti vaikų išlaikymo nepertraukiamumą ir nuolatinumą. Laikinas išlaikymas yra nesiejamas nei su išlaikymo įsiskolinimu, nei su būsimu galutiniu išlaikymo priteisimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-378-930/2022, patvirtinus taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimas, neteko galios, reiškia tik nuorodą, kad ateityje privalo būti teikiamas pagrindinis išlaikymas, numatytas šalių sudarytoje taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo panaikinimas nereiškia, kad prarandama teisė į susidariusį laikino išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą.
Antstolio Mindaugo Dabkaus priimtas 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-28-31647 yra teisėtas ir pagrįstas, nes nurodytas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos K. D. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.