- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1303-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB “Piliuona”
- Ieškovas
- L.K.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Piliuona” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L.K. ieškinį atsakovui UAB “Piliuona” dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB “Piliuona” 35143,00 Lt sumokėtą įmoką už butą, 1244,06 Lt delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-09-23 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Piliuona“ ieškovei 35143,00 Lt avansinę įmoką, 1244,06 Lt delspinigius, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2009-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1092,00 Lt žyminį mokestį bei 3623,50 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Piliuona“ 2010-04-30 pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-04 priimto spendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L.K. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl nuostolių priteisimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teismui pateikė ir prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra itin bloga dėl bendrosios ekonominės situacijos valstybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Piliuona“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė. Teismas nustatė atsakovui procesinį terminą iki 2010-05-24 sumokėti 1092 Lt žyminį mokestį, bei patiekti žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalą.
Teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, pateikti įrodymai nepatvirtina to fakto, kad atsakovas yra nemokus ir kad įmonės veikla yra nuostolinga. Atsakovas, prašydamas teismo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo, pateikė teismui 2010-03-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, bei 2010-03-31 Balansą, tačiau, teismo vertinimu, šių įrodymų nepakanka patvirtinti atsakovo sunkią finansinę padėtį. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama žyminiam mokesčiui sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Piliuona“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – žyminio mokesčio sumos sumokėjimą atidėti iki bus išnagrinėtas UAB „Piliuona“ apeliacinis skundas ir bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-457-599/2010.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino atsakovo pateiktus įrodymus. Teigia, kad dėl įtemptos makroekonominės šalies padėties ir sudėtingos situacijos nekilnojamojo turto bei finansų rinkoje, bet kokius atsiskaitymus su rangovais bei teikėjais apeliantui tenka finansuoti nuosavomis lėšomis. Šiuo metu visas UAB „Piliuona“ turtas yra įkeistas kreditoriui Nordea Bank Finland, o trumpalaikiai UAB „Piliuona“ įsipareigojimai siekia net 179093 Lt. Nurodo, jog atsakovas dėl griežtų įsipareigojimų didžiąją savo gaunamų pajamų lėšų dalį yra nukreipiama atsiskaityti su kreditoriumi Nordea Bank Finland, kuriam yra įkeistas visas UAB „Piliuona“ nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos. Bet koks atsiskaitymo su šiuo kreditoriumi sąlygų pažeidimas galėtų visiškai paralyžiuoti UAB „Piliuona“ veiklą;
2) nors atsakovo pateikiamojoje 2010-03-31 pelno – nuostolių ataskaitoje yra nurodomas 25 695 Lt pelnas, tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantis subjektas, kuris nuosavybės teise valdo atitinkamą nekilnojamąjį turtą, todėl bendrovės nuostolį ar pelną dažniausiai lemia valdomo nekilnojamojo turto perkainojimas pagal rinkos sąlygas. Šiuo atveju lėmė tai, kad buvo perkainuota dalis UAB „Piliuona“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto;
3) teigia, kad atsakovas savo prašymus prašo tik atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir neprašo visiškai atleisti jo nuo žyminio mokesčio. Nurodo, jog žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyksta – asmuo privalo sumokėti žyminį mokestį teismui išnagrinėjus pateiktą skundą ir byloje įsiteisėjus sprendimui. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra tenkinamos visos sąlygos, reikalingos žyminiam mokesčio atidėjimo sumokėjimui, kadangi atsakovas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, o galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras nedelsiant po to, kai su didžiausiu bendrovės kreditoriumi bus pasirašytas susitarimas dėl kreditavimo sutarties pratęsimo;
4) nepatenkinus atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pažeidžiami jo interesai, kadangi jis netenka galimybės įgyvendinti savo teisės į apeliaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L.K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė taip pat prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą atskirąjį skundą bei siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, skirti atsakovui 10 000 Lt dydžio baudą.
Dėl nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, apskundimo ieškovė nurodo, kad teismo nutartis, kuria yra nustatoma ieškinio arba, šiuo atveju – apeliacinio skundo, trūkumai, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi atitinkamą teismo įpareigojimą gavęs proceso dalyvis turi galimybe pašalinti procesinio dokumento trūkumus arba teikti motyvuotus paaiškinimus. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-03 nutartis nėra skundžiama atskirtuoju skundu. Taigi apeliacinis procesas pagal šį skundą yra nutrauktinas.
Dėl atsakovo galimybių sumokėti 1092 Lt žyminį mokestį ieškovė pažymi, kad atsakovas pateikdamas informaciją apie savo finansinę būklę, piktybiškai klaidina teismą, bendrovės finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais aiškindamas visiškai priešingai, nei įrodinėjo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Teigia, kad 2009-09-23 nutartimi teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo įrodinėjo, kad atsakovas jokių finansinių sunkumų neturi ir bendrovė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nurodo, jog tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin geras, jis įrodinėjo ir kituose procesiniuose dokumentuose. Be to, kaip pažymėjo atsakovas, UAB „Pliuona“ per 2009 m. mokestinį laikotarpį gavo 3294373 Lt grynojo pelno. Taigi tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas yra stabiliai veikianti bendrovė, turinti nuolatinius pinigų srautus ir visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tai reiškia, kad atsakovas teismui teikia prieštaringą informaciją, skirtingai interpretuoja finansinius bendrovės duomenis, o svarbiausia – iš esmės tuos pačius finansinės atskaitomybės dokumentus aiškina akivaizdžiai prieštaraujant savo anksčiau išsakytiems argumentams. Ieškovės nuomone, įvertinant atsakovo byloje pateiktus duomenis ir informaciją, galima neabejotinai teigti, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki tiek, kad atsakovas neturėtų galimybės sumokėti 1092 Lt žyminio mokesčio sumą;
Teigia, kad atsakovo atskirasis skundas yra ne tik aiškiai nepagrįstas ir klaidinantis teismą, tačiau juo dar ir siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovo veiksmuose yra abu 95 str. numatyti pagrindai skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės mano, kad yra tikslinga skirti atsakovui CPK 95 str. numatytos sankcijos vidurkį atitinkančią 10000 Lt dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliantas savo skunde kelia CPK normos, nustatančios žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 84 str.) netinkamo taikymo klausimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, bei pagrįstai paskyrė atsakovui pakankamą (protingą) terminą procesinio dokumento trūkumui ištaisyti – žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.
Tačiau Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų.
Taigi ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo mokesčio, jo sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. CPK 80 str. 4 d. numatyta, jog už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
Remiantis CPK 84 straipsniu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei prašyme išdėstytus argumentus, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal bylos aplinkybes yra pagrindo manyti, kad per ilgesnį laikotarpį asmuo gali sumokėti žyminį mokestį. Tokiu būdu bylos šalims sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (įsiteisėjimo) sukaupti reikiamą sumokėti sumą.
Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, bet ir nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Be to, konstatuotina, jog analizuojant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Piliuona“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo (b.l. 44-56) ir prašė žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties atidėti iki sprendimo priėmimo. Tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino, padaręs išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina sunkios jo finansinės padėties ir nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas yra nepajėgus sumokėti žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą (b.l. 61).
Atsakovas UAB „ Piliuona“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo finansines galimybes ir bendrovės balansą, kad žyminio mokesčio suma (1092 Lt) apeliantui yra pakankamai didelė ir ją sumokėti yra sudėtinga.
Kaip matyti iš atsakovo į bylą pateikto 2010-03-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos (2 tomas, b.l. 57) ir 2010-03-31 Balanso (2 tomas, b.l. 58-59), atsakovas turi 13 950 984 Lt vertės turtą, kurį sudaro 12 628 509 Lt vertės ilgalaikis turtas, ir kurio didžioji dalis yra pastatai, statiniai (1 000 899 Lt), butai (9 571 128 Lt), transporto priemonės (248 429 Lt), žemė (281 618 Lt), ir 1 322 475 Lt vertės trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos (265 433 Lt), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (749 422 Lt). Atsakovas pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis turi 207 988 Lt bendro pelno, iš kurio grynasis pelnas sudaro net 25 694 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovas nepateikė pažymų iš kredito įstaigų apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, kasos knygos išrašo, objektyviai atspindinčių jo turtinę padėtį. Taigi mokėtina žyminio mokesčio suma (1092 Lt) nėra didelė palyginus su atsakovo turimu turtu, bei atsižvelgiant į įmonės vykdomą pagrindinę veiklą – nekilnojamojo turto plėtojimas ir valdymas.
Apeliantas taip pat nepateikė duomenų apie galimą jo finansinės padėties pasikeitimą, t.y. kad jo turtinė padėtis pagerės ir jis, teismui priėmus sprendimą, galės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki atskirojo skundo išnagrinėjimo atsakovas, net jeigu iš tikrųjų jo turtinė padėtis būtų sunki, turėjo pakankamai laiko sukaupti žyminiam mokesčiui reikalingą pinigų sumą.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi apelianto į bylą pateiktus įrodymus (jų visumą), pripažįsta kad pagrindo spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga ir jis negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nėra. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo - veikiančio juridinio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai konstatavo nesant teisinių prielaidų išvadai apie itin sunkią atsakovo turtinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, susiformuoti.
Kiti atsakovo atskirojo skundo ir papildomų paaiškinimų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o atsakovo UAB „Piliuona“ atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš atsakovo UAB „Piliuona“ priteistina 7,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Piliuona“ 7,15 Lt (septynis litus ir 15 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).