Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8;

1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. balandžio 6 d.

V. M. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų trukmės, teistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-02-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 8 nusikalstamos veikos ), BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos ) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-02-28 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nukreiptas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendį, teistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 40 parų trukmės, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 3 nusikalstamos veikos ) laisvės atėmimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-04-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-12-07 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( 5 nusikalstamos veikos ), 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Kaltinamasis V. M. mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis, 2022-04-18 apie 22.10 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini)., įėjimo durų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku įrankiu ( daiktu ), tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius A. P., gim. 1977 m., į įvairias kūno vietas, padarydamas A. P. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, dešinėje rankoje, pirmo viršutinio, kairio danties išmušimą, antro viršutinio kairio danties panirimą, tokiu būdu nežymiai sužalojo A. P. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Paaiškino, kad 2022 m. buvo Velykos, 2022-04-18 buvo pas dėdę O. M. nuo ryto, visą dieną buvo, kelintą valandą išėjo iš dėdės tiksliai neprisimena, gal ir nakvojo pas dėdę, neprisimena, nes buvo pavartojęs alkoholio. Pas dėdę tuo metu dar buvo A. K., kas daugiau buvo neprisimena. Tikrai atsimintų, jei būtų sumušęs A. P.. Mano, kad A. P. jį apkalbėjo, nes buvo su A. P. konfliktas, jis buvo išlaužęs A. P. buto duris, buvo skolingas 100 €, gal dėl to apkaltino.

Nukentėjusysis A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad antrą Velykų dieną, gali būti 2022-04-18, buvo vakaras apie 22 val., jis buvo namuose vienas, buvo blaivus, atsigulė į lovą ir išgirdo kažkokį krebždesį prie namo, kuriame gyvena, durų dėl to ėjo atidaryti durų. Eidamas link durų, koridoriuje įjungė šviesą, tada atidarė duris ir pamatė V. M. ir iš karto pajuto smūgį į kaktą. Nuo smūgio pasidarė silpna, pakirto kojas, jis nugriuvo. Gulėdamas jautė smūgius į veidą, ranką, šoną. V. M. sudavė jam ne mažiau 10 smūgių, jis neteko dviejų dantų. Viskas įvyko labai greitai, V. M. nieko nekalbėjo, prieš pat pirmą smūgį dar pamatė kažką sublizgant, įrankio su kuriuo V. M. sudavė smūgius nematė. Pirmas smūgis buvo suduotas dar jam ( A. P. ) esant namuose. Tai, kad smūgius sudavė V. M. yra įsitikinęs ir tikrai neapsipažino, buvo blaivus ir V. M. matė gerai, nes šviesa sklido iš namo koridoriaus ir atidarius duris iš karto apšvietimas lauke nuo judesio įsijungia – aiškiai matė, kad buvo V. M.. Nežino, ar V. M. buvo blaivus ar ne. V. M. buvo apsirengęs tamsiais rūbais, be kepurės. Atrodo V. M. buvo vienas, daugiau nieko nematė. Tiksliai nežino kokiu įrankiu V. M. sudavė smūgius, paties įrankio nematė, matė, tik, kad kažkas sublizgėjo. Gyvena mažame miestelyje, yra girdėjęs kalbant, kad V. M. po įvykio gyrėsi jog su „kovine pirštine“ buvo. Nuo smūgių, turbūt, buvo paradęs sąmonę, nes atsipeikėjęs pamatė, kad guli ant grindų – galva namie, kojos lauke, tada iškvietė pareigūnus, o V. M. jau nebuvo. Nežino dėl ko V. M. neigia mušęs, yra 100 proc. įsitikinęs, kad tai buvo V. M.. Preteksto įvykio dieną užpulti nebuvo. V. M. pažįsta, anksčiau su V. M. pasisveikindavo, gyvena kaimynystėje, gal 100 m atstumu nuo jo namo. Santykiai pablogėjo 2021-12-31, kai per Naujus metus V. M. jam duris sugadino. Tada vasarą užpuolė jį kieme, bet tada jis apsigynė. V. M. jau pusantrų metų nuolat puldinėja jo šeimą. Dėl ko V. M. smurtavo nežino, V. M. gyvenimo būdas toks, nuo 14 metų kalėjimai, vagis, ne vienas yra nukentėjęs nuo pastarojo. Prieš metus nuo V. M. 4 žmonės nukentėjo, dėl ko V. M. atlieka bausmę. Jis pareiškė civilinį ieškinį 3300 € dydžio, kurį prašo tenkinti. Dantis reiks sutvarkyti, vieno danties implantacija kainuoja 1500 €, 100 € kainavo laikinas protezas, dantys šiais dienai nėra dar “sutvarkyti“, įdėti tik laikinai. Civilinį ieškinį reiškia ateičiai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.Tverijonas paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate, pagal gautą pranešimą atvyko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), pas A. P.. Įvykio dienos tiksliai neprisimena. Kai atvyko A. P. išėjo iš namo. A. P. nurodė, kad pastarąjį sumušė V. M., skundėsi nosies skausmu, nosis buvo ištinusi. Jis iškvietė medikus, kurie apžiūrėjo, norėjo vežtis apžiūrai, tai A. P. pasakė, kad kitą dieną pats kreipsis dėl nosies sužalojimų. Buvo matyti, kad nosis sužalota. Daugiau sužalojimų neprisimena, buvo darytos nuotraukos, asmuo buvo apžiūrėtas. Nukentėjusysis aiškino, kad pastarąjį pažadino kažkoks triukšmas, kažkas pradėjo krebždėti prie durų, nuėjęs atidarė duris ir pajuto smūgį į veido sritį. A. P. nurodė, kad smūgius sudavė iš matymo pažįstamas V. M.. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Su nukentėjusiuoju bendravo tarnybiniame automobilyje ir lauke, apžiūrėjo mašinoje. Negali tiksliai pasakyti ar nukentėjusysis sakė kažką dėl panaudoto įrankio, bet kad kumščiu sudavė tai tikrai sakė. Nukentėjusiojo neblaivumą tikrino, parodymų neprisimena. Atvykus buvo naktis, prie namo buvo tamsu, atrodo, kad prie namo apšvietimo nėra, bet tiksliai neprisimena. Negali tiksliai pasakyti ar lauke prie namo buvo įjungtas apšvietimas. Su judesiu tokio apšvietimo nebuvo, apšvietė, kai atvažiavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad per Velykas jis su V. M. buvo pas V. M. dėdę O. M.. Su V. M. pas O. M. atėjo apie pietūs alaus išgerti, trise vartojo alkoholį O. M. namuose, išgėrė daug. Buvo trise, ar dar kas buvo neprisimena. Tiksliai valandos kada iš O. M. išėjo neprisimena, buvo gerokai išgėręs, vos nuėjo namo. Prisimena, kad buvo pradėję temti, gal 20 ar 21 val. buvo. Iš O. M. išėjo vienas, o V. M. liko su dėde. V. M. planavo eiti namo, bet O. M. sakė, kad V. M. nuvedė namo. O. M. sakė, kad: „nuvedžiau jį namo, nes jis paeiti negalėjo“. Jam ( A. K. ) nuėjus namo, O. M. paskambino ir pasakė, kad nuvedė V. M. namo. Kelintą valandą O. M. paskambino neprisimena, gal apie 23 val., tą pačią dieną, kad viskas normaliai, kad nuvedė namo. V. M. nuo savo dėdės gyveno apie 100-200 metrų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. M. paaiškino, kad pernai metais ( 2022 m. ) per Velykas, apie 10-11 val. į svečius atėjo V. M. su A. K.. Su V. M. ir A. K. jis visą dieną pavėsinėje prie savo namų vartojo alkoholį. A. K. išėjo namo gal apie 18 val., bet tiksliai valandos nežino, buvo jau pradėję temti. Jis su V. M. liko toliau gerti. V. M. taip prisigėrė, „buvo kominis, kaip tapkė“, miegojo sėdėdamas. Nepaliks gi lauke tokio, todėl paėmė už rankų ir nuvedė namo. V. M. nuo jo gyvena apie 200 m. V. M. buvo neblaivus, stovėjo svyruodamas, vienas pats eiti negalėjo. V. M. išvedė namo, gal po poros valandų po to, kai namo išėjo A. K.. Kai V. M. nuvedė namo, buvo jau tamsu, gal 20-21 val., atvedė V. M. į namus, nuvedė ir į lovą paguldė, o pats išėjo. Tą vakarą daugiau V. M. nematė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) girdėjo jaunimą kalbant, kad V. M. A. P. sumušė. Kas konkrečiai taip kalbėjo negali nurodyti, tų jaunuolių nepažįsta. Tai galėjo būti prieš metus, paties įvykio nematė. Su A. P. kartu dirba, kažkiek laiko A. P. nedirbo, bet nežinojo dėl ko. Kai A. P. grįžo į darbą, tai sužinojo, kad dėl sumušimo nedirbo. A. P. pasakė, kad V. M. sumušė, daugiau nesidomėjo. Kad A. P. buvo sumuštas matėsi, A. P. sakė, kad dantį išmušė, veide buvo nubrozdinimai, prie akies mėlynė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 2022-04-18 A. P. protokolo–pareiškimo ( t. 1, b. l. 51-53 ) pagrindu dėl o, kad 2022-04-18 apie 22.10 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų, pareiškėją A. P. sumušė iš matymo pažįstamas V. M..

Iš 2022-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 54-63 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namas medinis, rudos spalvos, vieno aukšto, dengtas šiferiu. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Namo įėjimo durys medinės, rudos spalvos, durų rankena, bei užraktas sulaužyti. Prie įėjimo durų betoninėje aikštelėje matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Aplink namą ir kieme kitų reikšmingų bylai tirti daiktų nėra.

Iš alkotesterio 8610 Nr. AREN-0207, kurio patikros Nr. 1542179 galiojantis nuo 2021-12-03 iki 2022-06-03 ( t. 1, b. l. 73 ) parodymų ( t. 1, b. l. 72 ) matyti, kad 2022-04-18 23.18 val. A. P., gim. 1977 m., nustatytas girtumas – 0,43 promilės.

Iš 2022-05-27 kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 128-130 ) matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno „Body“ kameros Nr. 5010 garso ir vaizdo įrašas. Garso ir vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0418_231551_004“. Įrašo kairės pusės apačioje matyti užrašas: „VLN_SVN_6195CC“, 2022/04/18. Įrašo pradžia – 23:15:49, pabaiga – 23:19:44, trukmė 03:54 min. Filmuojamas asmuo – nukentėjusysis A. P., kurio veidas yra kruvinas, rankose laiko rankšluostį. Pokalbio pradžia neaiški. A. P. atidarydamas namo duris paaiškina: „Aš atidariau, iškart matot va kraujas man, iškart su kastetu ar kaip, nesupratau, pamačiau M. buvo. Atsigavau va čionais va ( parodo prie įėjimo į namą ) prieš pusvalandį ant žemės“. Į pareigūno klausimą kodėl nuo greitosios atsisakė, jis paaiškina, kad atsigavo, kam ji reikalinga, pagėrė vandenio, paaiškina, kad dviejų dantų nėra, po švenčių alaus porą išgėrė. Į pareigūno klausimą, ar buvo santykiai kažkokie, pykčiai, A. P. atsako: „nuo senų laikų, sulaužęs...“ ( neaiškūs žodžiai, nesigirdi, nes loja šuo ). Filmuojamos pareigūno ir nukentėjusiojo kojos, veidų nesimato. Per radijo stotį kviečiama greitoji medicinos pagalba. Laiku 03:07 min. fiksuojami A. P. sužalojimai, veidas yra kruvinas. Į pareigūno klausimą kokie pykčiai nuo senų laikų, A. P. atsako, kad jis buvo duris jam išlaužęs, mašina nuvaręs, aiškina: „Paėmiau elektroninę cigaretę, rūkau, kažkas prie durų, atidarau iškart tas“.

Iš 2022-05-27 kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 131-133 ) matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro ( toliau – BPC ) garso įrašas BPCID=92006588840 gautas ir Policijos registruojamų įvykių registre ( toliau – ir PRĮR ) įregistruotas ROIK 0122000225468. Garso įrašo trukmė – 01:22 min. Įrašo kairėje viršuje yra užrašas: 2022/04/18_22:44:08. Sutartiniai ženklai: 1 - 112 operatorius; 2 - pareiškėjas. Pareiškėjas prisistato A. P. iš (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buvo skambutis į duris, nesuprato ar ten kažkas krapštė kažkur, atidarė, gavo smūgį į veidą, sumušė jį, dantis išmušė ir veidą visą sužalojo, žino kas sumušė, nurodo V. M..

Iš 2022-04-19 asmens apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 90-96 ) matyti, kad vizualiai apžiūrėtas A. P. veidas. Veide matyti hematomos, veidas ištinęs, kliba priekiniai viršutiniai dantys, detalesnę asmens apžiūrą atliko GMP.

Iš 2022-04-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1259/2022(01) ( t. 1, b. l. 122-123 ) matyti, kad A. P. padaryta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, pirmo viršutinio, kairio danties išmušimas, antro viršutinio kairio danties panirimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau, kaip devyniais trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti ir smūgių sudavimas kumščiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ( 2022-04-18 ). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Iš 2022-06-03 akistatos protokolo ( t. 2, b. l. 52-55 ) matyti, kad prieštaravimų tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo V. M. parodymų akistatos metu pašalinti nepavyko, suvesti akistaton nukentėjusysis A. P. ir įtariamasis V. M. kiekvienas liko prie savo parodymų.

Pagal BK 140 straipsnio 1dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą ( tik fizinio skausmo sukėlimo atveju ) arba į asmens sveikatą ( nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius ).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną ( 2022-04-18 ) visą dieną buvo pas savo dėdę O. M., su O. M. ir A. K. vartojo alkoholį. Mano, kad A. P. jį apkalba, ne su A. P. turėjo konfliktą.

Liudytojas O. M. paaiškino, kad su V. M. ir A. K. 2022-04-18 visą dieną pavėsinėje prie jo namų vartojo alkoholį, A. K. išėjus į namus su V. M. toliau alkoholį vartojo, ir V. M. namo nuvedė praėjus gal dviem valandoms po A. K. išėjimo į namus, t. y. 22-23 val., bei tai, kad nuvedęs V. M. namo paskambino A. K. ir pasakė, kad V. M. namo parvedė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas O. M. nurodė ( t. 1, b. l. 174-176 ), kad V. M. į namus lydėjo apie 24 val. Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad su A. M. ir O. M. pas O. M. vartojo alkoholį, apie 20-21 val. išėjo namo, o V. M. liko pas O. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. K. ( t. 1, b. l. 166-169 ) nurodė, kad iš O. M. išėjo tik pradėjus temti, t. y. apie 18 val. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. P. gyvena apie 100 metrų atstumu nuo V. M. gyvenamosios vietos, t. y. kaimynystėje, todėl, net ir darant prielaidą, kad O. M. parvedė V. M. į namus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad V. M. negalėjo išeiti iš savo namų, nueiti pas A. P. ir jį sužaloti. Kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti, kad V. M. nusikaltimo padarymo metu buvo savo gyvenamojoje vietoje, nėra. Be to, liudytojas O. M. yra V. M. giminaitis – dėdė, palaiko su juo draugiškus santykius, liudytoją A. K. su kaltinamuoju taip pat sieja draugiški santykiai, todėl yra pagrindo manyti, kad liudytojai O. M. ir A. K. gali duoti kaltinamajam palankius parodymus, todėl teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai.

Kitų asmenų tiesiogiai mačiusių įvykį byloje nėra nustatyta. Į įvykio vietą pagal pranešimą atvykęs policijos pareigūnas A.Tverijonas paaiškino, kad A. P. aiškindamas įvykio aplinkybes iš karto nedviprasmiškai nurodė, kad jį sumušė V. M., ant A. P. veido buvo matomi sužalojimai. Nors teisiamajame posėdyje liudytojas A.Tverijonas negalėjo tiksliai nurodyti ar lauko apšvietimas prie įėjimo į A. P. namo durų buvo įjungtas ( švietė ), tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir įvykio vietoje ( 2022-04-19 nuo 00:30 val. iki 00:37 val. ) užfiksuotų nuotraukų ( t. 1, b. l. 57-63 ) matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), lauko durys ir teritorija ( terasa ) prie jų yra apšviesta. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotas įėjimo į namo (duomenys neskelbtini), durų vaizdas, iš nuotraukos matyti, kad šviesos šaltinis į duris sklinda iš virš durų staktos kairėje pusėje prie namo sienos pritvirtinto šviesos šaltinio – šveistuvo, nuotraukos dešinėje pusėje matyti, kad prie terasos stogo atramos yra pritvirtintas lauko šviestuvas su judesio davikliu. Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad eidamas atidaryti durų, namo koridoriuje įjungė šviesą ir kai atidarė duris, šviesa apšvietė lauke prie durų stovintį V. M.. Nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiojo paaiškinimai yra logiškos ir sudaro pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis galėjo matyti ir matė, kad jam atidarius duris prie durų stovėjo būtent V. M.. Nukentėjusysis A. P. viso proceso metu davė išsamius, detalius ir logiškus paaiškinimus, iš karto po įvykio pranešė apie įvykį, nurodė jį sumušusio asmens vardą ir pavardę, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams taip pat užtikrintai nurodė, kad jį sumušė būtent V. M., apklausiamas papildomai išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, pagrįsti kitais byloje surinktais duomenimis ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo A. P. parodymais. Nustatyta, kad nukentėjusiojo A. P. ir kaltinamojo V. M. nesieja draugiški santykiai. Šios aplinkybės, neneigia ir A. P., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 81-82, 83-85 ), nurodė kad V. M. taip pasielgė – sumušė A. P., iš keršto, nes su V. M., turėjo reikalų teisėsaugoje, o papildomai apklaustas detaliai paaiškino konfliktinių santykių su V. M. priežastį – V. M. pavogė A. P. automobilį. Ir nors kaltinamasis V. M. tvirtina, kad A. P. nesumušė ir nesužalojo, tačiau viena vertus, kaltinamasis neprisiminė ir nenurodė jokių aplinkybių po to, kai įvykio dieną ( 2022-04-18 ) iš O. M. namų A. K. išėjo į namus, neprisiminė kur įvykio vakarą nakvojo – savo namuose ar savo dėdės O. M. namuose, lydėjo jį kas į namus ar nelydėjo. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis V. M. nurodė, kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl manytina, kad tokie kaltinamojo parodymai yra kaltinamojo gynybinė pozicija.

V. M. smurtiniai veiksmai – smūgių sudavimai nukentėjusiajam A. P. į veidą dėl kurių A. P. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, pirmo viršutinio, kairio danties išmušimas, antro viršutinio kairio danties panirimas, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau, kaip devyniais trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti ir smūgių sudavimas kumščiais, priežastiniu ryšiu susiję su A. P. nustatytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurių padarymas sukėlė fizinį skausmą, todėl įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad V. M. kaltė nežymiai sužalojus A. P. yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir yra visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Kaltinamasis V. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2022-04-25 apie 13.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu M. B., gim. 1998 m., į veido sritį, padarydamas M. B. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje su kairio skruostikaulio lanko lūžiu bei kairės pusės 4 danties netekimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė M. B. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pripažino iš dalies. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas draugą, vartojo alkoholį. Kokie dar buvo asmenys tiksliai neprisimena. Konfliktą matė D. J., vaizdo įrašą darė, atrodo, pastarojo žmona, pas tyrėjus buvo vaizdo įrašas. Tuo metu šoko, yra vaizdo įrašas, kad M. B. pirmas sudavė, buvo išgėręs ir tuo metu jam pasirodė, kad M. B. smurtauja. Neprisimena dėl ko M. B. sudavė, seniai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu apie jam ( V. M. ) suduotą smūgį sakė, ir turi omeny M. B. smūgį, apie kurį protokole užfiksuota „delnu lengvai suduodamas“. M. B. jį stūmė, jis sudavė M. B. du kartus. Nežino ar smūgių sudavimo galima buvo išvengti, jis buvo neblaivus, ir M. B. buvo neblaivus. Nežino ar dėl suduotų smūgių M. B. galėjo netekti danties ir ar galėjo dėl to atsirasti kraujosruvos. Su M. B. civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai.

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad buvo bute, šoko, kažkas įvyko. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, prisimena, kad grojo muzika, buvo bute L. ir D.( J.), daugiau aplinkybių neprisimena. Neprisimena net kaip namo nuėjo, kaip ligoninėje atsirado, atsipeikėjo po dienos ar dviejų ir jam skaudėjo žandikaulį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 2, b. l. 133-136 ), kad : „2022-04-24 apie 20 val., atėjo pas draugą D. J. į butą. Butas yra (duomenys neskelbtini), antroji laiptinė nuo (duomenys neskelbtini) namo, penktame aukšte. Bute kartu buvo D. žmona, V. M. ir dar vienas asmuo, kurio nepažįsta, bet jis yra D.ir V. pažįstamas. Naktį visi išgėrinėjo kartu, konfliktų nebuvo. 2022-04-25 apie 08:00 val., atsikėlė ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Laikotarpiu tarp 12:00 val. ir 13:00 val. jis ir V. šoko, šokių metu apsižodžiavo ir tuomet V. trenkė jam du kartus dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį. Iš karto po to M. B. nuėjo į tame bute esančią vonią ir išspjovė dantį į šiukšlinę. Po 10-15 minučių išėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai nustatė 1,40 prom. girtumą, o greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūros metu nustatė veido kairės pusės patinimą, kairės akies hematomą, kairės pusės apatinio IV danties išmušimą, ir paleido gydytis į namus ambulatoriškai.“, duotus parodymus patvirtino. Paaiškino, kad V. M. sudavė du smūgius į veidą, dėl ko sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis, dėl to operaciją darė. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena, nes buvo neblaivus. Po įvykio pašnekėjo su V. M., kad abu kalti, kas pradėjo konfliktą neprisimena, su V. M. susitaikė. Civilinio ieškinio atsisako, ieškinio atsisakymo pasekmes suprato.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. paaiškino, kad įvykio dieną kartu su V. M., A. K. ir M. B. išgėrinėjo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo jo žmona, žmona alkoholio nevartoja. Išgėrinėjo nuo ryto iki 14-15 val. dienos. Įvykio nematė, buvo neblaivus ir miegojo. Miegojo lyg ir virtuvėje prie stalo, konfliktas įvykio kitame kambaryje. Įvykio metu gal dar buvo A. K., tiksliai nežino, bet A. K. gal buvo užsnūdęs prie stalo. Iki įvykio visi daug alkoholio buvo išgėrę. Iki jam ( D. J. ) užmiegant V. M. ir M. B. tarpusavio santykiai buvo normalūs, nesupranta dėl ko viskas įvyko. Kaip V. M. su M. B. išsiskyrė nežino, kai atsikėlė jų jau nebuvo. Atsikėlė, kai atvažiavo pareigūnai, tada ir sužinojo apie konfliktą, vakare žmona įrašą parodė, kurį ji pati ir nufilmavo. Iš vaizdo įrašo nesuprato dėl ko kilo konfliktas, viskas greitai atsitiko, M. B. rankomis pamosikavo, jį ( M. B. ) perspėjo taip nedaryti, M. B. nepaklausė, gavo į „snukį“, išmušė dantį. Su V. M. ir M. B. išgėrinėjo ir dieną prieš įvykį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. J. paaiškino, kad įvykio, kuris galėjo būti 2022-04-25 apytikriai 9-11 val., tiksliai laiko neprisimena, išvakarėse jų bute nakvojo M. B. ir V. M., dar buvo atėjęs A. K.. Visi vyrai vartojo alkoholį, ji su vaikais buvo. Kitos dienos, t. y. 2022-04-25, rytą, atsikėlus jie vėl vartojo alkoholį. Tada ji, V. M. ir jos nepilnametis brolis A., nuėjo į kambarį klausytis muzikos, vėliau į kambarį atėjo M. B.. V. M. dainavo, šoko ir kažkaip gavosi, kad M. B. pradėjo mosikuotis rankomis, o V. M. jam pasakė, kad nelystų prie jo, M. B. nepaklausė. Antrą kartą pradėjo mosikuotis rankomis ir kojomis, tuo metu ji filmavo telefonu. M. B. mosikavo rankomis V. M. prie veido, kojomis lyg norėdamas spirti, bet M. B. V. M. užgavęs ar sudavęs pastarajam nebuvo, tada staigiai susimušė ir viskas. Kai V. M. šoko, filmavo ne visą laiką, nufilmavo kaip susimušė, bet kai filmavo nemanė, kad jie – V. M. ir M. B., susimuš, net nesuprato, dėl ko įvyko muštynės. Kraujo buvo ant sienos, bet nuvalė. Jos vyras D. J. įvykio nematė, buvo virtuvėje, A. K. taip pat jau nebuvo. Po įvykio M. B. pabuvo gal kokių 20 min. ir vienas išėjo namo. Nežino kas iškvietė policijos pareigūnus, gal M. B. ar jo mama. Nežino dėl ko V. M. pasakė M. B. „nelysk“, V. M. tuo metu dainavo ir šoko. Gali būti, kad V. M. rankų mosikavimą galėjo suprasti, kaip jam nukreiptą kritiką. Kai vyko konfliktas negirdėjo, kad M. B. sakytų žodį „miau“. V. M. buvo iš vakaro jau pasakęs, kad šito žodžio nesakytų. Pokalbį dėl žodžio „miau“ vartojimo girdėjo tik vieną kartą.

Iš 2022-04-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 2, b. l. 109-120 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta.

Iš 2022-04-25 asmens apžiūros protokolo ( t. 2, b. l. 142-148 ) matyti, kad apžiūrėtas asmens M. B., gim. 1998 m., veidas. Matyti sužalojimai – kairės veido pusės skruosto srityje, po kairiąja akimi matomas paraudimas, įdrėskimas, kairys žandas patinęs. Kairė lupų dalis patinusi ir pageltusi. Pravėrus lūpas, viršutinės ir apatinės lūpos kairės pusės sujungime matomas plyšimas – išplėšta lūpa. Patempus apatinę lūpą į kairę pusę žemyn, matomas apatinės dantų linijos, kairės pusės ketvirtojo danties likęs fragmentas.

Iš 2022-04-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 2, b. l. 168-172 ) matyti, kad M. B. pateikė Švenčionių r. ligoninės gydytojo išrašą Nr. 22PR-1500 ir vaizdo įrašą (1 vnt.).

Iš 2022-05-18 kitų objektų apžiūros protokolo ( t. 3, b. l. 41-43 ) matyti, kad apžiūrėti M. B. pateikti garso ir vaizdo įrašai: 1) 2022-04-25 pateiktas garso ir vaizdo įrašas – įrašo pavadinimas: „Vaizdo įrašas Nr. 1“, matomas įrašo kairės pusės viršuje, trukmė 00:50 sek. Filmuojamas kambarys, garsiai groja muzika, kambaryje šoka du vaikinai vienas priešais kitą ( iš kairės vaizdo įrašo pusės – V. M., dešinėje vaizdo įrašo pusėje – M. B. ). Filmuojančio asmens matomos sulenktos kojos, jis sėdi ant lovos. Vaizdo įraše kartais matomas mažas vaikas. V. M. kairėje rankoje laiko bokalą, dešinėje telefoną. Kažką šokdamas sako, žodžiai neaiškūs, vartoja necenzūrinius žodžius. 00.22 girdimas M. B. ištartas žodis „miau“. V. M. sako: „kas bliat?“, prieina prie M. B. ir koja spiria M. B. į pilvo sritį ( ar pataiko, įžiūrėti neįmanoma, nes M. B. rankomis uždengia smūgį ). M. B. šypsosi. Po smūgio koja jis prieina prie V. M. ir, šypsodamasis, delnu lengvai suduoda V. M. per veidą, tuo metu V. M. sako: „dar kartą išgirsiu šitą žodį nahuj“. Toliau V. M. šoka, atlikdamas judesius rankomis, padaro mostą rankomis link M. B., pastato bokalą ant spintelės ir padeda telefoną, prieina prie M. B. ir suduoda M. B. vieną smūgį į veidą ( kumščiu ar delnu nesimato ), M. B. sako „ej“ , po ko iš karto seka kitas smūgis kumščiu M. B. į veidą, į kairės pusės žandą ( smūgis stipresnis nei prieš tai suduotas ). Įrašo pabaiga. 2) 2022-05-16 elektroniniu paštu pateiktas garso ir vaizdo įrašas – pavadinimas: „38b8d38e1d4656325414b0f7ff6e3b6a“, pavadinimas matomas įrašo kairė pusėje, trukmė 00:50 sek. Garso ir vaizdo įrašas yra analogiškas M. B. vaizdo įrašui Nr. 1. Vaizdo įrašo apačioje dešinėje pusėje yra užrašas „TikTok“ (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-05-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 3, b. l. 62-65 ) matyti, kad V. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris po apžiūros 2022-05-18 nutarimo grąžinti daiktus ( t. 3, b. l. 74-76 ) pagrindu grąžintas V. M..

Iš 2022-06-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1865/2022(01) ( t. 3, b. l. 10-13 ) matyti, kad M. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje su kairio skruostikaulio lanko lūžiu bei kairės pusės 4 danties netekimas, padaryti veido kairiąją pusę paveikus kietu buku daiktu ( daiktais ) iki apžiūros VšĮ. Švenčionių rajono ligoninėje, tai yra iki 2022-04-25, 13:40 val. Nustatyti sužalojimai, dėl kairio skruostikaulio lanko lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti ir išvados 1-me punkte išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajam kietu buku daiktu ( daiktais ) į nurodytas veido sritis, tiek pačiam nukentėjusiajam griūvant, bei veido kairiąja puse atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ar paviršius.

Pagal BK 138 straipsnio 1dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamu atveju M. B. dėl kairio skruostikaulio lanko lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje ir kairės pusės 4-o danties netekimas. M. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kaltinamasis pripažįsta, kad M. B. sudavė du smūgius kumščiu, paaiškino, kad M. B. smūgiavo, nes M. B. pirmas sudavė smūgį. Byloje esantis įvykio vaizdo įrašas, kurį nufilmavo įvykio metu kambaryje buvusi L. J. paneigia kaltinamojo V. M. nurodytą aplinkybę, kad M. B. pirmas sudavė V. M. smūgį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kambaryje garsiai groja muzika, V. M. ir M. B. juda po kambarį lyg šokdami, abu šypsosi, V. M. kairėje rankoje laiko bokalą, dešinėje telefoną. Kažką šokdamas sako, žodžiai neaiškūs, vartoja necenzūrinius žodžius, fone girdėti M. B. pavartotas žodis „miau“, po ko V. M. nusikeikia, prieina prie M. B., koja spiria M. B. į pilvo sritį, M. B. išvengia smūgio – rankomis uždengia smūgį. M. B. šypsosi, prieina prie V. M. ir delnu brūkšteli ( praveda ) V. M. per veidą, tuo metu V. M. šoka, daro judesius rankomis, padaro mostą rankomis link M. B., tada pastato bokalą ant spintelės, padeda telefoną, prieina prie M. B. ir suduoda ranka ( kumščiu ar delnu nesimato ) M. B. vieną smūgį į veidą, M. B. sako „ej“, po ko V. M. iš karto kumščiu suduoda M. B. į veidą. Liudytoja L. J. paaiškino, kad nesuprato dėl ko įvyko konfliktas, ji filmavo kaip „šoka“ V. M., M. B. mosikavo rankomis V. M. prie veido, kojomis lyg norėdamas spirti, bet M. B. V. M. užgavęs ar sudavęs jam nebuvo, tada staigiai susimušė ir viskas. Aplinkybė, kad M. B. pavartojo galimai kaltinamajam nepatinkantį žodį „miau“, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį nusikalstamai veikti. Tai, kad kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo pavartoto kaltinamajam nepatinkančio žodžio, staiga sudavė nukentėjusiajam M. B. du smūgius kumščiu į veidą, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, t. y. kaltinamasis, suduodamas smūgius kumščiu M. B. į veidą, turėjo suprasti ir suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais gali sužaloti kito žmogaus sveikatą. Kaltinamasis V. M. tyčia sudavė du smūgius M. B. į veidą ir tokiu būdu sulaužė nukentėjusiajam kairio skruostikaulio lanką ir nukentėjusysis neteko 4-o danties, kas teismo medicinos eksperto kvalifikuota nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato tokio kvalifikuojančio požymio kaip veikos padarymas būnant apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio gali būti vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai tik tada, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Kaltinamasis V. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022-08-05 apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės vairuotoju, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ( patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, redakcija galiojanti nuo 2021-04-03 ) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti bet kokios rūšies transporto priemones, vairavo neregistruotą motociklą SUZUKI (duomenys neskelbtini), su užsienio valstybės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2022-08-04 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį priklauso D. T., gim. 1999 m., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2022-08-05 23.38 val. nustatė jo iškvepiamame ore 1,65 promiles etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, turėjo traumą. Pripažino, kad vairavo D. T. motociklą, buvo neblaivus, negali paaiškinti dėl ko vairavo neblaivus. D. T. motociklas buvo pas jį, nes motociklą reikėjo remontuoti. Savo poelgį vertina blogai.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G.Jasiulionis paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK. 2022 m. rugpjūčio pradžioje tarnybiniu automobiliu patruliavo su kolega M.Sauliumi. M.Saulis vairavo, jis ( G.Jasiulionis ) buvo keleivio vietoje, vykdant tarnybą apie 23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo motociklininką, kuris važiavo be šalmo, atsistojęs ant kojelių, t. y. ne sėdint, vairavo motociklą. Jie nusprendė motociklininką patikrinti. Įjungus švyturėlius ir garsinį signalą nurodė sustoti, bet motociklininkas nestojo, važiavo įvairiais šunkeliais, didino greitį, privažiavęs geležinkelio pervažą nesustojo prie ženklo „Stop“, vietomis motociklininko važiavimo greitis viršijo 120 km/h, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę nesuvaldė motociklo, vertėsi ir bandė bėgti. Tai pamatęs, jis iššoko iš automobilio, vijosi motociklą vairavusį asmenį, kuris peršoko greta esančio namo torą, atsitrenkė į kieme esančius daiktus, tada, panaudojus kovinius imtynių veiksmus, motociklą vairavusį asmenį sulaikė. Paaiškėjo, kad tai V. M.. Jei gerai prisimena V. M. buvo nustatytas vidutinis girtumas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Transporto priemonė buvo išvežta į saugojimo aikštelę UAB „Varimeda“. V. M. paaiškino, kad nestojo, nes buvo neblaivus ir neturėjo teisių. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, ar V. M. buvo nustatyti kokie sužalojimai, neprisimena.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. T. paaiškino, kad motociklas „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo ( D. T. ). Motociklas buvo sugedęs, todėl jį nuvarė V. M. į (duomenys neskelbtini), sutaisyti. V. M. žadėjo paskambinti, kai motociklą sutaisys, bet tą patį vakarą V. M. sulaikė policiją, nes jo motociklą vairavo neblaivus. V. M. atsiprašė, žalą žadėjo atlyginti. Motociklas jam grąžintas.

Iš 2022-08-06 įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 3, b. l. 165-171 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta– teritorija gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas motociklas „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas guli ant kairiojo šono ant žalios vejos, bei žvyro kelio, motociklo priekis nukreiptas į gyvenamojo namo gyvatvorę.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos ( t. 4, b. l. 7 ) matyti, kad motociklo SUZUKI (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje 2002 m. rugpjūčio mėn. buvo 850 €.

Iš 2022-08-05 neblaivumo nustatymo akto ( t. 3, b. l. 173 ) matyti, kad 2022-08-05 V. M., gim. 1997 m., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą.

Iš neblaivumo patikrinimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441, kurio patikros sertifikato Nr. 1667197, galiojantis nuo 2022-04-20 iki 2022-10-20, matyti ( t. 3, b. l. 174, 175 ), kad V. M. 2022-08-05 23.18 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, 2022-08-05 23.38 val. – 1,65 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. M. sutiko.

Iš 2022-08-04 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ( t. 3, b. l. 190-191 ) matyti, kad motociklo SUZUKI (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra D. T., pardavėjas – A. K..

Iš 2022-08-09 daiktų apžiūros protokolo ( t. 3, b. l. 195-197 ) matyti, kad apžiūrėtas motociklas „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros vieta –automobilių saugojimo aikštelė UAB „Varimeda“, adresu (duomenys neskelbtini).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nustatyta, kad V. M. 2022-08-05 apie 23:15 val., vairavo motociklą „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau negu 1,51 promilės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Kaltinamasis V. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai ( BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 138 straipsnio 1 dalis ) ir vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ( BK 281¹ straipsnio 1 dalis ). Kaltinamasis pripažino kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš dalies pripažino kaltę dėl M. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ( BK 138 straipsnio 1 dalis ), kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ( A. P. nežymus sveikatos sutrikdymas ), nepripažino. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. M. pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo nusikalstamo poelgio, ir nesant būtino antrojo elemento – nuoširdaus gailėjimosi, šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Kaltinamasis V. M. nevedęs, nedirba, teistas 10 kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtis ( BK 41 straipsnis ) bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam V. M. terminuotą laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrinamos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-12-07 nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ( 5 veikos ), 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vykdant šį nuosprendį V. M. sulaikytas 2022-11-17. V. M. už nusikalstamas veikas šioje byloje paskirtos ir subendrintos bausmės remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinamos su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-12-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimis.

Į bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2022-08-05 23.18 val. iki 2022-08-06 14.20 val. ( BK 66 straipsnis ).

Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ( BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys ). Kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas D. T. priklausantį neregistruotą motociklą SUZUKI (duomenys neskelbtini), su užsienio valstybės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis ( t. 4, b. l. 4 ) 850 € ( su PVM) vertės. Byloje nėra duomenų, kad D. T. buvo žinoma apie jam priklausančio motociklo panaudojimą nusikalstamai veikai padaryti, todėl transporto priemonės – motociklo, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas netaikytinas. Iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai priteistina motociklą SUZUKI (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 850 €.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ( teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonėmis, <.....> ) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką ( BK 68 straipsnio 1 dalis ). Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Pagal teismų praktiką, draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ). Nors kaltinamasis V. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,65 promilės girtumas, todėl esant nurodytai teismų praktikai, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus ( BK 68 straipsnio 1, 3 dalys ). 2022-08-08 nutarimu ( t. 4. b. l. 107-110 ) V. M. paskirta kardomoji priemonė – sustabdyta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo asmeniui naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2022-08-08.

Dėl civilinių ieškinių

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį ( t. 5, b. l. 58 ) dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamais veiksmais padarytos 3300 € dydžio turtinės žalos atlyginimo. Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo A. P. nereiškia. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad V. M. sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius, dėl padarytos poodinės kraujosrūvos, odos nubrozdinimai, išmuštas priekinis dantis, kitas dantis išjudėjo iš vietos ir dantų protezavimo bei gydymo išlaidas vertina 3300 €. Turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), planuojamos išlaidos, nepateikus duomenų apie faktinį tokių išlaidų būtinumą ( realumą ), negali būti priteistos, todėl A. P. civilinis ieškinys dėl 3300 € turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ( t. 1, b. l. 149-153 ) dėl 1364,82 € dydžio turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už M. B., A. P. suteiktas gydymo paslaugas, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam A. P. VšĮ Švenčionių r. ligoninė buvo suteiktos gydymo paslaugos 42,64 € sumai, M. B. – 1322,18 € sumai, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, teismas V. M. pripažino kaltu nesunkiai sutrikdžius M. B. ir nežymiai sutrikdžius A. P. sveikatą, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis M. B. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio ( t. 2, b l. 175 ) neturtinei 10000 € dydžio žalai atlyginti, todėl procesas pagal M. B. civilinį ieškinį nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 66,40 € dydžio išlaidas, susijusias su teismo šaukimų siuntimu, kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ( BPK 103 straipsnio 6 dalis ) ir priteistinos iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai ( BPK 105 straipsnis ).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2023-02-15 pažymos matyti, kad kaltinamajam V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 203,33 €.

Pagal BK 106 straipsnį, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamajam V. M. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas, kaltinamasis V. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo nedirbo, byloje duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį nėra, iš kaltinamojo yra priteistas turtinės žalos atlyginimas ir teismas mano, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas, nagrinėjamu atveju, būtų nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos, susidariusios teikiant kaltinamajam V. M. antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. M. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-12-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2023-04-06 ). Į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022-08-05 23.18 val. iki 2022-08-06 14.20 val.

Skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti jam 3 ( trejus ) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-08-08; priteisti iš V. M. valstybės naudai motociklo SUZUKI (duomenys neskelbtini), su užsienio valstybės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 € ( aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ).

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš V. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasos naudai 1364,82 € ( vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 82 ct ) turtinei žalai atlyginti ir 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 1364,82 € ) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

A. P. civilinį ieškinį atmesti.

Procesą pagal M. B. civilinį ieškinį nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. M., nepriteisti.

Priteisti iš V. M. 66,40 € ( šešiasdešimt šešis eurus 40 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtojo kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.