- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-115-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03167-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. N.
- Institucija
- Migracijos departamento prie LR Vidaus ministerijos Kontrolės skyrius
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. (A. N.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo (toliau ir – skundžiamas nutarimas), kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 175 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. N. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 13.26 val. iki 13.50 val., (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) vyresniosios specialistės I. Š. tarnybinio elektroninio pašto adresu nusiuntė įžeidžiančio turinio laišką, kuriame žemino valstybės tarnautoją I. Š. ir Lietuvos Respubliką tokiais žodžiais: „Būk prakeikta tu, Lietuvos naciste ir prakeikta ši Lietuvos Respublika, tapusi valstybe budeliu“, „būkite prakeikti su savo respublika“, „būkite prakeikti su tokia lietuva“, „Tegu bus prakeikta Lietuvos Respublika – valstybė budelis ir tokie jos tarnautojai kaip I. Š.“. Tokiais savo veiksmais A. N. pažemino I. Š., kaip valstybės tarnautojos, garbę ir orumą, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 24 d. buvo gautas A. N. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
3. Skunde nurodoma, kad teismas be jokio pagrindo ir nesant jokių įrodymų A. N. taikė atsakomybę, paskirdamas jam baudą. Apeliantas argumentuoja, kad jis (duomenys neskelbtini) vyriausiajai specialistei I. Š. siuntė nepasirašytą elektroninį laišką, todėl toks laiškas laikytinas tik jo nuomone ar kritika. Pažymi, kad kiekvienas pilietis turi teisę į nuomonę ar kritiką, tuo pačiu ir kritikuoti valstybės tarnautojo elgesį. Šiuo atveju neturėjo tikslo pažeminti ar kitaip paveikti asmens garbę ir orumą, o tokiu būdu išreiškė protestą prieš atliktus valstybės tarnautojo veiksmus.
4. Skunde A. N. aiškina, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Apelianto įsitikinimu, teismas jo kaltę grindė prielaidomis, nes nepasisakė dėl el. laiško, kaip duomenų, turinčių įrodomą reikšmę, galios (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
5. Skunde apeliantas pažymi, kad šioje byloje (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė I. Š. nėra pripažinta nukentėjusiąja, ji nenurodė, kad jai buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Be to, apeliantas pastebi, kad šiuo klausimu vyriausioji specialistė nebuvo apklausta teisme, todėl teismas net nežino jos nuomonės dėl tariamo administracinio nusižengimo.
6. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – 65 metų sulaukęs asmuo, šios aplinkybės nepripažino ir ją ignoravo. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, yra pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos bylos aplinkybės, byla išspręsta nesilaikant ANK 566, 567, 569, 591, 609, 617 straipsnių reikalavimų.
7. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 9 d. buvo gautas A. N. 2021 m. sausio 18 d. apeliacinio skundo papildymas, kuriuo prašoma lakyti šį papildymą neatsiejama apeliacinio skundo dalimi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į A. N. skundą (duomenys neskelbtini) teisės skyriaus vyresnysis specialistas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
A. N. apeliacinis skundas atmestinas
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra keliamas A. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 507 straipsnį pagrįstumo klausimas. Savo skunde apeliantas iš esmės ginčija šioje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų vertinimą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jis savo veiksmais – rašytiniais pasisakymais, išdėstytais 2020 m. liepos 13 d., 13.50 val., išsiųstame el. laiške, pažemino valstybės tarnautojos I. Š. garbę ir orumą. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, susijusios su asmens padariusio administracinį nusižengimą amžiumi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs administracinio nusižengimo Nr. AN2-115-929-2021 medžiagą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant imperatyvių ANK nuostatų. Priešingai negu argumentuojama skunde, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 507 straipsnį.
11. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Pagal ANK 507 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 507 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į atitinkamą subjektą, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti valstybės tarnautoją ar pareigūną, pažeminti jų orumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. N. 2020 m. liepos 13 d. el. laiško, išsiųsto į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės I. Š. tarnybinį el. pašto adresą, turinį, sutinka su skundžiamo nutarimo išdava, kad minėtame laiške naudojami pasisakymai yra užgaulaus ir žeminančio pobūdžio. Akivaizdu, kad tokios frazės, kaip: „Būk prakeikta tu, Lietuvos naciste ir prakeikta ši Lietuvos Respublika, tapusi valstybe budeliu“, „būkite prakeikti su savo respublika“, „būkite prakeikti su tokia lietuva“, „Tegu bus prakeikta Lietuvos Respublika – valstybė budelis ir tokie jos tarnautojai kaip I. Š.“, itin neigiamai apibūdiną asmenį, kuriam jie yra adresuoti. Minėtais pasisakymais, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos istorinį kontekstą, yra keliamos asociacijos su nacistine ideologija, kankinimais ir žmonių žudymu, todėl laikytina, kad A. N. tokiu savo elgesiu pažemino valstybės tarnautojos I. Š. garbę ir orumą.
13. Apeliaciniame skunde A. N. neneigia, kad jis 2020 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) specialistei išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė aukščiau aptartus pasisakymus, tačiau tvirtina, kad šiame laiške tik išdėstė savo nuomonę ar kritiką, taip išreikšdamas protestą prieš atliktus valstybės tarnautojo veiksmus. Vilniaus apygardos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai, kaip asmens bandymą išvengti jam kilusios administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad asmuo neturi teisės apie valstybės tarnautojus, vykdančius savo tiesiogines darbo funkcijas, sakyti bet ką, prisidengdamas žodžių „nuomonę“ ir (arba) „kritika“ reikšme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, asmuo naudodamasis šia konstitucine laisve taip pat turi ir pareigą nepažeisti kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės – žmogaus garbės ir orumo. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. N. 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis išsiųstame el. laiške išdėstė ne savo subjektyvią nuomonę, o faktus, kurių pareigūnė buvo nusipelniusi. Be to, šiuo aspektu svarbu paminėti, kad A. N. el. laiškas I. Š. buvo pateiktas kaip atsakas į jam nusiųstą 2020 m. birželio 29 d. tarnybinį raštą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau ir – Raštas). Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, minėtame Rašte yra pateikta ne asmeninė, o standartine formalaus pobūdžio informacija, pranešant pilietybės neturinčiam asmeniui, t. y. A. N., apie galimybę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijo natūralizacijos būdu ir nurodant šios asmens teisės įgyvendinimo tvarką.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. N. savo veiksmai peržengė saviraiškos laisvės ribas, už kurių pažeidimą taikytina administracinė atsakomybė. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, neturėdamas jokio savo elgesį pateisinančio pagrindo, 2020 m. liepos 13 d. el. laiške išsakė žeminančius žodžius, nukreiptus valstybės tarnautojos I. Š. atžvilgiu, kurie buvo pateikti kaip objektyviai egzistuojantys faktai.
15. Analogiškai atmestini apeliaciniame skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė I. Š. nėra pripažinta nukentėjusiąja, ji nenurodė, kad jai buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad valstybės tarnautojai I. Š. būtų suteiktas nukentėjusiosios teisinis statusas ir ji nebuvo apklausta 2020 m. lapkričio 26 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 507 straipsnį atsiradimo klausimą. Pažymėtina, kad būtent vyriausioji specialistės I. Š. 2020 m. spalio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl A. N. elektroninio laiško, jame nurodydama, kad 2020 m. liepos 13 d. ji į savo el. paštą iš A. N. gavo atsiųstą įžeidžiantį el. laišką, kurį perskaičiusi persiuntė Vilniaus skyriaus vedėjui A. G. ir patarėjai R. K.. Be to, teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas D. J. paaiškino, kad I. Š. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja tik dėl patvirtintos protokolo formos.
16. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako, jog skundžiamoje nutartyje buvo pagrįstai konstatuota, kad byloje nenustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama tada, kai administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, kad minėta aplinkybė yra pripažįstama tada, kai asmuo yra sulaukęs 65 metų ir tik tada padaro administracinį nusižengimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-193-1121/2020). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. N. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2020 m. liepos 13 d., jam dar nebuvo suėję 65 metai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. N. amžių pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tokiu būdu nepažeidė apeliantui skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos (175 Eur baudos) tikslų.
17. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. kovo 9 d. buvo gautas A. N. apeliacinio skundo papildymas, iš kurio turinio matyti, kad jame apeliantas nurodo papildomas savo pozicijos dėl skundžiamo apylinkės teismo nutarimo neteisėtumo aplinkybes ir prašo šį dokumentą laikyti 2020 m. gruodžio 22 d. apeliacinio skundo papildoma dalimi. Apeliacinės instancijos teismas tokiam apelianto prašymui nepritaria, kadangi galiojančios ANK XXXVII skyriaus nuostatos nenumato galimybės asmeniui papildyti paduotą apeliacinį skundą pateikiant atskirą procesinį dokumentą. Manytina, kad priešingas ANK normų aiškinimas pažeistų teisingo proceso principą, nes priėmus apeliacinio skundo papildymą/patikslinimą, būtų pagrindas sudaryti kitiems proceso dalyviams galimybę su juo susipažinti ir pateikti atsiliepimą (ANK 649 straipsnis), dėl to administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas užtruktų neribotą laiką, taip pažeidžiant operatyvumo principą (ANK 566 straipsnis). Taigi A. N. 2021 m. sausio 18 d. apeliacinio skundo papildymas ir jame išdėstytos aplinkybės paliekamos nenagrinėtos.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.