- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-193-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00401-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. skundžiamu nutarimu nustatė, kad apeliantė 2020 m. sausio 5 d. apie 9.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „OPEL CORSA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilius „ŠKODA FABIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos apgadino. Tokiais savo veiksmais apeliantė pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei buvo nubausta 10 Eur (dešimties eurų) dydžio bauda.
2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantė 2020 m. sausio 5 d. apie 9.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „OPEL CORSA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 15 (penkiolikos) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais apeliantė pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei buvo nubausta 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda. Kartu su administracine nuobauda jai paskirta ir administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
3. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, apeliantei skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio bauda (past. – baudos mokėjimas išdėstytas dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sumažinti paskirtą terminą.
5. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo realų pavojingumą, jos teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir neproporcingai didelę neigiamą paskirtos administracinio poveikio priemonės įtaką jai ir ją supančių artimųjų interesams, nevertino poreikio vairuoti transporto priemones, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryta žala yra atlyginta, o nukentėjusieji pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neapsvarstė, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą nėra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kuri nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Nebuvo vadovautasi teisingumo ir protingumo principais. Apylinkės teismas spręsdamas kaltės ir atsakomybės klausimus įvertino tik tai, kad ji padarė šiurkštų KET pažeidimą ir praeityje padarytą administracinį nusižengimą.
6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Asmuo turi suvokti daromo nusižengimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jeigu asmuo nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET. Privaloma nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ANK 426 straipsnis yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, kad pažeidžia KET, pasišalina iš eismo įvykio vietos. Kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, jog įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato. Jeigu nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys paprastai rodo, jog jis iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatydamas, kad ji turėjo mintyje atsitrenkimą į „šaligatvio bortelį“, dėl ko jos suvokimu nebuvo kliudytas automobilis, kuris stovėjo tarp jos ir šaligatvio bortelio, t. y. nebuvo padarytas eismo įvykis. Įvardindama „bortelį“ teismo posėdžio metu ji turėjo omenyje kieme esančio nelygaus asfalto duobės kraštą. Kadangi ji yra rusakalbė ir tiksliai dėstyti mintis lietuvių kalba susijaudinusiai teisme buvo sunku, todėl ir įvyko šis nesusipratimas. Kad ten nėra lygus kelias ir jis yra duobėtas, patvirtinta eismo įvykio liudytojas V. D.. Jos nesuvokimą dėl kliudytų automobilių galėjo nulemti gatvė, kuria ji važiavo ir kuri turėjo duobėtą ir sutrūkinėjusį asfaltą, ką patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos. Išvažiuodama iš automobilių aikštelės, ji neišlipo iš savo automobilio ir neapžiūrinėjo kito automobilio ar kažkaip kitaip elgėsi, kad iš jos veiksmų būtų galima susidaryti nuomonę, jog ji suvokė padariusi eismo įvykį. Tai buvo įprastas, niekuo neišsiskiriantis prasilenkimas ir išvažiavimas iš stovėjimo vietos. Nėra akivaizdžių įrodymų, kurie paneigtų šiuos jos teiginius, o remiantis tik prielaidomis būtų pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Ji nebandė slėpti eismo įvykio pėdsakų. Į policiją buvo iškviesta tik po savaitės, tačiau nedelsiant atvykti negalėjo, nes buvo išvykusi pas dukrą į (duomenys neskelbtini). Grįžusi į Lietuvą, iškart nuvyko į policiją ir automobilį apžiūrai pristatė neremontuotą. Jeigu būtų tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tai per tokį didelį laiko tarpą galėjo pašalinti apgadinimus, esančius ant jos automobilio, bet ji nesiėmė jokių priemonių apgadinimams pašalinti. Po įvykio pro tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę namo vyko keletą kartų, todėl nesuvokė, sukėlusi eismo įvykį.
8. Pasak apeliantės, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, kuriai būdingas dusulys ir oro trūkumas. Sergant šia liga, jai sunku vaikščioti, ji negali eiti ilgų atstumų, dūsta ir pavargsta. Jos mobilumas ribotas, todėl jai yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Apeliantė rūpinasi ir prižiūri sugyventinį, kuris sunkiai serga, t. y. jam nustatytos sunkios (duomenys neskelbtini) ligos (past. – apie kurias pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė), (duomenys neskelbtini). Sugyventiniui būna dažni sveikatos būsenos pablogėjimai, kurie netikėti, o šiose situacijose jį gelbėja tik apeliantė operatyviai nuveždama iki gydymo įstaigos. Dėl apeliantei apribotos teisės vairuoti, jos sugyventinis neteks galimybės operatyviai atsidurti gydymo įstaigose, nes jis pats nevairuoja. Apeliantė taip pat rūpinasi ir prižiūri savo tetą, kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Jai buvo išoperuotas (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini), jai padidėjęs kraujospūdis ir skauda kojų sąnarius, jos judėjimas labai ribotas. Teta neturi nei sutuoktinio, nei vaikų, todėl apeliantė yra vienintelis žmogus, galintis tinkamai ja pasirūpinti, nes jos brolis dėl savo darbo ir užimtumo tik retkarčiais gali suteikti tetai pagalbą. Brolis savo rašte teismui yra nurodęs, kad apeliantė vienintelė gali tinkamai pasirūpinti teta. Atėmus iš apeliantės teisę vairuoti transporto priemones, nukentės su byloje nagrinėjamu administraciniu nusižengimu visai nesusiję asmenys.
9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėję asmenys jai pretenzijų neturi, ji jų atsiprašė ir savo noru bei iniciatyva atlygino padarytą žalą, todėl apylinkės teismas šios aplinkybės nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantei yra beveik 65 metai, todėl tai galėtų būti dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Svarbu ir tai, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ direktorius apeliantę apibūdina kaip ypatingai teigiamą asmenybę. Ji niekada nebuvo teista, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų. Ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos visiško įgyvendinimo bei galimybės sušvelninti administracinio poveikio priemonę, būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Apylinkės teismas įvertino tik aplinkybę, kad ji bausta už analogišką nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos elgesio, iš kurio matyti, kad ji nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina savo poelgį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Iš aukštesnės instancijos teismui pateikto apeliantės apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su administracine nuobauda (past. – 1 100 Eur dydžio bauda) buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Apeliaciniu skundu prašoma šios administracinio poveikio priemonės netaikyti arba sumažinti paskirtą terminą. Teigiama, kad administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, o ją paskyrus akivaizdžiai bus pažeistas proporcingumo principas, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą. Paskirta administracinio poveikio priemonė turės neigiamos įtakos ne tik jai dėl prastos sveikatos, bet ir kartu gyvenančiam sugyventiniui, kurį dažnai staiga užklumpa sveikatos sutrikimai ir jį nedelsiant reikia nuvežti į gydymo įstaigas. Apeliantė taip pat rūpinasi ir prižiūri (duomenys neskelbtini) metų sunkiai sergančią tetą, kuriai būtina nuolatinė priežiūra. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliantei paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius ir apeliantę charakterizuojančius duomenis, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių duomenų bei įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju kartu su administracine nuobauda pažeidėjai būtina paskirti ir administracinio poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir teisėtai bei pagrįstai individualizavo bei parinko tiek administracinę nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl paskirto uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės neskiriant ar sumažinant terminą.
14. ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
15. Apygardos teismas sutinka su apeliante, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nenumato kartu su administracine nuobauda skirti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įstatymo leidėjas suteikia teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, diskrecijos teisę taikyti arba netaikyti minėtą administracinio poveikio priemonę. Teismas kiekvienu atveju privalo preciziškai įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, administracinį nusižengimą padariusio asmens charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, ir tik tada priimti sprendimą dėl administracinio poveikio taikymo būtinumo.
16. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės (past. – taip pat ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
17. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio (duomenys neskelbtini) suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantė 2019 m. balandžio 19 d. apie 13.58 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „OPEL CORSA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir jį apgadino, tuo padarydama neviršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žalą, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jai paskirta 300 Eur dydžio bauda, kurią apeliantė yra sumokėjusi. Administracinė nuobauda yra galiojanti (b. l. 2).
18. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė per beveik devynių mėnesių laikotarpį padarė du analogiškus šiurkščius KET pažeidimus, t. y. ne tik sukėlė eismo įvykius ir apgadino turtą bei padarė turtinę žalą kitiems asmenims, bet ir pasišalino iš eismo įvykių vietų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės sukelti eismo įvykiai savo pasekmėmis sunkėjo, t. y. pirmuoju atveju buvo padaryta mažesnė nei 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiu turtinė žala, o šioje byloje nagrinėjamu atveju – didesnė, taip pat buvo apgadinta ne viena, o dvi šalia viena kitos stovėjusios transporto priemonės. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykiai buvo padaryti ta pačia transporto priemone – automobiliu „OPEL CORSA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nervinga, jai skaudėjo galvą. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė dalyvaudama eisme ir vairuodama transporto priemonę yra neatidi, neatsižvelgia į savo sveikatos būklę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir visuomenės saugumui bei asmenų turtui.
19. Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už apeliantės padarytą šį administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę. Tai, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nenumatė teismui pareigos skirti kartu su nuobauda ir administracinio poveikio priemonę, negali būti pagrindas jos neskirti. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime išsamiai ir argumentuotai nurodė, kodėl kartu su bauda apeliantei skiriamas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima nesutikti, nes jos argumentuos išsamiai išanalizavus ir įvertinus svarbias bylos aplinkybes. Papildomai nurodytina, kad šiuo atveju nebuvo konfiskuotas automobilis „OPEL CORSA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryti apeliantės du eismo įvykiai per devynių mėnesių laikotarpį. Nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ir toliau naudojantis transporto priemone būtų sudarytos sąlygos apeliantei dalyvauti eisme, dėl ko išliktų nemaža tikimybė, jog ji ateityje gali vėl padaryti KET pažeidimus ir eismo įvykius. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė neneigia, jog dažnai važiuoja per tą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, nagrinėjamas šioje administracinio nusižengimo byloje. Todėl tai dar labiau sustiprina teiginį, jog išlieka tikimybė, kad ateityje gali pasikartoti analogiški eismo įvykiai toje pačioje teritorijoje. Tik atėmus iš apeliantės specialiąją teisę vairuoti transporto priemones bus užkardinti galimi jos KET pažeidimai ateityje. Svarbu ir tai, kad paskirta bauda už pirmąjį apeliantės sukeltą eismo įvykį nepasiekė ANK 22 straipsnyje numatyto administracinių nuobaudų tikslo, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tik atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus atimta reali galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus, nes švelnesnėmis priemonėmis (past. – paskyrus baudą) tai nebuvo įgyvendinta.
20. Apeliantė skunde nurodo, kad jai turėti teisę vairuoti transporto priemones yra būtina, nes ji turi prižiūrėti ir rūpintis teta bei sugyventiniu, be to, jos pačios sveikata yra prasta. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusieji jai jokių pretenzijų neturi. Sutiktina, kad šios aplinkybės yra svarbios individualizuojant administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, tačiau (past. – priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde) apeliantės nurodytos aplinkybės buvo tinkamai ir gana išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teismo tiek sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo būtinumo, tiek dėl jos termino nustatymo. Apygardos teismo vertinimu, skunde minimos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
22. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
23. Apygardos teismas pažymi, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skunde minimos aplinkybės (past. – kurios yra būdingos didžiajai daliai asmenų, padariusių administracinius nusižengimus), negali būti vertinamos kaip išskirtinės dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba jo termino švelninimo, nes teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nedarymas yra įprasta kiekvieno piliečio pareiga. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių, buitinių priežasčių ar darbinių funkcijų atlikimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, dėl to galimai kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti kitomis priemonėmis. Apeliantė gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų pas tetą (past. – kuri gyvena tame pačiame mieste): rinktis visuomeninį transportą, taksi ir pan. Nagrinėjamu atveju, apeliantei netekus teisės vairuoti transporto priemones, nebus eliminuota galimybė tinkamai pasirūpinti savo giminaičiu. (duomenys neskelbtini) teikiamos ir medicininės paslaugos, todėl kiekvienu atveju, kai apeliantės sugyventiniui pablogės sveikata, bus galima pasikviesti greitąją pagalbą. Be to, apeliantės sugyventinis iki gydymų įstaigų tyrimų atlikimui gali nuvykti minėtais alternatyviais važiavimo būdais, kuriais naudojasi nemaža dalis (duomenys neskelbtini) gyventojų.
24. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantei nepatogumų ir neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, t. y. pačios apeliantės veiksmų rezultatas, kas nesudaro pagrindo jos atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Būtų neteisinga, jeigu padaręs administracinį nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę funkciją, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimas nebūtų nei teisingas, nei protingas. Teismų praktikoje pripažintina, kad analogiško administracinio nusižengimo padarymas, užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
25. Apeliantė teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji suprato, kad vairuodama automobilį padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė suvokė padariusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl šioje nutartyje nebus iš naujo analizuojamos pirmosios instancijos teismo padarytos išsamios išvados, kurioms apygardos teismas neprieštarauja. Apeliantės teiginiai laikytini pasirinkta gynybine versija, siekiant sušvelninti savo veiksmų pavojingumą. Apeliantė pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu galvojo „užkabinusi bordiūrą“. Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai suprato jos išsireiškimą „bordiūras“, nes ji turėjo omenyje kieme esančio nelygaus asfalto duobės kraštą, o kadangi yra rusakalbė, todėl ir įvyko šis nesusipratimas. Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, kad eismo įvykio padarymo vietoje ir šalia jos nėra jokių duobių, o kelias yra lygus (b. l. 15). Liudytojas V. D. paaiškino, kad stovėdamas 10–12 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, išgirdo kaip apeliantės vairuojamas automobilis atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį, garsas buvo nemažas ir matėsi kaip automobilis atšoko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė turėjo puikiai suvokti, jog atsitrenkė ne į duobės kraštą, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet į stovinčius du automobilius, ką patvirtina bylos įrodymai. Apeliantė neneigia, kad minėtą teritoriją ji pravažiuoja gana dažnai, todėl jai turėjo būti puikiai žinoma, kuriose konkrečiai vietose yra kelio nelygumai ar pavojingos transporto priemonėms duobės. Taip pat svarbu ir tai, kad automobilių susidūrimo garsas buvo nemažas, kurį išgirdo ir toliau stovintis liudytojas V. D., todėl nelogiška, jog šio garso negirdėjo apeliantė, tuo labiau nepajuto susidūrimo, kuris savo prigimtimi akivaizdžiai skiriasi nuo įvažiavimo į kelyje esančią duobę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykis nebuvo momentinio pobūdžio, bet turėjo trukti daugiau nei kelias sekundes, kadangi įvykio metu buvo apgadinti du šalia vienas kito didesniu nei vieno metro atstumu stovėję automobiliai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad viso proceso metu apeliantė pilnai nepripažino savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, nurodė, jog eismo įvykio tiesiog nepastebėjo ir netyčia pasišalino, o jos gailėjimasis dėl apgadintų automobilių gali būti traktuotinas tik kaip siekis išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai apeliantės atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis nepripažino to, jog ji atlyginimo nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą ir yra beveik 65 metų amžiaus. ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas ANK 35 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįstama tada, kai administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tada, kai asmuo yra sulaukęs 65 metų ir padaro administracinį nusižengimą. Aplinkybė, kad asmuo beveik būdamas 65 metų padarė administracinį nusižengimą, negali patekti į ANK 35 straipsnio 2 dalyje minimą „kitų aplinkybių“ kategoriją, nes ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra aiškiai apibrėžta, kokioms esant sąlygoms asmens sveikata ar amžius gali būti laikomi atsakomybę švelninančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas šios aplinkybės pagrįstai nepripažino lengvinančia.
27. Iš apeliantės pateiktų dokumentų (b. l. 39, 40) matyti, kad ji eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą yra atlyginusi, kas turėjo būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, skirdamas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, į šią aplinkybę atsižvelgė. Todėl negalima teigti, kad nenustačius šios aplinkybės kaip atsakomybę švelninančios, ji buvo nevertinta ir ignoruota, todėl tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, nekeičiančia priimto sprendimo esmės, ir yra ištaisytina šia nutartimi.
28. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir pagrįstai apeliantei paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taip pat pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus ir jos asmenybę, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima trumpinti paskirtą terminą ar administracinio poveikio priemonės neskirti, o apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos G. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Pripažinti G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji nukentėjusiesiems savo noru atlygino padarytą turtinę žalą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.