- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-457-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17983-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Diana Labokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno vandenys, SB lizingas, Gelvora, BnP Finance, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SEB bankas
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-338-1052/2019 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., antstolis R. S., antstolis M. P., antstolė R. S., antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „BnP Finance“, I. B., R. B., R. G., L. Č., R. A., D. G., Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti G. M..
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra dideli, o gaunamos pajamos nepakankamos, jo finansinė padėtis yra prasta. Pareiškėjas ir AB SEB bankas 2005 m. birželio 6 d. sudarė kredito sutartį dviejų žemės sklypų pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Pareiškėjas įsigijo du žemės sklypus, esančius(duomenys neskelbtini). bei pasistatė gyvenamąjį namą. Pareiškėjas iš AB SEB banko yra paėmęs ir papildomą kreditą, kadangi pirminio kredito neužteko gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti. Pareiškėjas eilę metų dirbo AB SEB banke finansininko pareigose bei gaudamas kreditą iš minėtosios įstaigos įvertino visas grėsmes. Pareiškėjo du mažamečiai vaikai G. B. ir O. B. (duomenys neskelbtini)pateko į eismo įvykį, kur transporto priemonė juos partrenkė. Pareiškėjo sutuoktinė laukėsi ketvirto vaiko, dėl visų aplinkybių pareiškėjas buvo priverstas išeiti iš gerai apmokamo darbo, kad galėtų prižiūrėti po avarijos reabilituojamus vaikus ir savo nėščią sutuoktinę. Pareiškėjas po vaikų gydymo ir sutuoktinės priežiūros pradėjo kurti savo verslą, tačiau verslas patyrė didelių nuostolių ir pareiškėjui teko skolintis ir iš fizinių asmenų bei kitų kredito įstaigų tam, kad laiku atliktų įmokas didžiajam kreditoriui AB SEB bankui. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjas tapo nemokiu, t. y. jo įsiskolinimai viršijo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA), todėl jam iškelta bankroto byla. Nėra aplinkybių, dėl kurių bankroto byla pareiškėjui negalėtų būti keliama. Per paskutinius 3 metus pareiškėjas nėra sudaręs jokių turto įgijimo ar perleidimo sandorių. Pareiškėjo pajamos nėra pakankamos sau ir savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Pareiškėjas netapo nemokiu dėl savo žalingų įpročių. Būsimiems pareiškėjo ir jo išlaikytinių poreikiams reikalinga 600 Eur per mėnesį. Pareiškėjo bankroto administratoriumi sutiko būti G. M., kurio sutikimas pateiktas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti A. B. fizinio asmens bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad A. B., teikdamas pareiškimą teismui nurodė, jog bendra jo įsiskolinimų suma yra 436 081,21 Eur, jis skolingas AB SEB bankui, antstoliams R. S., M. P., UAB „Gelvora“, R. B., AB BNP Finance, UAB SEB lizingas, UAB Kauno vandenys, R. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui R. B., antstolei A. A., antstoliui R. S.. Po to, kai pareiškimas buvo priimtas, į bylą įstojo šie kreditoriai L. Č. su 2270 Eur reikalavimu, D. G. su 2625,25 Eur dydžio reikalavimu, R. A.. R. A. raštu pareiškė, jog ji pretenzijų pareiškėjui neturi ir neturės, todėl ji pašalintina iš suinteresuotų asmenų sąrašo. Bendra pareiškėjo įsipareigojimų vertė yra ne mažesnė nei 440 976,46 Eur (436081,21+2270+2625,25). Pareiškėjo turtas varžytynėse buvo parduotas už 114000 Eur sumą, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai viršija 13 875,00 Eur. Pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens I. B. paaiškinimus, kad po jų nepilnamečių vaikų sužalojimo A. B. paliko darbą, kad galėtų rūpintis sūnumis ir nėščia žmona, patvirtina 2015 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-361-498/2015. Pareiškėjo vardu yra registruoti trys nekilnojamojo turto vienetai, kurie yra areštuoti kreditorių naudai. Suinteresuoto asmens I. B. vardu registruoti taip pat 3 nekilnojamojo turto vienetai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog varžytynėse pareiškėjo turtas parduotas už 114 000 Eur sumą, teismas leido užbaigti procedūras ir pervesti lėšas už parduotą turtą į bankroto administratoriaus sąskaitą. Transporto priemonių registruotų pareiškėjo vardu nėra, jo sutuoktinės vardu registruota transporto priemonė HONDA JAZZ (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo vardu yra atidarytos dvi banko sąskaitos AB SEB banke, kurios yra areštuotos, jose piniginių lėšų nėra. Pareiškėjas nėra gydomas nuo priklausomybės ligų, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl konsultacijų ir gydymo per pastaruosius 5 metus nesikreipė. Pareiškėjas pateikė duomenis iš Sodros apie jo darbovietes ir gautas pajamas. Pareiškėjas yra neteistas. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnijos pažymos, santuokos ir gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjas turi sutuoktinę I. B. ir su pareiškėju gyvena sūnus O. B., sūnus G. B., duktė L. B., ir duktė T. B.. Iš 2017 m. liepos 26 d. studijų sutarties Nr. 17-139027, matyti, jog L. B. yra pirmos pakopos studijų studentė . G. M. sutinka vykdyti pareiškėjo kaip bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas. Iš pareiškėjo A. B. patektos būtinųjų poreikių suvestinės matyti, kad jam per mėnesį reikalinga: būsto išlaikymui 160 Eur, maistui 300 Eur, transporto išlaidoms 100 Eur, ūkinėms ir buities prekėms 20 Eur, higienos prekėms 20 Eur, iš viso 600 Eur. Pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, jog jo pajamos yra 380 Eur per mėnesį, sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu pareiškėjas nedirba, užsiima individualia veikla, dėl to jo pajamos yra – apie 500-1200 Eur per mėnesį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 M. E. šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus.
5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties finansų srityje, dirbo banke, todėl jo finansinis raštingumas vertintinas kaip aukštesnis, nei finansinio išsilavinimo neturinčio asmens. Pareiškėjas pareiškime akcentuoja, jog jis finansiškai išprusęs ir įvertino visas rizikas, imdamas kreditą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nurodo, jog jis ėmė kreditus, skolinosi iš fizinių asmenų, siekdamas padengti skolas hipotekos kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir nesąžiningas, nes pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog turėdamas tokias menkas pajamas, nesugebės grąžinti lėšų kitiems kreditoriams. Be to, teismas atsižvelgė į tai, jog po pareiškimo priėmimo į bylą įstojo net trys kreditoriai – L. Č., D. G., R. A., kuriems pareiškėjas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nepranešė prieš 30 dienų iki pareiškimo pateikimo teismui. Be to, L. Č. ir R. A. įsipareigojimai atsirado jau tuo metu, kai pareiškėjas buvo nemokus ir ketino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat neatitiko rūpestingo ir sąžiningo asmens elgesio standartų – pareiškėjas pakeitė net tris atstovus, bankroto administratorių, taip savo veiksmais užvilkindamas bylos procesą. Teismas nurodė, jog kreditoriai prašė atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas per trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo gavo labai nedideles pajamas, nors buvo trijų įmonių vadovas, o jo atlyginimą sudarė tik 380 Eur, kas yra tik ½ vidutinio darbo užmokesčio. Pareiškėjas darbo santykių nebeturi, nuo 2016 m. vykdo individualią veiklą, tačiau apie pajamas per 2016-2019 metus į bylą duomenų nepateikė. 2017 metais sausio – birželio mėnesiais gavo apie 1000 Eur dydžio mėnesines pajamas, tačiau darbo santykius nutraukė. Jo pajamos 2019 metais svyruoja nuo 500 iki 1200 Eur per mėnesį, tačiau jis suteikia tik po 2-3 konsultacijas per mėnesį, o tai rodo, jog pareiškėjas gali gauti ženkliai didesnes pajamas, nes turi laiko samdomam darbu, tačiau nedirba. Teismas sprendė, jog pareiškėjas teismui nebuvo nuoširdus atskleisdamas savo finansines galimybes bei nurodydamas galimus ir planuojamus lėšų šaltinius. Pareiškėjui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų gauti maksimalias pajamas, šiuo metu nedirba, t. y. nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra nemokus. Pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nors pagal savo išsilavinimą ir darbinę patirtį galėjo ir turėjo suvokti, kad tuo blogina savo padėtį. Taigi, tarp pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir nemokumo yra priežastinis ryšys. Teismas pareiškėjui atsisakė iškelti bankroto bylą nustatęs FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą - fizinio asmens nesąžiningumą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas, davęs byloje parodymus, patvirtino, jog po 2013 metais įvykusio eismo įvykio, kuomet nukentėjo pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, pareiškėjas patyrė neplanuotus stiprius emocinius išgyvenimus, dėl kurių turėjo palikti gerai apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo nukentėjusių nepilnamečių vaikų gydymu bei žmona - po gimdymo.
1.2. Pirmąjį atstovą, advokato padėjėją H. R., pareiškėjas pakeitė ir jo paslaugų atsisakė, nes pastarasis, iki paduodant pareiškimą teismui bei po pareiškimo padavimo, padarė daugybę klaidų, kurias dabar akcentuoja pats teismas. Taip pat pareiškėjo netenkino tuometinio atstovo atliekamų darbų kokybė bei darbų atlikimo terminai, todėl ir buvo nuspręsta atsisakyti advokato padėjėjo paslaugų. Antrosios atstovės, advokato padėjėjos, paslaugų pareiškėjas atsisakė dėl paprasčiausios priežasties - pareiškėjui nurodytosios atstovės teikiamos paslaugos pasidarė per brangios ir pareiškėjas jų sau leisti nesugebėjo, nurodyta atstovė savo įkainių sumažinti nesutiko, todėl buvo atsisakyta jos paslaugų. Buvo pasirinktas pigesnis, pareiškėjo finansines galimybes atitinkantis specialistas, advokato padėjėjas. UAB „Lexuna“ paslaugų kaina buvo didesnė nei bankroto administratoriaus G. M., ką parodo byloje esantys abiejų bankroto administratorių sutikimai administruoti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą. Todėl pareiškėjas, dar kartą atsižvelgdamas tiek į savo finansines galimybes, tiek paisydamas kreditorių interesų, pakeitė bankroto administratorių.
1.3. Teismas, pasisakydamas apie pareiškėjo gaunamas iš individualios veiklos pajamas, padarė neteisingas išvadas. Teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo 2019 metais gaunamos pajamos per mėnesį siekė nuo 500 iki 1200 Eur, tačiau ši suma yra iki mokesčių, atskaičiavus visus mokesčius ji mažėja beveik 2/3 (dviem trečdaliais). Teismo išvada, jog pareiškėjas suteikia tik 2-3 konsultacijas per mėnesį ir dėl to turi daug laiko dirbti papildomą darbą, yra visiškai neteisinga. Teisme buvo aiškiai nustatyta, kad pareiškėjo individualios veiklos pobūdis - finansinių konsultacijų teikimas. Kiekvienai konsultacijai pasiruošimas užtrunka daug laiko, t. y. apie savaitę, nes reikia susipažinti su kliento lūkesčiais, įvertinti gresiančias rizikas, galimus finansavimo šaltinius ir pan. Tai yra labai kruopštus ir daug laiko reikalaujantis darbas, todėl vidutiniškai vienai visavertei konsultacijai paruošti pareiškėjas užtrunka apie savaitę laiko. Pareiškėjui fiziškai nėra galimybių suteikti daugiau nei 2-3 konsultacijas per mėnesį. Nurodytos aplinkybės dar kartą parodo teismo išvados apie pareiškėjo sąžiningumą klaidingumą.
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
9. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
11. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas A. B. yra nemokus, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
12. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas fizinio asmens sąžiningumą, nenustatė, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl jo tyčinių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bylą veiksmų, tačiau nustatė kitus įstatyme numatytus nesąžiningus pareiškėjo veiksmus – siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ nenustatyta, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.); kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Be to, privalo būti konstatuojamas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
15. Pareiškėją teismas iš esmės pripažino nesąžiningu dėl to, kad pareiškėjas kryptingai nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apelianto nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų gauti maksimalias pajamas, šiuo metu nedirba, t. y. nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra nemokus. Taip pat, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nors pagal savo išsilavinimą ir darbinę patirtį galėjo ir turėjo suvokti, kad tuo blogina savo padėtį.
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių ir stabilių pajamų ir vengia vykdyti prievoles savo kreditoriams sąmoningai, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo pasyvumo, savo padėties bloginimo, yra nepakankamai motyvuota. Teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų asmeninių aplinkybių dėl jo vaikų sužalojimo, taip pat neįvertino, ar kritikuojamas pareiškėjo pasyvumas ir nepakankamas rūpestingumas buvo priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusiu nemokumu. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, jog jo pajamos yra 380 Eur per mėnesį, sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu pareiškėjas nedirba, užsiima individualia veikla, dėl to pareiškėjo pajamos yra apie 500-1200 Eur per mėnesį.
17. Tačiau teismas nenustatė, kad koks nors sandoris, sudarytas aktualiu trejų metų laikotarpiu, pripažintinas nesąžiningu, pažeidžiančiu kreditorių interesus, tyčiniu vengimu ar sąmoningu neveikimu, kuriuo buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vien tai, kad pareiškėjas gauna nedidelį darbo užmokestį, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo jį laikyti nesąžiningu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tokia teismo išvada yra hipotetinė, niekuo nepagrįsta. Sutiktina, kad pareiškėjas, atsidūręs nemokumo situacijoje, netenka motyvacijos siekti uždirbti didesnes sumas, kol nėra iškelta bankroto byla ir nėra sudarytas mokumo atkūrimo planas.
18. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes galima nuspręsti, ar apeliantas buvo (ne)sąžiningas, įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės (apelianto minėtas nelaimingas atsitikimas su vaikais, ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, ar pan.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.