- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 2-1663-241/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančios L. G. įmonės bankroto administratoriaus L. T. prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-414-459/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl L. G. įmonės bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi L. G. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. T..
Šalies argumentai
2. 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriais be kitų prašė patvirtinti patikslintą kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 4 068,16 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi inter alia patvirtino bankrutuojančios L. G. įmonės kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus patikslintą 4 068,16 Eur finansinį reikalavimą.
4. Teismas nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą sudaro 3 384,54 Eur įmokų suma, 207,62 Eur delspinigių suma ir 476,00 Eur suma, likusi iš L. G. neišieškotos baudos.
5. Teismas pažymėjo, kad iš 2013 m. gruodžio 10 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojo nutarimo turinio matyti, kad įmonės savininkei L. G. 2013 m. gruodžio 10 d. buvo paskirta 1 750 Lt (506 Eur) bauda. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018 m. balandžio 11 d. duomenimis, pritaikius priverstinio poveikio priemones, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš L. G. yra išieškota 30 Eur baudos.
6. Teismas nurodė, kad duomenų, jog baudos išieškojimo vykdymas buvo perduotas kokiam nors konkrečiam antstoliui, nėra. VSDFV Klaipėdos skyrius išieškojimą vykdė pats, pritaikius priverstinio poveikio priemones, tačiau liko neišieškota 476,00 Eur suma.
7. Teismas sprendė, kad kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas yra pagrįstas, kadangi individualios įmonės civilinė atsakomybė yra neribota – įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako ir savo asmeniniu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde bankrutuojančios L. G. įmonės buvusi vadovė ir savininkė L. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo pakeisti – finansinį reikalavimą sumažinti iki 3 592,16 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Dėl 2013 m. gruodžio 10 d. L. G. skirtos baudos yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0118/14/00175, kurią vykdo antstolis K. K.. Ši byla ir dabar tebėra vykdoma, o ne sustabdyta ar užbaigta, kaip turėtų būti bankroto proceso metu.
8.2. L. G. asmeninė skola neturi būti įtraukta į L. G. įmonės kreditorių sąrašą kol tebevyksta vykdomoji byla. Negali būti vykdomas tos pačios skolos išieškojimas asmeniškai iš savininkės L. G. ir juridinio asmens.
Atsiliepimas
9. Bankroto administratorius L. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Antstolis K. K. 2018 m. rugpjūčio 23 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė visas vykdomąsias bylas – išieškojimus vykdytus iš buvusios savininkės L. G.. Teismui pateikta ir vykdomoji byla Nr. S-18-118-21517, t. y. dėl asmeninės 508,84 Eur L. G. baudos (skolos) išieškojimo VSDFV.
10. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius dėl individualios įmonės ir jos savininko teisinio santykio specifiškumo galėjo ir turėjo teisę teikti prašymą L. G. įmonės bankroto administratoriui dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, į finansinį reikalavimą įtraukiant L. G. skirtos bei neišieškotos administracinės baudos dalį.
10.2. Antstolis K. K. į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštą dėl dokumentų pateikimo, kuriuo informavo, kad vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimų iš L. G. įmonės ir L. G., kaip fizinio asmens, yra sustabdytos bei pridėjo tai patvirtinančius patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus patikslintas finansinis reikalavimas L. G. įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – išrašą iš vykdomųjų bylų duomenų bazės, antstolio K. K. patvarkymą, raštą VSDFV Klaipėdos skyriui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl šie įrodymai priimami ir vertinami.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
15. Pažymėtina, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi inter alia patvirtino patikslintą 4 068,16 Eur kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimą bankrutuojančios L. G. įmonės bankroto byloje, kurį sudaro L. G. įmonės 3 592,16 Eur įsiskolinimas VSDF biudžetui ir 476 Eur neišieškotos baudos dalis iš buvusios įmonės vadovės ir savininkės L. G.. Apeliantė nesutinka su šia skundžiama nutarties dalimi, iš esmės teigdama, kad į L. G. įmonės kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą buvo nepagrįstai įtraukta ir asmeninė įmonės savininkės skolos dalis, dėl kurios šiuo metu antstolis vykdo priverstinį išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskiruoju skundu.
17. Pažymėtina, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu subsidiariai tampa ir individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas privalo pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
18. Nors ĮBĮ tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių, šiuo atveju – tiek įmonės, tiek ir jos savininko, reikalavimai yra svarstomi tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje. Tokiu būdu visų kreditorių reikalavimus siekiama sutelkti vienoje – bankroto – byloje, taip garantuojant, kad nebus pažeisti kreditorių lygiateisiškumo, reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principai.
20. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje teismas perima iš antstolių vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis). Jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami ir vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos ieškoma iš tokios įmonės dalyvio (savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).
21. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostata dėl vykdomųjų dokumentų perdavimo į bankroto bylą yra imperatyvaus pobūdžio, nenustatanti jokių išimčių. Visi išieškotojų, pateikusių vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliams, reikalavimai turi patekti į bankroto bylą, net ir nesant išreikštos išieškotojo iniciatyvos. Taigi, teismui ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta tvarka informavus apie individualiai įmonei iškeltą bankroto bylą antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš individualios įmonės ir jos dalyvio (savininko) turto pagal įmonės ar jos savininko kreditorių reikalavimus, antstoliams kyla ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio pareiga perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis K. K., atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo L. G. įmonei ir bankroto administratoriaus prašymą, 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-118-21517 dėl vykdomosios bylos pagal išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktą 2013 m. gruodžio 10 d. vykdomąjį dokumentą dėl 504,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. G. sustabdymo. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu nurodytą patvarkymą kartu su vykdomuoju dokumentu persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad antstolis įvykdė jam numatytą imperatyvią pareigą perduoti teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš individualios įmonės dalyvio (savininko) turto pagal jo asmenines prievoles – kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliantės į bylą pateikti nauji įrodymai nurodytų aplinkybių nepaneigia ir nepatvirtina fakto, kad teismas skundžiama nutartimi sudarė galimybę išieškoti tą pačią skolą dvejais būdais. Vien tai, kad vykdomųjų bylų duomenų bazėje yra įrašas apie antstolio K. K. žinioje esančią vykdomąją bylą pagal išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą neleidžia teigti, kad šiuo metu išieškojimas yra realiai vykdomas. Kaip minėta, vykdomoji byla 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu buvo sustabdyta. Analogiška išvada darytina ir apie antstolio 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimtą patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo L. G. turto rinkos vertei nustatyti. Minėtas patvarkymas buvo priimtas dar iki vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl šiuo metu taip pat negali būti laikomas vykdytinu.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ normas, todėl pagrįstai patvirtino kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus patikslintą finansinį reikalavimą, kuris susideda tiek iš individualios įmonės, tiek iš jos savininkės L. G. prievolių. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.