- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- I-2607-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01211-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AB
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Mindaugas Balevičius
Įžanginė dalis
Administracinė byla Nr. I-2607-1063/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01211-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.3
2018 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atstovams advokatui Gintarui Dabkevičiui ir V. Č.,
atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovui Giedriui Galentui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Luminor Bank AB).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į teismą prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ (toliau – Įsakymas).
Pagrįsdama Įsakymo neteisėtumą nurodė, kad Įsakymas priimtas išimtinai vadovaujantis Tarnybos 2018 m. kovo 21 d. išvada Nr. D4-456 (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konstatuoti pareiškėjos, kaip bankroto administratoriaus, neteisėti veiksmai, pasireiškę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimu. Pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja, pardavusi įkeistą įmonės (BUAB „Bajorkiemis“) turtą, nepateikė kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti reikalingos sumos bei per 10 dienų terminą nepervedė lėšų hipotekos kreditoriui. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 6.4 papunktį.
Pareiškėja nesutikdama su Išvada nurodė, kad BUAB „Bajorkiemis“ (Draudėjas) su Seesam Insurance AS sudarė draudimo sutartį dėl įmonei priklausančio ir bankui įkeisto turto draudimo. Įvykus gaisrui BUAB „Bajorkiemis“ pateikė ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo. Tarp BUAB „Bajorkiemis“ ir atsakovo Seesam Insurance AS buvo sudaryta taikos sutartis. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas draudimo išmoką sumoka tiesiogiai bankui, nes tokią sąlygą numatė kreditorių susirinkimas, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu pripažintina, kad ši suma gaunama ne už įmonės įkeisto turto vertės netekimą.
Prieštaravo, jog Tarnyba neįvertino, kad bankui gavus draudimo išmoką, BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas 311 583,86 Eur suma. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. vasario 27 d. nutartimis pripažino, kad banko gauta 311 583,86 Eur suma yra banko kreditorinio reikalavimo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje patenkinimas ir šia suma sumažino banko kreditorinį reikalavimą ir tai reiškia, kad banko pozicija, jog draudimo išmoka nelaikytina atsiskaitymu su juo, prieštarauja įsiteisėjusioms nutartims dėl finansinio reikalavimo sumažinimo. Pažymėjo, kad Tarnyba taip pat nepasisakė apie patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir įkaito turėtojo pareigą dengti jam priklausančią sąmatos dalį. Neįvertinus šių aplinkybių, negalima spręsti apie įmonės pareigą mokėti bankui papildomą pinigų sumą.
Pareiškėjos nuomone, kadangi banko reikalavimas yra padengtas 311 583,86 Eur suma, bankas privalo dengti administravimo išlaidų sąmatos dalį, proporcingą jo patenkinto reikalavimo dydžiui, t. y. įvertinus banko gautą draudimo išmoką. Dėl šios priežasties įmonė neturi pareigos mokėti bankui papildomą pinigų sumą, priešingai, bankas turi pareigą sumokėti jam priklausančią dengti įmonės bankroto administravimo išlaidų dalį.
Minėtais pagrindais pareiškėja ginčija jai Įsakymu paskirtą nuobaudą, kurią, be kita ko, vertino, kaip neproporcingą ir neatitinkančią padaryto pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba atsiliepimo (b. l. 30–33) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl argumentų, jog Tarnyba neįvertino fakto, kad bankui gavus draudimo išmoką, banko kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas 311 583,86 Eur suma, tačiau, Tarybos nuomone, ši gauta suma nėra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme, nurodė, kad Tarnyba nevertino ir nepasisakė ar bankroto procese gauta draudimo išmoka yra/nėra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme, nes Tarnybos kompetencija yra vertinti konkrečius bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą), pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų ir kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto nutarimų vykdymo pažeidimais.
Dėl teismų praktikos ignoravimo nurodė, kad pati pareiškėja netiksliai aiškina ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, šios teisės nuostatos taikymas pareiškėjai buvo išaiškintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-1700-241/2017.
Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nurodė, kad pažeidimai truko ilgą laiką ir tai darė tiesioginę įtaką tiek hipotekos kreditoriaus, tiek kitų kreditorių teisėms bei bankroto proceso trukmei, todėl pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepimo (b. l. 132–139) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Pritarė Tarnybos išvadoms, kad pareiškėjos neteisėtas ir nepagrįstas neveikimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies bei Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimas. Pareiškėja pardavė banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau neįvykdė pareigos sušaukti kreditorių susirinkimo, kaip numatyta ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkte, tam, kad būtų patvirtintos faktinės administravimo išlaidos bei per 10 dienų nuo įkeisto turto kainos gavimo dienos, atskaičiavus kreditorių susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidas, pervesti bankui likusią pinigų sumą (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja nepagrįstai neigia pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą bei reikalauja banko sumokėti 67 657,69 Eur įkeisto turto administravimo išlaidas. Pabrėžė, kad kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs iš banko prašomų sumokėti 67 657,69 Eur administravimo išlaidų, taip pat bankui, kaip hipotekos kreditoriui, nėra pervestos lėšos už parduotą įkeistą turtą. Banko nuomone, pareiškėja pažeidė ir toliau pažeidžia Elgesio kodekso normas, todėl Tarnyba pagrįstai konstatavo taip pat ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimą.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyboje 2017 m. lapkričio 20 d. buvo gautas AB Lumino Bank 2017 m. lapkričio 16 d. skundas „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir jo įgalioto asmens V. Č. veiksmų BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje“ (b. l. 42–45). Banko skunde buvo teigiama, kad pareiškėja, administruojanti BUAB „Bajorkiemis“ bankroto procesą, nevykdo savo pareigos atsiskaityti kreditoriams apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o taip pat pareigos tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų. Bankui įkeistas turtas buvo parduotas 2017 m. birželio mėn., tačiau pareiškėja nevykdo įstatyminės pareigos, įtvirtintos ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje.
3. Tarnybos skyriaus vedėjas, susipažinęs su banko skundu, Teikimu „Dėl Luminor bank AB 2017-11-16 skundo“ pasiūlė dėl skunde keliamų klausimų pradėti neplaninį pareiškėjos veiklos patikrinimą (b. l. 40).
4. Atlikusi neplaninį tyrimą Tarnyba priėmė 2018 m. kovo 21 d. išvadą Nr. D4-546, kurios rezoliucinėje dalyje nurodė, kad už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso ir ĮBĮ pažeidimus pareiškėjai skirtina ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nuobauda – viešas įspėjimas (b. l. 35–39).
5. Tarnybos direktorius 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V4-124 ,,Dėl bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro veiklos patikrinimo“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – viešą įspėjimą (b. l. 13). Nuobauda paskirta vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punktu už tai, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį bei Elgesio kodekso 6.4 papunktį.
6. Pareiškėja nubausta už ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą, nevykdymą. Pareiškėjos neveikimas buvo įvertintas kaip Elgesio kodekso 6.4 papunktyje, kuriame nustatyta, kad bankroto administratorius, laikydamasis profesinės kompetencijos principo, turi siekti, jog kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu, apibrėžtas pažeidimas.
7. Pareiškėjos atžvilgiu konstatuotas pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji, kaip BUAB „Bajorkiemis“ bankroto administratorius, 2017 m. birželio 19-20 d. už 73 459,86 Eur pardavė banko naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau nepervedė banko naudai iš parduoto turto gautų piniginių lėšų. Pareiga ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto kainos gavimo dienos, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervesti banko naudai iš įkeisto turto gautas pinigines lėšas, įtvirtinta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareigą pareiškėja yra įvykdžiusi.
Nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjos ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo bei už tai paskirtos nuobaudos teisėtumas. Tuo atveju, jei pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, svarstytinas paskirtos nuobaudos proporcingumas padarytam pažeidimui.
8. Iš bylos medžiagos, nustatyta, kad pareiškėja, 2017 m. birželio 19-20 d. pardavusi visą hipotekos kreditoriui (bankui) įkeistą turtą, jokios sumos hipotekos kreditoriui nepervedė, tačiau kreipėsi į banką prašydama pareiškėjos naudai sumokėti į BUAB „Bajorkiemis“ sąskaitą su įkeisto turto administravimu susijusias išlaidas (68 876,36 Eur), kurias pareiškėja apskaičiavo pati.
9. ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad pardavus įkeistą turtą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos, administratorius hipotekos kreditoriui priklausančią sumą perveda į jo nurodytą sąskaitą. Šioje nuostatoje taip pat imperatyviai nurodyta, kad hipotekos kreditoriui pervedama suma, kuri apskaičiuojama atskaičius turto pardavimo administravimo išlaidas, kurios prieš tai turi būti suderintos kreditorių susirinkime. Byloje nėra ginčo, kad prašoma pareiškėjos naudai sumokėti atitinkama patirtų išlaidų, administruojant parduodamą turtą, suma prieš tai buvo suderinta ir patvirtinta kreditorių susirinkimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja bankui būtų pervedusi bent dalį sumos, gautos iš parduoto bankui įkeisto turto. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimą. Atitinkamai toks pareiškėjos neveikimas (imperatyvių įstatymo nuostatų nevykdymas) atitinka Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimą.
10. Pareiškėjas skundo argumentais prieštaravo, kad Tarnyba netyrė ir Išvadoje nepasisakė, ar banko gauta draudimo išmoka (311 583,86 Eur) yra bankroto proceso metu gautos lėšos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies prasme. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba skiria nuobaudas už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Pareiškėjos skunde šiuo aspektu išdėstytas prieštaravimas (dėl banko gautos draudimo išmokos atitikimo kitoms bankroto proceso metu gautoms lėšoms) nepatenka į ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytų Tarnybos atliekamų priežiūros veiksmų apimtį, todėl Tarnyba pagrįstai Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, šiuo aspektu plačiau nepasisakė.
11. Pareiškėja, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akcentavo, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį, taip pat tai, kad hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti reikalavimo patenkinimą neatleidžia ir nepašalina pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo mokestį. Nustatyta, jog nagrinėjamo ginčo atveju nekvestionuojama banko (hipotekos kreditoriaus) pareiga proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo mokestį, tačiau šios pareigos įvykdymui įstatymo leidėjas nustatė atitinkamą procedūrą, kurios privalu laikytis tiek bankroto administratoriui tiek hipotekos kreditoriui. Iš banko pasisakymų matyti, kad pareigos sumokėti administravimo išlaidas bankas neatsisako, tačiau, šiuo atveju, būtent bankroto administratorius (pareiškėja) nevykdo ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos – kreditorių susirinkime išspręsti administravimo išlaidų dydžio klausimą, kurios būtų išskaitytos iš bankui pervestinos sumos už bankui įkeisto turto pardavimą. Toks pareiškėjos, kaip bankroto administratoriaus, neveikimas nesuderinamas su administratoriaus pareiga sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai veikti įstatymų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei bei užbaigta per galimai trumpiausią laiką (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis, Elgesio kodekso 6.4 papunktis).
12. Neplaninio tyrimo metu surinkti duomenys Tarnybai leido daryti išvadą apie pareiškėjos nepagrįstą neveikimą (kreditorių susirinkime neišspręstas administravimo išlaidų dydžio klausimas; per 10 dienų nuo parduoto turto kainos gavimo dienos bankui nepervesta atitinkama suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą) ir to pakako, kad Tarnyba turėtų teisinį pagrindą pareiškėjos veiksmus (neveikimą) vertinti, kaip pažeidžiančius ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies ir Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėja tiek neplaninio tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, tiek skundu teismui neplaninio tyrimo metu nustatytų aplinkybių priešingai neįrodė.
13. Pareiškėjai paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl vertintina, kaip proporcinga. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, ar pakeista, darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. V4-124 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo prieš bylos nagrinėjimą (2018 m. birželio 11 d.) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 1 210 Eur priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo paduotas prieš pat administracinės bylos nagrinėjimą ir pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pateiktą prašymą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo bus išspręstas priimant nutartį, prieš tai suteikiant teisę pareiškėjai pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo (pagrindas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.