Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Nedalyvaujant ieškovės bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Tavix“ atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ bankroto administratorės MB „Tavix“ ieškinį atsakovui G. B., ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. B. 6 730,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. birželio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Gedimino Bubelio įmonei „Kefalė“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, viso 6730,37 Eur sumai. Atsakovu pagal reiškiamą ieškinį yra bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ savininkas G. B., kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kartu buvo tiek vienasmeniu bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ valdymo organu - vadovu, nuo įmonės steigimo 1994 m. lapkričio 8 d., tiek bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ likvidatoriumi nuo 2012 m. kovo 14 d. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti žalą kyla nustačius, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.247 straipsniuose, 6.249 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: neteisėti veiksmai; atsiradusi žala; priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 182 straipsnių 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas bankrutuojančios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ savininku ir vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jam civilinė atsakomybė kyla pažeidus CK 2.87 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, reikalavimų. Įmonės vadovui nevykdant pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasidarius nemokei atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė, todėl vadovas turi atlyginti dėl to įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju, iškėlus bankroto bylą, jokie bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ apskaitos dokumentai bei turtas administratoriui nebuvo perduoti (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Vertinti įmonės finansinės padėties pagal balanso duomenis nėra galimybės, kadangi remiantis VĮ Registrų centro duomenimis individuali įmonė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Ginčo laikotarpiu galiojusios ĮBĮ aktualios redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad tuo atveju, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 1 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo apie Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė" įsiskolinimo pradžią buvo nurodyta jog registro duomenimis Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė" įsiskolinimo susidarymo pradžios data yra 1995 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada jog įmonės nemokumas prasidėjo pirmos skolos susidarymo laikotarpiu, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai rodo, kad atsakovas nuo 1995 m. sausio 1 d. laikotarpiu nebuvo pajėgus sumokėti visų įstatymų nustatytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir įmonės skolos palaipsniui didėjo. Pažymėtina, kad atsakovas nėra pateikęs faktinių duomenų ar rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog nurodytų laikotarpiu buvo dėtos realios pastangos įsiskolinimams likviduoti. Taip pat atsakovas nereagavo į siųstus raginimus dėl skolos sumokėjimo bei su administratoriumi nebendradarbiavo. Reikia pažymėti, jog atsakovui buvo siųsti raginimai dėl skolos sumokėjimo gera valia, taip pat VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad nuo 2001 m. rugpjūčio mėn., skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliams, tačiau šios priemonės teigiamų rezultatų nedavė, t.y. antstoliams išieškoti skolos nepavyko, atsakovas nereagavo į siųstus raginimus ir su administratoriumi nebendradarbiavo. Svarbu nurodyti, jog atsakovo atsakomybė ieškovei nedingo, įgijus likvidatoriaus statusą 2012 m. kovo 14 d. Šiuo laikotarpiu bankrutavusios Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ vadovas turėjo suprasti, kad įmonė skolinių įsipareigojimų negalės padengti, nes neturi jokio turto ir pajamų, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos šioje byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Gedimino Bubelio įmonė „Kefalė“ buvo įregistruota 1994 m. lapkričio 8 d. Gedimino Bubelio įmonės „Kefalė“ 2012 m. kovo 14 d., savininko prašymu, statusas įregistruojamas kaip likviduojamos, o likvidatoriumi paskirtas atsakovas G. B..

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi Gedimino Bubelio įmonę „Kefalė“ pripažino nemoka ir iškėlė jai bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta MB „Tavix“. Įmonės savininkas įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus įmonės dokumentus.

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai Gedimino Bubelio įmonei „Kefalė“ supaprastintą bankroto procesą. 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtinto kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 6 256,53 Eur sumai.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovui kaip įmonės vadovui. Kaip jau buvo minėta, Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Gedimino Bubelio įmonei „Kefalė“. Bankroto proceso pagrindinis tikslas - įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinant ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą ir kitus asmenis pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis), paaiškėjus, kad įmonė nemoki, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai įmonei iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad minėti asmenys, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pavėlavę jį pateikti, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė. Analogiška pareiga ir atsakomybė už jos nevykdymą buvo nustatyta ir nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojusių redakcijų ĮBĮ 8 straipsnio 1,4 dalyse, o iki tol atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo reglamentuota bendrųjų civilinę atsakomybę nustatančių CK nuostatų ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažymėtina, kad pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui, kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šios asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Žinodamas apie tai, kad jo vardu yra registruota įmonė, kurios savininkas atsakovas buvo, augant įmonės kreditoriniams įsiskolinimams, atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, kitam asmeniui pagal kompetenciją nustatyta todėl, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia ar gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus ( jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar teiktų paslaugas). Atsakovui nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir augant įsiskolinimui, VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui buvo susidaręs nuo 1995 m. sausio 1 d. Šiuo atveju atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, Panevėžio apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą, įpareigojo bankrutavusios įmonės vadovą ir savininką per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus įmonės dokumentus. Kadangi bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įmonės savininkas administratoriui privalėjo pateikti ir savo asmeninio turto sąrašą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų, nepateikė savo asmeninio turto sąrašo bei laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnyje numatytą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadarant savo veiksmais žalos kitam asmeniui.

Kaip jau buvo minėta Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6 256,53 Eur sumai.

Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę veiklą. Tokiu atveju, kai nėra jokių objektyvių įrodymų apie įmonės finansinę veiklą, t.y. nesant galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-790/370/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neperdavė jokių įmonės dokumentų ir turto bankroto administratoriui, taip pat neperdavė ir savo asmeninio turto sąrašo, kas yra privaloma bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, dėl ko negalima nustatyti ir įvertinti įmonės turimo (ar turėto turto), laikytina, kad žala buvo padaryta įmonės kreditoriams patvirtintų finansinių reikalavimų sumai.

Esant šioms anksčiau paminėtoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 6 256,53 Eur žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 151,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu. Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 92,96 procentų, t.y. 140,37 Eur žyminio mokesčio ir 8,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 256,53 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 53 ct ) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei - bankrutavusiai Gedimino Bubelio įmonei „Kefalė“, kodas 168625618, atstovaujamai bankroto administratorės MB „Tavix“, kodas 302859234.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,37 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų ir 37 ct) žyminį mokestį ir 8,83 Eur (aštuonių eurų ir 83 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.