Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria P. G. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 13N-2931945-13, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio tyrėjas D. R. 2013 m. rugsėjo 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. G. atžvilgiu, kuriame nurodė, kad jis 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 16.54 val., Rodūnios kelyje 2, Vilniuje, nesilaikė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimo, taip pat nepateikė civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 8, 16 punktų reikalavimus. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio tyrėjas D. R. 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 13N-2931945-13, P. G. pripažino kaltu ir paskyrė: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt baudą; pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskyrė galutinę subendrintą 200 Lt baudą.

Skundu P. G. nesutiko su vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio nutarimu ir prašė šį nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas P. G. skundo netenkino, nes Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio tyrėjas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai P. G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

P. G. manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybės, jog kelio ženklas nedraudžia automobiliui sustoti keleivių išlaipinimui ar bagažo iškrovimui. Be to kartu automobilyje buvę liudytojai patvirtino, kad automobilis buvo sustojęs vos keletui minučių, tam, kad išlaipintų keleivį.

Motyvuojamoji dalis

P. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog P. G. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 333 punkte nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.

Taigi transporto priemonės stovėjimas, tai iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas, ilgesniam laikui nei keleivių išlaipinimui ar įlaipinimui arba transporto priemonės pakrovimui ar iškrovimui.

Apeliaciniu skundu P. G. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, kad jis transporto priemonę buvo sustabdęs tik laikui, reikiamam išlaipinti keleivį bei iškrauti bagažą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. P. G. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 3-4), pažeidimą užfiksavusio liudytojo D. R. parodymais (b. l. 24-25), iš dalies paties P. G. ir liudytojų A. K. bei L. B. parodymais.

2013 m. rugsėjo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 13P-2931941-13, užfiksuoti administracinės teisės pažeidimai, kuriuos padarė P. G., nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. aiškinimą, kad jis automobilį draudžiamoje stovėti vietoje sustabdė 2-3 min., kol buvo renkami į oro uostą atvežtos draugės daiktai, paneigia liudytojo D. R. parodymai. Liudytojas parodė, jog antrame oro uosto aukšte, automobiliai gali sustoti tik laikui, reikiamam išlaipinti ir įlaipinti keleivius ar pasikrauti bagažą. Tuo metu antrame oro uosto aukšte buvo sustoję ir daugiau automobilių, jų keleiviai krovėsi, išsikrovė bagažą, tačiau asmenys, sėdintys automobilyje BMW, aktyvių veiksmų neatliko: vairuotojas žaidė telefonu, užpakalinėje sėdynėje sėdintis asmuo rūkė (b. l. 24).

Pažymėtina, jog oro uosto teritorijoje yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos automobilių stovėjimui, skrydžių ar asmenų laukimui, bagažo paruošimui. Į oro uostą kiekvieną dieną atvyksta daugybė išskrendančių asmenų, todėl siekiant užtikrinti kelių eismo dalyvių saugumą, prie įvažiavimo į oro uosto antrą aukštą, yra kelio ženklas Nr. 333, nurodantis transporto priemonėms sustojus tuoj pat išvažiuoti. Tokį ženklą matė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas P. G. (b. l. 12). Nors teismo posėdžio metu apklausti automobilyje tuo metu buvę L. B. (b. l. 12) ir A. K. (b. l. 17) skirtingai nurodė, kiek laiko jų automobilis stovėjo, tačiau pareigūnas D. R. aiškino, kad jis betiksliai stovintį automobilį stebėjo 3-5 min. ir tik po to priėjo prie vairuotojo. Jei automobilyje tuo metu būtų kraunami daiktai, pažeidėjas baudžiamas nebūtų. Be to pareigūnui su vairuotoju aiškinantis įvykio aplinkybes mergina, kurios buvo laukiama, priėjusi nebuvo (b. l. 24). Taigi akivaizdu, jog jei pažeidimas nebūtų nutrauktas, stovėti neturintis teisės automobilis ir dar kurį laiką iš vietos nebūtų pajudėjęs. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas D. R. turėtų pagrindą apkalbėti P. G., todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiais liudytojo parodymais.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 16 p. numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. 11 p. nurodyta, kad draudimo sutarties tekstas ir draudimo liudijime nurodomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 str. 1 d. 1–10 punktuose nustatyti duomenys turi būti spausdinti. Taigi nors P. G. aiškino, kad jis buvo apsidraudęs elektroniniu būdu ir galėjo parodyti elektroninį draudimo liudijimo variantą, tačiau nepateikdamas nustatytos formos dokumento, P. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių P. G. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. Vilniaus apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitiko, pažeidimų pobūdį, P. G. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo P. G. skundo netenkino, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 13N-2931945-13 paliko nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.