- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- A-4079-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00084-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. U., R. I. U.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 1.24Bylos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. U. ir R. I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. U. ir R. I. U. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–6), kuriame prašė panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir VGTPT Kauno skyrius) 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5751 (toliau – ir Sprendimai) bei įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09 klausimą iš naujo.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą atstovaujant pareiškėjus Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT), nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09. VGTPT Kauno skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. ginčijamais Sprendimais atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodama tuo, kad pareiškėjai gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokiu būdu atsakovas pažeidė pareiškėjų teises. Jų šeimos metinių pajamų dydis yra mažesnis už dviejų pirmojo pajamų lygio sumą, t. y. 6 803,82 Eur, todėl Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama piliečiams, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija turto ir pajamų lygio pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai dėl to negali kreiptis į kitus Lietuvoje dirbančius advokatus ir taip ribojama jų teisė į teisingą teismo procesą EŽTT. Pažymėjo, kad jų siųsti dokumentai, adresuoti EŽTT kolegijos pirmininkui dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo dingo.
Atsiliepimas
Atsakovas VGTPT Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 25–27) prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad skundžiamuose Sprendimuose pareiškėjų prašoma antrinė teisinė pagalba nebus teikiama remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu, kadangi pareiškėjai turi galimybę gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba. Ši pagalba gali būti teikiama EŽTT kolegijos pirmininko sprendimu, remiantis EŽTT taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai gali kreiptis į EŽTT kolegijos pirmininką su prašymu suteikti jiems nemokamą teisinę pagalbą. Skundžiami Sprendimai yra pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjai R. I. U. ir D. U. 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė VGTPT Kauno skyriui prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą EŽTT nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09. Prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai nurodė, jog jiems reikalingas advokatas, kuris juos atstovautų EŽTT, tačiau atsakovas 2015 m. gruodžio 14 d. ginčijamais Sprendimais pareiškėjų prašymų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu, netenkino ir atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjai gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba.
Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gynyba ir atstovavimas bylose - įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse instancijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba. Atstovauti pareiškėjus EŽTT gali, išskyrus išimtinius atvejus, tik asmuo (teisininkas), turintis teisę užsiimti advokato praktika vienoje iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) valstybių, bei suprantantis vieną iš oficialių EŽTT kalbų (anglų arba prancūzų). Pažymėtina, kad EŽTT susirašinės su pareiškėjais arba jų atstovu viena iš dviejų EŽTT oficialių kalbų, išskyrus tuos atvejus, kai EŽTT suteikia galimybę ir toliau vartoti neoficialią kalbą. Pareiškėjai privalo išsiųsti įgaliojimą atstovauti juos šiame teisme, nurodydami koks advokatas (advokatą pareiškėjai turi susirasti savarankiškai) atstovaus juos EŽTT bei prašydami EŽTT suteikti jiems nemokamą teisinę pagalbą. Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių 100 taisyklėje nustatyta, kad pagal Konvencijos 34 straipsnį padavusio peticiją pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą ryšium su teisminiu bylos nagrinėjimu nuo valstybės atsakovės rašytinių pastabų dėl peticijos priimtinumo gavimo pagal 54 taisyklės 2 (b) punkto nuostatas momento arba nuo momento, kai pasibaigia jų pakeitimo terminai. Nemokama teisinė pagalba EŽTT suteikiama kai kolegijos pirmininkas yra įsitikinęs, kad tai būtina, kad kolegijai perduota byla būtų tinkamai išnagrinėta bei pareiškėjas neturi pakankamai lėšų atitinkamų išlaidų arba jų dalies apmokėjimui. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjai turi pakankamai lėšų apmokėti atitinkamas išlaidas arba jų dalį, jie privalo užpildyti deklaracijos formą, kurioje nurodomos jų pajamos ir ilgalaikis turtas, be to, finansiniai įsipareigojimai išlaikytinių atžvilgiu ir kiti finansiniai įsipareigojimai (EŽTT gavęs įgaliojimą atstovauti asmenį EŽTT bei prašymą suteikti teisinę pagalbą, pateiks pareiškėjui užpildyti deklaracijos formą). Remiantis nurodytoms aplinkybėmis, atstovavimas EŽTT neįeina į antrinės teisinė pagalbos turinį, todėl pareiškėjams susiradus advokatą, pareiškėjai privalo išsiųsti įgaliojimus atstovauti juos šiame teisme bei prašydami EŽTT suteikti jiems nemokamą teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, jog šia teise pareiškėjai pasinaudojo. Jie tik nurodė, jog prašymas adresuotas EŽTT kolegijos pirmininkui dingo.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjai reikiamas paslaugas gali gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, t. y. kreiptis į EŽTT kolegijos pirmininką dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl atsakovas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5751 pagrįstai atsisakė suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą. Atmetus skundo reikalavimą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkino ir pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams EŽTT nagrinėjamojoje byloje Nr. 16580/09 klausimą iš naujo.
III.
Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. padavė apeliacinį skundą (b. l. 78–80), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjai nurodė, kad prašymas EŽTT kolegijos pirmininkui dėl nemokamų teisinių paslaugų suteikimo, dingo, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra. Pareiškėjai informavo teismą, kad išsiuntė reikalingus dokumentus, tačiau jokio patvirtinimo apie jų gavimą neturi. Pakartotinai deklaracijos buvo išsiųstos 2016 m. sausio 13 d., tačiau šio prašymo pagrindu EŽTT užvedė naują bylą, o 2016 m. vasario 25 d. nutarimu paskelbė 2016 m. sausio 13 d. pareiškimą nepriimtinu dėl neišnaudotų visų įmanomų vidaus teisinės gynybos priemonių.
Pareiškėjai pažymi, kad neturi galimybių pasinaudoti EŽTT teikiama nemokama teisine pagalba, nes ji EŽTT nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09 neteikiama dėl jiems nežinomų priežasčių, o teismui ir atsakovui atmetus pareiškėjų prašymus, jie nesužinos, dėl kokių priežasčių EŽTT atsisakė suteikti pareiškėjams teisinę pagalbą. Tai prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui, taip pat pažeidžia jų teisę į teisingą teismo procesą EŽTT. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.
Pareiškėjai akcentavo, kad nei teismas, nei atsakovas visiškai nevertino 2015 m. gruodžio 7 d. Lietuvos advokatūros pareiškėjams atsiųsto rašto Nr. 810, kuriuo buvo pateiktas atsakymas dėl informacijos apie teisinę pagalbą EŽTT teikiančius Lietuvos advokatus ir antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat teismas nevertino aplinkybės bei įrodymų dėl pareiškėjų turtinės padėties. Pareiškėjų teigimu, faktas, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo konstatuojamoje dalyje apie pareiškėjų turtinę padėtį neužsiminė, pripažintinas diskriminacija dėl turtinės padėties pagal Konvencijos 14 straipsnį, kadangi kiti pareiškėjai, kuriems nustatomas antrasis pajamų lygis, teisę į antrinę teisinę pagalbą EŽTT bylose turi, o pareiškėjai ne. Nurodo, kad ginčijami Sprendimai apsunkina teisės kreiptis į EŽTT efektyvumą, akivaizdžiai varžo pareiškėjų teisę į antrinę teisinę pagalbą ir riboja jų teisę į teisingą teismo procesą EŽTT.
Atsiliepimas
Atsakovas VGTPT Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 103) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas savo poziciją grindžia atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5751, kuriais atsakovas, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams R. I. U. ir D. U. Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad atstovavimas EŽTT neįeina į antrinės teisinės pagalbos turinį, pareiškėjai reikiamas teisines paslaugas gali gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba kreipiantis į EŽTT kolegijos pirmininką dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad antrinė teisinė pagalba jiems turi būti teikiama, nes EŽTT teikiama nemokama teisinė pagalba jiems neteikiama dėl nežinomų priežasčių, nors teisinės pagalbos jie kreipėsi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Vertinant VGTPT Kauno skyriaus sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 straipsnio 2 ir 4 punktai). VGTPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 straipsnio 3 dalis). VGTPĮ 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.). Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakovui prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09 (b. l. 28–30, 54–56). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, nurodė, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka, todėl į antrinės teisinės pagalbos turinį neįeina pareiškėjų atstovavimas EŽTT. Taip pat atkreipė dėmesį ir nurodė, kokia tvarka pareiškėjai gali kreiptis į EŽTT dėl nemokamos teisinės pagalbos jiems suteikimo. Atsakovas atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu pareiškėjai nebuvo pasinaudoję Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo Europos Žmogaus Teisių Teisme, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ginčijami atsakovo sprendimai, kuriuose atsisakyta pareiškėjams teikti antrinę teisinę pagalbą, yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjai, kaip nustatyta bylos medžiaga, kreipėsi į EŽTT su prašymu suteikti jiems teisinę pagalbą. EŽTT 2016 m. kovo 3 d. raštu pareiškėjus informavo, kad 2016 m. vasario 22 d. skyriaus pirmininkas nusprendė nesuteikti jiems teisinės pagalbos (b. l. 91–92), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų atsakovo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimų, kuriais pareiškėjams atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjai minėta tvarka nebuvo pasinaudoję.
Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2015 m. gruodžio 7 d. Lietuvos advokatūros pareiškėjams atsiųsto rašto Nr. 810, kuriuo buvo pateiktas atsakymas dėl informacijos apie teisinę pagalbą EŽTT teikiančius Lietuvos advokatus ir antrinės teisinės pagalbos teikimą, taip pat įrodymų dėl pareiškėjų turtinės padėties, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi antrinę teisinę pagalbą buvo atsisakyta teikti ne dėl to, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų antrinei teisinei pagalbai gauti dėl jų turtinės padėties, bet dėl to, kad pareiškėjai gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl pareiškėjų turtinės padėties tiek atsakovas, tiek ir teismas pagrįstai nevertino.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Tarnyba ginčijamus sprendimus priėmė išsamiai ir objektyviai įvertinusi visumą aplinkybių bei įrodymų, sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą motyvus ir pagrindą, todėl ginčijami VGTPT Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimai Nr. TP-2(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2(2.2)-15-NT-4403-5751 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. I. U. ir D. U. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.