Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

nedalyvaujant atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. skundu prašo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-14 sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5751 ir įpareigoti atsakovą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 16580/09 klausimą iš naujo (b.l. 5-6).

Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno Tarnyba), prašydami suteikti antrinę teisinę pagalbą atstovauti juos Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT) nagrinėjant jų pateiktą pareiškimą Nr. 16580/09. Kauno Tarnyba 2015-12-14 ginčijamais sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5752 ir Nr. TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5751 nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydama, jog pareiškėjai gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokiu būdu, atsakovas pažeidė pareiškėjų teises, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi antrinė teisinė pagalba teikiama piliečiams, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija turto ir pajamų lygio pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Pareiškėjų šeimos metinių pajamų dydis yra mažesnis nei dviejų pirmojo pajamų lygio suma, t. y. 6803,82 Eur. Dėl šių aplinkybių jie negali kreiptis į kitus Lietuvoje dirbančius advokatus ir taip yra ribojama jų teisė į teisingą teismo procesą EŽTT. Pažymėjo, jog jų siųsti dokumentai, adresuoti EŽTT kolegijos pirmininkui dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, dingo. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 25-27) nurodė, kad Kauno Tarnyba 2015-12-14 priėmė sprendimus, kuriais pareiškėjams atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjai gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gynyba ir atstovavimas bylose - įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse instancijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių 11 skyriuje nustatyta tvarka, atsakovo nuomone, į antrinės teisinės pagalbos turinį neįeina pareiškėjų atstovavimas EŽTT. Kauno Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus bei su jais susijusius dokumentus, nustatė, kad teisinės pagalbos suteikimas šioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų ir prieštarautų efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principams. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Ji gali būti teikiama tik Įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punkte yra numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

LR Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Įstatymas. Minėtame įstatyme yra nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka, kurias įvykdžius fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, būtų teikiama teisinė pagalba.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai R. I. U. ir D. U. 2015-11-27 pateikė Kauno Tarnybai prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr.TP-l-(2.1)-4402 ir Nr.TP-l-(2.1)-4403) Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT) nagrinėjamoje byloje Nr. 16580/09 (b.l. 28-30, 54-56). Prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai nurodė, jog jiems reikalingas advokatas, kuris juos atstovautų EŽTT, nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą Nr. 16580/09. Kauno Tarnyba 2015-12-14 ginčijamais sprendimais atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjai gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba (b.l. 7-8, 53, 64).

Sutinkamai su Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gynyba ir atstovavimas bylose - įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse instancijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba. Atstovauti pareiškėjus EŽTT gali, išskyrus išimtinius atvejus, tik asmuo (teisininkas), turintis teisę užsiimti advokato praktika vienoje iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — Konvencija) valstybių, bei suprantantis vieną iš oficialių EŽTT kalbų (anglų arba prancūzų). Pažymėtina, kad EŽTT susirašinės su pareiškėjais arba jų atstovu viena iš dviejų EŽTT oficialių kalbų, išskyrus tuos atvejus, kai EŽTT suteikia galimybę ir toliau vartoti neoficialią kalbą. Pareiškėjai privalo išsiųsti įgaliojimą atstovauti juos šiame teisme, nurodydami koks advokatas (advokatą pareiškėjai turi susirasti savarankiškai) atstovaus juos EŽTT bei prašydami EŽTT suteikti jiems nemokamą teisinę pagalbą. Europos Žmogaus Teisių Teismo taisyklių 100 taisyklėje nustatyta, kad pagal Konvencijos 34 straipsnį padavusio peticiją pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą ryšium su teisminiu bylos nagrinėjimu nuo valstybės atsakovės rašytinių pastabų dėl peticijos priimtinumo gavimo pagal 54 taisyklės 2 (b) punkto nuostatas momento arba nuo momento, kai pasibaigia jų pakeitimo terminai. Nemokama teisinė pagalba EŽTT suteikiama kai kolegijos pirmininkas yra įsitikinęs, kad tai būtina, kad kolegijai perduota byla būtų tinkamai išnagrinėta bei pareiškėjas neturi pakankamai lėšų atitinkamų išlaidų arba jų dalies apmokėjimui. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjai turi pakankamai lėšų apmokėti atitinkamas išlaidas arba jų dalį, jie privalo užpildyti deklaracijos formą, kurioje nurodomos jų pajamos ir ilgalaikis turtas, be to, finansiniai įsipareigojimai išlaikytinių atžvilgiu ir kiti finansiniai įsipareigojimai (EŽTT gavęs įgaliojimą atstovauti asmenį EŽTT bei prašymą suteikti teisinę pagalbą, pateiks pareiškėjui užpildyti deklaracijos formą). Remiantis nurodytoms aplinkybėmis, atstovavimas EŽTT neįeina į antrinės teisinė pagalbos turinį, todėl pareiškėjams susiradus advokatą, pareiškėjai privalo išsiųsti įgaliojimus atstovauti juos šiame teisme bei prašydami EŽTT suteikti jiems nemokamą teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, jog šia teise pareiškėjai pasinaudojo. Jie tik nurodė, jog prašymas adresuotas EŽTT kolegijos pirmininkui dingo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjai reikiamas paslaugas gali gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, t.y. kreiptis į EŽTT kolegijos pirmininką dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl Kauno Tarnyba 2015-12-14 sprendimais Nr.TP-2-(2.2)-15-NT-4402-5252 ir Nr.TP-2-(2.2)-15-NT-4403-5251 pagrįstai atsisakė suteikti jiems antrinę teisinę pagalbą. Taigi, ginčijami sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, naikinti juos nėra jokio įstatyminio pagrindo, o pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą - įpareigoti atsakovą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 16580/09 klausimą iš naujo, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepgrįstas (ABTĮ 57 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.