Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1456-311/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-05
Bylos Nr.
1-1456-311/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01266-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
H. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1456-311/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01266-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.17.2.5; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2; 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajam M. J.,nedalyvaujant nukentėjusiajam H. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2021-01-12 apie 15.00 val. būdamas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), kalbėdamas su H. B., iš vidinės striukės kišenės išsitraukęs ašarines dujas, tyčia jas purškė H. B. į veido sritį padarydamas akių gleivinės cheminį nudegimą, tokiu būdu nukentėjusiajam H. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2021-01-12 su mergina važinėjo mieste. Pažįstamas H. B. privažiavo prie jo sesės namų, po to sesė jam paskambino ir jis susitiko su H. B.. tarp jų buvo nesutarimas dėl 100 €, nes jis su M. J. automobiliu padarė avariją ir pabėgo iš nusikaltimo vietos, po to ta byla “ėjo ant M.j.”. Jie susitikom prie tos aikštelės, jis pradėjo šokti M. J. į akis, jis galvojo, kad H. B. jam trenks, todėl papurškė dujų. Galėjo pasitraukti, bet gavosi kaip gavosi arba jis, arba H. B.. Kai jie susitiko, M.j. jam davė 100 € ir pasakė, kad jis “atsikabintų”, o H. B. jam atsakė : “tu į barzdą senai gavęs”.

Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat davė parodymus, kur nurodė, kad H. B. pažįsta nuo 14 metų, yra buvę draugai. Prieš porą metų jis H. B. pardavė savo vardu registruotą automobilį "Ford Focus". Buvo sutarę automobilio kainą - 500 eurų. H. jam sumokėjo 300 eurų, pasakė, kad likusius 200 eurų jis paduos po kurio laiko. Po kurio laiko jis ėmė jo klausti apie likusią sumą už automobilį, šis pasakė, kad pinigų tuo metu neturi it pasakė, kad likusių pinigų jis jam nemokės. H. atrodė, kad tokia suma nėra verta automobilio. Jis niekur dėl nesumokėtų pinigų nesikreipė, tiesiog nebeprašė tų pinigų, norėdamas gero. Buvo išvykęs į užsienį. Kai grįžo iš užsienio, maždaug 2020 metų vasarą gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad minėtas automobilis "Ford Focus" atliko eismo įvykį ir iš jo pasišalino, sugadinus tvorą. Kadangi jis įvykio metu Lietuvoje nebuvo, eismo įvykyje nedalyvavo, jis susitiko su H. pasiaiškinti dėl šios situacijos. H. pasakė, kad padarė eismo įvykį, tačiau viską dėl to sutvarkė. Jis Ha. prašomas sutiko šį įvykį apsiimti savo vardu ir atlyginti turtinę 121 eurų žalą. Šią sumą H. turėjo jam paduoti, kad jis galėtų sumokėti. H. susitikimo metu jam padavė 100 eurų. Likusią sumą 21 eurą sakė sumokės vėliau, nes neturėjo pinigų. Maždaug po mėnesio laiko H. jam pasakė, kad jam vėl atėjo laiškas iš teismo ir, kad iš jo reikalaujama atlyginti žalą. Jie vėl susitiko, jis savo ranka parašė, kad dėl eismo įvykio kaltę priima ir sutinka atlyginti turtinę žalą. Klausė H. dėl likusios 21 eurų sumos, bet jis pasakė, kad pinigų neturi. Pasirašius tokį raštą, jis turtinės žalos neatlygino, laukė kol H. jam duos 21 eurą ir pinigų negavus išvyko į užsienį. Vasaros pabaigoje jis išvyko į Daniją. Po kurio laiko grįžęs jis pasikeitė savo "facebook" anketą. Naujojoje anketoje H. drauguose jis neturėjo. Telefono numeriais H. su juo nesusisiekė. Nuo tos dienos kai pasirašė sutikimą dėl eismo įvykio, jis su H. nebendravo. Pats Ha. neieškojo, turtinės žalos dėl eismo įvykio neatlygino. 2021-01-12 jam paskambino sesuo D. J., kuri pasakė, kad prie jo namų yra atvažiavęs H., kurį sutiko lauke prie laiptinės. Ji perdavė telefoną H., jie pradėjo kalbėti, sutarė susitikti prie parduotuvės "Express Market". Baigus pokalbį iš karto nuvyko iki sutartos vietos, susitikti su H. Vyko automobiliu "Škoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sesei. Kartu važiavo jo mergina S. B.. Atvykus iki parduotuvės "Express Market", jis pasistatė automobilį ir laukė H., kol jis atvyks. Ne už ilgo į stovėjimo aikštelę atvyko H., automobiliu "BMW 5", kurį vairavo jo mergina. Iš automobilių išlipo tik jis ir H. ir jie atsistojo už automobilių galo. Priėję vienas prie kito jie pasisveikino, paspausdami vienas kitam rankas. Jis klausė, kur jis pasislėpęs, jis pasakė, kad niekur yra nepasislėpęs. Pasitikslino, kad turi jam atiduoti 100 eurų, jis jam patvirtino. Iš savo vidinės kišenės jis išsitraukė pinigus ir padavė jam 100 eurų, kupiūromis po 50 eurų. Tik susitikus, H. elgėsi "naglai", sakė, kad pinigais "nešika", jis jam atsakė, kad jis neturi teisės agresyviai bendrauti su jo sese. Padavus pinigus, nematė kur H. juos įsidėjo. Jis ruošėsi jau nueidinėti, tačiau H. ėmė provokuoti žodžiais, vadindamas "velniu", "achuienu", įžeidinėti sakydamas: "aš tuoj tau pisiu į galvą", "seniai gavai jau į barzdą". Iš H. veido jis suprato, kad jis imsis fizinių veiksmų. H. savo kūno kalba lenkė galvą link jo, ėjo link jo, rankų jis pakėlęs nebuvo. Fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Ji pamatęs H. akis suprato, kad jis įvykdys savo žodžius, norėdamas jį sužaloti. Tuo metu gindamasis, jis iš savo striukės šoninės kišenės išsitraukė dujų balionėlį, kurį nukreipęs į H. veidą papurškė. Dujas purškė vieną kartą. Papurškus dujų vėjas pūstelėjo ir jų gavo pats į akis. Tuo metu jis pajudėjo link savo automobilio, sėdo į jį ir išvažiavo. Jis matė, kad iš automobilio išlipo H. draugė. Pavažiavęs kiek toliau jis sustojo ir valė savo akis sniegu, nes perštėjo. Į gydymo įstaigą jis nesikreipė, įvykio metu nuo H. nenukentėjo. Kaltę pripažįsta, tačiau taip elgėsi gindamasis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tuo metu apie pasekmes nepagalvojo ir pasielgė impulsyviai. Tai buvo jam pamoka ir pasižada daugiau taip nesielgti. Prašo esant galimybei taikyti laidavimą. Laidavimo prašymą pateiks teisme. (t.1, b.l. 100-102, 105).

Šie jo parodymai yra teisingi.

Kadangi kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis H. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta M. J., iš kurio prieš metus pirko automobilį, kuriuo naudojosi. M. J. prašymu, nusipirkęs automobilį, jo neperregistravo. Naudodamasis automobiliu, maždaug prieš metus laiko, padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į nepažįstamiems asmenims priklausančią tvorą. Incidento metu, buvo sutarta, kad tvorą sutvarkys, ką ir padarė netrukus po įvykio. Praėjus kuriam laikui, maždaug prieš tris mėnesius, žalą patyrę asmenys, dėl įvykio, kurio metu buvo apgadinta jų tvora, kreipėsi į draudimą, o draudimas, apskaičiavęs patirtą žalą, nusprendė išskaičiuoti pinigus, žalai atlyginti iš ją sukėlusio asmens. Žala buvo įvertinta 120 eurų. Kadangi automobiliu buvo neperregistruotas, laiškas su nurodymu atlyginti 120 eurų žalą atėjo M. J.. Gavęs laišką, M. J. kreipėsi į jį ir liepė sumokėti jam 120 eurų, kad jis galėtų atsiskaityti su draudimu. Jis jam padavė nurodytą sumą, tačiau po kurio laiko, iš draudimo pats gavo laišką, kuriame nurodyta, kad turi grąžinti pinigus už padarytą žalą. Suprato, kad M. J. neatlygino žalos jo jam duotais pinigais. Išaiškino draudimui situaciją, kad pinigus žalai grąžinti davė M. J., tačiau draudimas nurodė, kad tai jis padarė eismo įvykį, o ne tuometinis automobilio savininkas, todėl būtent jis turi atlyginti žalą. Situacija atrodė nesudėtinga, jam tereikėjo atsiimti iš M. J. jam paduotus pinigus ir atlyginti žalą, tačiau jam mėginant susisiekti su M., to padaryti nepavyko. M. J. pakeitė savo mobiliojo ryšio numerį, užblokavo jį socialiniame tinke "Facebook". 2021-01-12 sumanė nuvykti pas M. J. mamą ir pasidomėti, kaip gali susisiekti su jos sūnumi. Prie M. J. mamos namų pastebėjo išeinančią M. J. seserį, kuri jam nurodė savo brolio mobiliojo ryšio telefono numerį. Apie 14.55 val. susisiekė su M. ir sutarė susitikti pasikalbėti adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15.00 val. susitiko minėtu adresu. Susitikus, M. J. grąžino jam pinigus, o tada negražiai jį pavadino. M. negražiai jį pavadinus, jis pasakė jam, kad už tokius jo darbus, jam apskritai reikėtų duoti į galvą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tuo metu, M. J. iš savo striukės vidinės kišenės dešine ranka pasiėmė ašarines dujas, kurias laikydamas jam prie pat akių, ėmė purkšti. Netrukus po to, M. J. sėdo į savo automobilį "Škoda Superb" ir išvyko. Įvykio metu M. J. jam sukėlė fizinį skausmą. Įvykį matė jo draugė V. J., kuri sėdėjo jo automobilyje. Jokių kitų pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Po įvykio draugė jam iškvietė medikus, kurie pristatė jį į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, apžiūrai. Jam buvo praplautos akys, patikrintas regėjimas. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l.7-13).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad H. B. yra jos sužadėtinis ir jie kartu veda bendrą ūkį. Vežė H. susitikti su jo pažįstamu M. J.. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį automobilį. Matė, kad automobilyje keleivio vietoje sėdėjo mergina, šviesiais plaukais. Suprato, kad tai M. atvykęs, nes jis išlipinėjo iš automobilio. Ji savo automobilį prisiparkavo šalia. H. išlipo iš automobilio ir nuėjo už jo galo kalbėtis su M. Jie stovėjo prie pastato sienos, ji nuolatos jų nestebėjo. Pažiūrėdama per šoninį galinį veidrodėlį matė H. ir jo viršutinę kūno dalį. M. į veidrodėlio stebėjimo lauką jai nepateko. Kadangi nieko blogo neįtarė, nuolat į juos nežiūrėjo. Girdėjo, kad H. klausė, kodėl M. negali sumokėti ar grąžinti pinigų. Ji negirdėjo, kad vaikinai kalbėtų agresyviai, priešiškai nusiteikę, ar piktai. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad M. bėga į savo automobilį ir išgirdo H. riksmą. Suprato, kad kažkas negero vyksta. M. sėdo į automobilį. Ji pamatė kaip H. laikosi už veido. H. atidarius automobilio dureles ir atsisėdus, pajuto dujų kvapą ir jai pradėjo griaužti kvėpavimo takus. Ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad M. išvažiuoja iš aikštelės. Priėjusi prie H. sakė jam netrinti akių, po to iškvietė policiją. H. buvo nustatyti akių obuolių bei akių srities nudegimai. Kiek paaiškino daktarai, kad tai buvo stiprios dujos. Vėliau kalbėjo su H. ir jis jai papasakojo, kad kai kalbėjo su M., jis buvo nepatenkintas, kad jo ieškojo ir papasakojo apie tai M. seseriai. H. paaiškino, kad neturėjo kitokio būdo kaip su juo susisiekti, nes nori atgauti pinigus. Tuomet M. H. padavė 100 eurų ir kol jis juos dėjosi į savo striukės kišenę, netikėtai M. iš savo striukės kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė H. į akis. H. nei garsinančių žodžių, nei veiksmų nebandė naudoti prieš Mą. Dujų į akis pripurškė be jokio pagrindo, nes H. jo nepuolė. (t.1, b.l. 56-58).

Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. J. yra jos vaikinas. Su M. važiavo susitikti su jo ieškojusiu vaikinu H. Su M. pirmieji atvyko prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini) ir sėdėdami automobilyje jo laukė. Netrukus į parduotuvės aikštelę atvažiavo automobilis "BMW", kurį vairavo mergina, o šalia jos sėdėjo vaikinas. M. ir tas vaikinas išlipo ir susitiko už jų galo. Ji sėdėdama mašinoje prasivėrė langą, nes rūkė "iQos". Kažkuriuo metu išgirdo, kad vaikinas ėmė kelti balso toną, sakyti tokius žodžius kaip "achuielines", "nori gauti į barzdą", ji tuo metu atsisuko pasižiūrėti kas vyksta. Pastebėjo, kad vaikinas savo kūno kalba tiesiog provokuoja M. Jai pasirodė, kad jis buvo pasiruošęs M. suduoti. Tada ji nusisuko ir išgirdo purškiamų dujų garsą. Netrukus į automobilį sugrįžo M., kuris buvo gavęs dujų, jis užrakino automobilio dureles ir jie iš aikštelės išvažiavo. Ji nesuprato kas įvyko, vaikino atsisėdus M. į mašiną, ji nematė. Taip pat nematė to momento, kada M. vaikinui padavė pinigus. M. jai pasakė, kad dujas jis purškė vaikinui ir pačiam vėjas pripūtė į veidą. Dėl gautų dujų į medikus jam kreiptis nereikėjo. (t. 1 , b.l. 63-64).

Iš 2021-01-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta r nufotografuota įvykio vieta: automobilių stovėjimo aikštelė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (b.l.14-21).

Iš 2021-01-19 specialisto išvados Nr. G 67/2021 (02) matyti, kad H. B. nustatytas akių gleivinės cheminis nudegimas. Nurodyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t.1, b.l. 51-52).

Iš 2021-01-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Atidarius septintąjį vaizdo įrašą iš kameros Nr. 3, tęsiasi ankstesnis vaizdo įrašas nuo 16.00 val. (realus laikas 15.00 val.). 16.02 val. (realus laikas 15.02 val.) nuo J. B. al., Kaune į automobilių stovėjimo aikštelę, įsuka BMW automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato. Tuo metu iš automobilio "Škoda" vairuotojo pusės išlipa vaikinas (M. J.). Automobilio BMW priekyje matomi du asmenys, automobilis prisiparkuoja šalia automobilio "Škoda". Iš BMW automobilio priekinės keleivio vietos išlipa vaikinas (H. B.). Abu vaikinai išlipę iš automobilių prieina prie jų galo ir paspaudžia vienas kitam rankas. M. J. iš savo striukės kažką išsitraukia, palaiko rankose ir kažką paduoda H. B.. Abu vaikinai stovi kalbasi, H. B. pasisuka nugara į vaizdo filmavimo kamerą, jo dešinė ranka nuleista jis stovi įprastai. H. B. abi rankos nuleistos ir tuo momentu 16.03 val. (realus laikas 15.03 val.) M. J. kažko papurškia H. B. į veido sritį. Matosi purškiama srovė. H. B. atbulomis atsitraukia nuo M. J., susiima rankomis už veido ir prieina prie automobilio BMW keleivio durelių. Tuo metu M. J. prieina prie automobilio "Škoda" vairuotojo pusės durelių, jas atsidaro ir greitai atsisėdęs automobiliu išvažiuoja iš aikštelės. Tuo metu H. B. blaškosi šalia automobilio. Iš BMW vairuotojo vietos išlipa mergina (V. J.), kuri žiūri į išvažiuojantį automobilį "Škoda" ir tuo pat metu prieina prie H. B.. H. B. vaikšto po aikštelę trindamas akis. Mergina pasiima kažką iš automobilio užsideda apsauginę kaukę ir galimai nueina į parduotuvę. H. B. toliau vaikšto po aikštelę, sniegu, savo rūbais valo akis. Grįžusi mergina atsineša pakuotę galimai pieno, kurį pila H. B. ant rankų, o šis plauna veidą. Matosi, kad mergina skambina telefonu. Vaizdo įrašas baigiasi16.12 val. (realus laikas 15.12 val.). (t.1, b.l.77-80).

Iš 2021-02-04 apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, pateiktas BPC, jame fiksuojamas pranešimas apie įvykį, kurio metu V. J. praneša, kad jos draugui H. B. kitas asmuo M. J. be priežasties papurškė dujų į akis ir iš įvykio vietos pasišalino. (t.1, b.l. 88-91)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. J. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai.

Teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, nesant pavojaus nei jo sveikatai, nei gyvybei, abipusio ginčo su nukentėjusiuoju H. B. metu tyčia papurškė nukentėjusiajam ašarinių dujų į veido sritį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam akių gleivinės cheminį nudegimą ir sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kad prieš nukentėjusįjį tyčia panaudojo ašarines dujas, nesant pavojaus jo sveikatai ar gyvybei, visiškai pripažino ir pats kaltinamasis M. J., kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis H. B.. Be to, pastarajam padarytus sužalojimus konstatavo ir specialistas savo išvadoje.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. J. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančų aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M.jaugėlas padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (b.l. 113-115), baustas administracine tvarka (b.l. 116-129), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nesilankė ir nesigydė (b.l. 134, 136).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo M. J. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis M. J. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2 (dvi) CD kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, esančios byloje (b.l. 76, 92), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant M. J. teismo įpareigojimus :

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-2 (dvi) CD kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas