- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2KT-81-790/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kategorijos
išnagrinėjęs pareiškėjos S. R. 2025 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-994-614/2025 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. raštu persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti pareiškėjos S. R. pareiškimą dėl teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės, Eglės Surgailienės ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rūtos Veniulytės–Jankūnienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-994-614/2025 nagrinėjimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjos S. R. pareiškime nurodoma, kad atsakovė R. E. privalėjo informuoti Vilniaus apygardos teismą apie tai, jog ji nuo 2005 m. dirbo teisėja ir kartu su Vilniaus apygardos teismo pirmininke Loreta Braždiene, Civilinių bylų skyriaus pirmininke R. Veniulyte–Jankūniene, teisėjomis E. Surgailiene, L. Bujokaite ir J. M. Strumskiene dirbo tame pačiame teisme bei buvo kolegėmis. Pareiškėjos nuomone, atsakovė gali panaudoti savo turimus profesinius ryšius ir daryti įtaką teisėjų paskyrimui bei bylos rezultatui. Tokį pareiškėjos įtarimą patvirtina pirmosios instancijos teisme civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos procesiniai veiksmai. Be to, pareiškėjos S. R. kaimynė yra suinteresuota nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, todėl kaimynės žentas, kuris yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas, gali daryti įtaką nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių civilinė byla Nr. e2A-994-614/2025 perduotina nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
6. Iš pareiškėjos S. R. prašymo turinio matyti, kad ji pareiškė nepasitikėjimą visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais, įskaitant Vilniaus apygardos teismo pirmininkę ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. R. nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad: 1) atsakovė R. E. buvo teisėja ir anksčiau tame pačiame teisme dirbo kartu su Vilniaus apygardos teismo pirmininke L. Braždiene, Civilinių bylų skyriaus pirmininke R. Veniulyte–Jankūniene, teisėjomis E. Surgailiene, L. Bujokaite ir J. M. Strumskiene; 2) pareiškėjos kaimynės žentas, kuris yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas, gali daryti įtaką civilinės bylos rezultatui.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos S. R. pareiškime dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-994-614/2025 nagrinėjimo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad atsakovė R. E. buvo teisėja ir anksčiau Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme dirbo kartu su Vilniaus apygardos teismo pirmininke L. Braždiene, Civilinių bylų skyriaus pirmininke R. Veniulyte–Jankūniene, teisėjomis E. Surgailiene, L. Bujokaite ir J. M. Strumskiene nesudaro pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Pažymima, kad vien praeityje buvę darbo santykiai toje pačioje institucijoje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo, juolab, jog pareiškėja nenurodė jokių objektyvių faktų ar konkrečių pirmiau nurodytų Vilniaus apygardos teisme dirbančių teisėjų asmeninių ryšių su atsakove R. E., dėl kurių Vilniaus apygardos teismo teisėjai galėtų turėti suinteresuotumą civilinės bylos rezultatu.
8. Pareiškėjos S. R. nurodyta aplinkybė, kad jos kaimynės žentas yra Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kuris gali daryti įtaką bylos rezultatui, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra patvirtinta ar grindžiama įrodymais, todėl vertintina kaip subjektyvi. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pareiškimo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo priimtų palankių procesinių sprendimų atsakovės atžvilgiu taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Todėl aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos procesiniais veiksmais, nėra laikomos pagrindu nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
10. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos S. R. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-994-614/2025 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos S. R. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-994-614/2025 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui netenkinti.