Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, nuteistajam I. I. (I. I.) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prieskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. I. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam skirta 27 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinus bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, I. I. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtą galutinę bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 14 d., 17.55 val. iki 2021 m. liepos 15 d., 13.58 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo I. I. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

I. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Priteista iš I. I. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesinės išlaidos – 27 EUR, patirtos už transporto priemonės – automobilio Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam I. I. inkriminuotų veikų kvalifikavimo, taip pat neginčija jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliantas nesutinka su paskirtomis bausmių rūšimis ir prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu nustatytą jo sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipnio 1 dalies 13 punktas) ir paskirti jam bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti apeliantui už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), pagrindė tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, taip pat su kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimu bei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - tai, jog ji padaryta esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, t. y. esant recidyvistu, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bei jas subendrinus, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. I. padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą teisingumo srityje ir nesunkų nusikaltimą transporto saugumo srityje, abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaip nustatyta byloje, vengdamas atlikti ankstesniu teismo sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę I. I. padarė kitą nusikaltimą, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo būsenoje, tuo pačiu padarė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. kilo padariniai, kas kaltinamojo veiksmus ignoruojant baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti kaip pavojingesni. Kadangi kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė, vairavęs neblaivus prisipažino tik baigiamųjų kalbų metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos I. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo I. I. asmenybę – jis 2021 m. teistas užsienyje dėl turtinio nusikaltimo, Lietuvoje teisiamas trečią kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, tačiau visos daromos nusikalstamos veikos yra analogiškos – vairavimas neblaiviam (b. l. 136-147). Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja I. I. bei rodo, jog už pirmesnį nusikaltimą paskirta minimalaus dydžio bauda nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veiksmų ateityje. Be to, apeliantas I. I. eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 127-128, 129-134). Apylinkės teismo įvertintos aplinkybės, kad po 2021 m. kovo 18 d. baudžiamojo įsakymo naudojantis ta pačia transporto priemone buvo padarytas ne tik 2021 m. liepos 14 d. nusikaltimas, bet ir 2021 m. gegužės 11 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kad I. I. 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pakartotinai nuteistas už 2021 m. rugpjūčio 9 d. vairavimą neblaiviam (nustatytas 3,10 promilių girtumas), kad paskutiniuoju atveju kaltinamasis vairavo 2021 m. rugpjūčio 9 d. – praėjus vos daugiau, nei mėnesiui nuo įtarimo nagrinėjamoje byloje įteikimo – 2021 m. liepos 27 d., rodo, jog I. I. yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotos veikos yra dėsninga jo ankstesnio neteisėto elgesio tąsa, o ankstesnis teistumas ir skirta švelnesnė bausmė nepasiekė bausmės tikslams keliamų reikalavimų ir neatgrasė apelianto nuo nusikaltimų darymo ir tai lėmė pirmosios instancijos išvadas, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik I. I. už abi nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

11. Nuteistasis nesutinka su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 281¹ straipsnio 1 dalies epizode) - tai, jog ji padaryta esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, t. y. esant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teigiama, jog nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje apeliantui kaltinimas dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo pareikštas ir apie savo veikų teisinį vertinimą šis sužinojo tik iš teismo nuosprendžio. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Tokie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad po 2021 m. kovo 18 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo I. I. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudojantis ta pačia transporto priemone, buvo padarytas analogiškas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir šioje baudžiamojoje byloje, t.y. 2021 m. liepos 14 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, daroma išvada, kad šios baudžiamosios bylos metu teistumas I. I. pagal 2021-03-18 nuosprendį nebuvo išnykęs. Papildomai pažymėtina, kad ši aplinkybė yra numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl jos konstatavimo ir pripažinimo sunkinančia aplinkybe nebuvo reikalingas atskiras tyrimas, ši aplinkybė buvo ir yra akivaizdi tiek pačiam nuteistajam, tiek bylą nagrinėjančiam teismui bei prokurorui. Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o prokurorė šios aplinkybės neprašė pripažinti ir teisme, pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju, teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti nuosprendyje ir atsižvelgti į ją skiriant bausmę, juo labiau, jog tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje. Taigi, I. I. teisė žinoti apie keliamą klausimą ir gintis niekaip nebuvo varžoma, juolab jog ir apeliaciniame procese nuteistojo gynėjas bei jis pats turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomones. Todėl ši aplinkybė, apylinkės teismui įvertinus ir aktualią teismų praktiką, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamų veikų priežastis buvo priklausomybė alkoholiui, tačiau dėl šios pastarasis jau kreipėsi į specialistus, todėl jam atsikračius priklausomybės bausmės tikslai, bus pasiekti ir neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Vis tik, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog būtų pradėjęs gydymą pas specialistus, be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šio skundo nagrinėjimo metu už tapataus nusikaltimo padarymą I. I. yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir trečią kartą. Dėl to vertintina, jog egzistuoja nuteistojo veiksmų tendencingumas ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia. Pirmosios instancijos teismo aptartos ir šia nutartimi įvertintos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir teisinga, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

13. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir BK 75 straipsnio pagrindu atidėti nuteistajam I. I. paskirtos bausmės vykdymą. Kaip minėta, I. I. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, ir jam skirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis praėjus vos mėnesiui po 2021 m. kovo 18 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2021-06-09) 2021 m. liepos 14 d. ne tik pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, bet esant atimtai teisei vairuoti kelių transporto priemones vairavo būdamas neblaivus, naudojosi tuo pačiu automobiliu, kurio vertės konfiskavimas buvo taikytas baudžiamuoju įsakymu, apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sunkėja, pirmuoju nuosprendžiu paskirtos baudos jis nėra sumokėjęs, apie už administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, tai rodo, jog nuteistasis nesistengia keisti savo elgesį, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai I. I. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, išvadą, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti tik paskyrus pastarajam realią laisvės atėmimo bausmę, padarė atsižvelgęs ne tik į ankstesnį I. I. teistumą, bet ir įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų I. I. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė paskirti jam švelnesnę bausmę. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta subendrinta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. I. (I. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.