Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-190/2012

Teisėjas Oleg Zaicev Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00300-2008-7

2012 m. balandžio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. A. ir S. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo :

Č. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (banko bendrovei „Batia“ išduotos paskolos įgijimas apgaule), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (banko bendrovei „Gama Naturis“ išduotos paskolos įgijimas apgaule), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Č. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2008-02-12 dokumentų priėmimo-perdavimo akto suklastojimas), ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2008-01-31 akcininkų sprendimo suklastojimas), ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Iš dalies tenkintas UAB „Medicinos bankas“ civilinis ieškinys ir priteista:

- solidariai iš V. B. ir Č. A. 228027,33 Lt UAB „Medicinos bankas“padarytai turtinei žalai atlyginti;

- solidariai iš V. B., Č. A. ir S. N. 345726,03 Lt UAB „Medicinos bankas“ padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir Č. A. nuteisti už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. B., būdamas UAB „Batia“ (įmonės kodas 123196534, registracijos adresas Pūstalaukio km., Zujūnų sen., Vilniaus r.) akcininku, veikdamas kartu su UAB „Batia“ direktoriumi Č. A., turinčiu teisę atstovauti UAB „Batia“ vardu sudarant sandorius, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ lėšas, žinodami, kad UAB „Batia“ realiai jokios veiklos nevykdo ir gautų piniginių lėšų bendrovės ūkinėje veikloje nenaudos bei bankui lėšų negrąžins, 2008-02-07 UAB „Medicinos bankas“ Žalgirio filiale, adresu Žalgirio g. 92, Vilniuje, pateikė suklastotus UAB „Batia“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, pasirašytus įmonės direktoriaus Č. A., bei paraiškoje paskolai gauti melagingai nurodė, kad paskola reikalinga apyvartinėms lėšoms, nors bendrovė realiai jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdė. Žinodami, kad bankas įvertinęs pateiktus dokumentus bendrovei lėšas suteiks apmokėdamas bendrovės išrašytus vekselius, V. B. ir Č. A. iš karto UAB „Medicinos bankas“ Žalgirio filiale, adresu Žalgirio g. 92, Vilniuje, UAB „Batia“ vardu išrašė 2008-02-07 datuotus tris neprotestuotinus paprastuosius vekselius Medicinos bankui, kuriais UAB „Batia“ įsipareigojo sumokėti bankui iki 2008 m. rugpjūčio 9 dienos - 100 000 Lt, iki 2008 m. liepos 8 dienos - 100 000 Lt, iki 2008 m. rugpjūčio 9 dienos - 100 000 Lt, iš viso 300 000 Lt sumą. Č. A. vekselius pasirašė ir patvirtino UAB „Batia“ antspaudu, o V. B. pasirašė eilutėje „Laiduoju ir atsakau solidariai“, po ko 2008-02-07 tarp UAB „Medicinos bankas“, atstovaujamo J. A., ir UAB „Batia“, atstovaujamos Č. A., buvo sudarytos trys vekselių pirkimo pardavimo sutartys Nr.VEK_47953, Nr.VEK_47953, Nr.VEK_47954, kurių pagrindu bankas, atskaitęs administravimo mokesčius, 2008-02-08 mokėjimo pavedimais bendrovei „Batia“ į sąskaitą Nr. LT78 7230 0000 0246 7650 pervedė iš viso 285 726,12 Lt. Pervedus pinigus į bendrovės „Batia“ sąskaitą, 2008-02-08 Č. A. grynųjų pinigų išėmimo čekiais Nr.119326, Nr.119327, paėmė pinigus iš bendrovės sąskaitos ir UAB „Medicinos bankas“ patalpose, Žalgirio g. 92, Vilniuje, juos perdavė V. B.. Suėjus vekselių apmokėjimo terminams V. B. ir UAB „Batia“, atstovaujama Č. A., nė vieno iš minėtų vekselių neapmokėjo. Tokiais bendrais veiksmais V. B. ir Č. A. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 285 726,12 Lt.

Šiais veiksmais V. B. ir Č. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, V. B. ir Č. A. nuteisti už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

V. B., būdamas UAB „Batia“ (įmonės kodas 123196534, registracijos adresas Pūstalaukio km., Zujūnų sen., Vilniaus r.) akcininku, veikdamas kartu su UAB „Batia“ direktoriumi Č. A., turinčiu teisę atstovauti UAB „Batia“ vardu sudarant sandorius, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ pinigines lėšas, žinodamas, kad UAB „Gama Naturis“ pagal vekselius iš banko gautos lėšos bendrovių „Gama Naturis“ ir „Batia“ ūkinėje veikloje nebus naudojamos ir bankui nebus grąžinamos, įtikino UAB „Gama Naturis“ akcininką S. N., kad UAB „Batia“ nupirks bendrovės „Gama Naturis“ akcijas, jeigu S. N. jam priklausančios bendrovės vardu pirmiau su banku „Medicinos bankas“ sudarys vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, o iš banko gautas lėšas paskolins bendrovei „Batia“. S. N. sutiko su V. B. pasiūlytu bendrovės pirkimo-pardavimo planu, 2008-02-11 S. N. UAB „Gama Naturis“ vardu išrašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius UAB „Medicinos bankas“ naudai, kuriais bendrovė įsipareigojo sumokėti bankui iki 2008 m. gegužės 12 dienos – 85 000 Lt, iki 2008 metų birželio 11 dienos - 85 000 Lt, iki 2008 m. liepos 14 dienos – 85 000 Lt, iki 2008 m. rugpjūčio 11 dienos - 45 000 Lt, iš viso 300 000 Lt sumą, tą pačią dieną banko Žalgirio filiale, adresu Žalgirio g. 92, Vilniuje, UAB „Gama Naturis“ vardu su UAB „Medicinos bankas“, atstovaujamu J. A., sudarė keturias vekselių pirkimo-pardavimo sutartis Nr.VEK_48028, Nr. VEK_48029, Nr. VEK_48030, Nr. VEK_48031, kurių pagrindu bankas, atskaitęs administravimo mokesčius, 2008-02-12 mokėjimo pavedimais bendrovei ,,Gama Naturis“ į sąskaitą Nr. LT94 7230 0000 0246 7653 pervedė (sumokėjo) 287590,87 litų. Iš karto po vekselių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, vykdydami V. B. nurodymus, Č. A. ir S. N. veikdami atitinkamai UAB „Batia“ ir UAB „Gama Naturis“ vardu, sudarė 2008-02-11 paskolos sutartį Nr.2008/1, pagal kurią bendrovė ,,Gama Naturis“ įsipareigojo paskolinti bendrovei „Batia“ pinigines lėšas - 287590,87 litų, jas pervesdama į UAB „Batia“ sąskaitą. Sudarius tarp bendrovių paskolos sutartį, V. B. ir Č. A., atstovaudami UAB „Batia“, pasirašė 2008-02-11 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7 ir Nr. 8, pagal kurias UAB „Batia“ atitinkamai iš S. N. ir Stasės I. S. įgijo 98 vnt. ir 2 vnt. UAB „Gama Naturis“ (įmonės kodas 1831152080, registracijos adresas Gerosios Vilties g. 20-40, Vilnius) akcijų ir tapo vienintele UAB „Gama Naturis“ akcininke , po ko V. B. kaip UAB ,,Batia“ valdybos narys priėmė 2008-02-11 sprendimą atleisti iš UAB „Gama Naturis“ direktoriaus pareigų S. N. ir paskyrė UAB „Gama Naturis“ direktoriumi Č. A.. Sudarytos tarp UAB „Gama Naturis“ ir UAB „Batia“ paskolos sutarties pagrindu 2008-02-12 UAB „Gama Naturis“ mokėjimo pavedimu Nr.818964 iš bendrovės sąskaitos Nr. LT94 7230 0000 0246 7653, esančios UAB „Medicinos bankas“, pervedė gautus 287590,87 Lt į UAB „Batia“ sąskaitą Nr.LT78 7230 0000 0246 7650, esančią UAB „Medicinos bankas“, iš kurios 2008-02-13 Č. A. grynųjų pinigų išėmimo čekiais Nr.119328, Nr.119329 šias lėšas išgrynino ir UAB „Medicinos bankas“ Žalgirio filialo patalpose, Žalgirio g. 92, Vilniuje jas perdavė V. B.. Suėjus vekselių apmokėjimo terminams V. B. ir UAB „Gama Naturis“, atstovaujama Č. A., nė vieno iš minėtų vekselių neapmokėjo. Tokiais bendrais veiksmais V. B. ir Č. A. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 287590,87 Lt.

Šiais veiksmais V. B. ir Č. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, V. B. nuteisti už tai, kad organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, o Č. A. pagamino netikrus dokumentus, o būtent:

V. B. tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2008-02-07, nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė įrašyti UAB „Batia“ 2007-12-31 balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje melagingus duomenis, kad UAB „Batia“ turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai per kalendorinius 2007 metus sudaro 1 054 228 Lt, o UAB „Batia“ 2007-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitoje, nurodė įrašyti, kad pardavimų savikaina sudaro 2 177 251 Lt, nors bendrovė realios ūkinės finansinės veiklos nevykdė ir turto neturėjo. Po to šiuos netikrus dokumentus V. B. pateikė pasirašyti UAB „Batia“ direktoriui Č. A., šis minėtus žinomai netikrus dokumentus pasirašė, po ko V. B. juos 2008-02-07 pateikė UAB „Medicinos bankas“ Žalgirio filialui, adresu Žalgirio g. 92, Vilniuje, bendrovės paskolai gauti. Tokiu būdu V. B. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, o Č. A. pagamino netikrus dokumentus.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., o Č. A. – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, V. B. nuteisti už tai, kad organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, o Č. A. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

V. B., būdamas UAB „Batia“, (įmonės kodas 123196534, registracijos adresas Pūstalaukio km., Zujūnų sen., Vilniaus r.) akcininku, laikotarpyje nuo 2007-04-25 iki 2008-02-14, organizavo apgaulingą bendrovės apskaitos tvarkymą, t.y. bendrovės direktoriui Č. A. nurodydamas buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizuoti bei jos netvarkyti. Č. A., kuris kaip UAB „Batia“ vadovas pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas kaip ūkio subjekto vadovas atsakė už minėtos bendrovės apskaitos organizavimą, vykdydamas V. B. nurodymus, netvarkė UAB „Batia“ buhalterinės apskaitos, nesudarė 2007 m. ir 2008 m. finansinės atskaitomybės, nors UAB „Batia“ vardu laikotarpiais nuo 2007-04-25 iki 2007-12-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-02-14 buvo atliktos ūkinės operacijos, kurios privalėjo būti įtrauktos į apskaitą. Tokiais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatos, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 17 str. reikalavimas finansinę atskaitomybę sudaryti pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, jog tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas; 7 str. įtvirtintas „Periodiškumo principas“, kur nustatyta, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės atskaitos; 15 str. 1 d. reikalavimas metinę finansinę atskaitomybę įmonei sudaryti pasibaigus jų finansiniams metams; 15 str. 9 d. reikalavimas iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą įtraukti visas įmonės finansinių metų ūkines operacijas ir ūkinius įvykius; 15 str. 11 d. reikalavimas, kad finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis, Taip pat buvo pažeisti Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4 ir 16 p. reikalavimai, nes įmonėje laikotarpyje nuo 2007-04-25 iki 2007-12-31 gryni pinigai buvo įnešami į banko sąskaitą, 2008-02-08 ir 2008-02-13 grynais pagal čekius buvo išduota paskola iš Medicinos banko, tačiau grynųjų pinigų judėjimas nebuvo įforminamas kasos pajamų bei išlaidų orderiais ir nebuvo tvarkoma kasos knyga. Dėl tokių UAB „Batia“ direktoriaus Č. A., veikusio pagal V. B. nurodymus, veiksmų (neveikimo) iš dalies negalima nustatyti UAB „Batia“ 2007-2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimų.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 222 str. 1 d., o Č. A. – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Be to, S. N. nuteistas už tai, kad netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o būtent:

S. N., būdamas UAB „Gama Naturis“ ( įmonės kodas 183115280, buveinės adresas Gerosios Vilties g. 20-40, Vilnius) akcininku, turinčiu 98 procentus balso teisę suteikiančių akcijų, laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-02-12, įstatymų nustatyta tvarka nepaskyręs naujo bendrovės vadovo, būdamas realiu įmonės vadovu, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, nesudaryta ir nepateikta finansinė atsakomybė. Taip S. N. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., kuriame nustatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes UAB „Gama Naturis“ 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. buvo vykdoma ūkinė-komercinė veikla, tačiau suvestinėse apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Taip pat nesilaikė minėto įstatymo 6 str. 2 d., kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o UAB „Gama Naturis“ 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. buvo vykdoma ūkinė-komercinė veikla, tačiau suvestiniuose apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Be to, pažeidė įstatymo 16 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes UAB „Gama Naturis“ 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. ūkinės operacijos nebuvo registruojamos apskaitos registruose. Taip pat nesilaikė LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimų, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, piniginius srautus, o UAB „Gama Naturis“ nesudarė ir nepateikė VĮ Registrų centras 2007 m. finansinės ataskaitos; 15 str. 1 d. reikalavimų, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, ir 15 str. 9 d. reikalavimų, kad iki finansinių atskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, nes pagal pateiktus tirti dokumentus nustatyta, kad UAB „Gama Naturis“ 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. buvo vykdoma ūkinė-komercinė veikla, tačiau suvestinėse apskaitos registruose nebuvo registruojamos, grupuojamos ir apibendrinamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Dėl tokių S. N. veiksmų (neveikimo) negalima iš dalies nustatyti UAB „Gama Naturis“ 2007 ir 2008 metų veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Be to, S. N. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

S. N., laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2008-02-13, UAB „Optima fides“ patalpose, adresu Švitrigailos g. 14/8, Vilniuje, žinodamas, kad realiai jokių dokumentų neperduoda, pasirašė 2008-02-11 Dokumentų priėmimo-perdavimo akte, kuriame nurodyta, kad UAB „Gama Naturis“, atstovaujama buvusio direktoriaus S. N., ir Č. A. sudarė priėmimo-perdavimo aktą ir juo perduoda punktuose 1.3.1-1.3.20 išvardintus dokumentus: bendrovės 1998 m. pranešimus apie atleidimus ir priėmimus į darbą, darbuotojų prašymus, bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės įsakymus, bendrovės darbo sutarčių registracijos žurnalus, bendrovės Įvadinio saugos darbe instruktavimo žurnalą, bendrovės Valstybės k. institucijų pareigūnų atliktų patikrinimų registracijos žurnalą, bendrovės 1996-1998 m. darbo sutartis ir darbuotojų pareiškimus, bendrovės Darbo užmokesčio žiniaraščius, bendrovės 1999 m. Kasos knygą, bendrovės 2005-2008 m. birželio m. prekinę-piniginę ataskaitą, avansines apyskaitas, sąskaitas-faktūras, bendrovės finansines ataskaitas, apyskaitas, formas Sodrai, bendrovės 2004-2008 m. pelno-nuostolių ataskaitas, balansus, pelno mokesčio apyskaitas, paaiškinamuosius raštus, bendrovės turtą, ataskaitas statistikos departamentui, bendrovės steigimo dokumentus – steigimo aktą, įstatus, firmos vardo liudijimą, pažymėjimą, antspaudą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bendrovės 2004-2008 m. finansinę atskaitomybę. Tokiu būdu S. N. suklastojo minėtą dokumentų priėmimo-perdavimo aktą.

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, S. N. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

S. N. laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2008-02-13, UAB „Optima fides“ patalpose, adresu Švitrigailos g. 14/8, Vilniuje, žinodamas, kad realiai joks bendrovės akcininkų susirinkimas nevyko ir akcininkų sprendimas nebuvo priimtas, pasirašė 2008-01-31 datuotame UAB „Gama Naturis“ Akcininkų sprendime, kuriuo neva dalyvaujant S. N. ir S.I. S., nutarta pritarti S. N. siūlymui parduoti vekselį UAB „Medicinos bankas“. Tokiu būdu S. N. suklastojo minėtą akcininkų sprendimą.

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Č. A. kaltu dėl to, kad jis bendrais veiksmais su V. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 285 726,12 Lt pažymėjo, jog nors V. B. savo kaltę neigė, tačiau jo parodymus visiškai paneigia kito kaltinamojo Č. A. bei teisme apklaustų liudytojų parodymai. Č. A. kaltę dėl inkriminuotų veikų pripažino iš dalies, sutiko su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau paaiškino, kad buvo tik V. B. firmos statytinis direktorius, pats verslo ir apskaitos neišmanė, jokių reikalų be V. B. netvarkė ir visus dokumentus kaip direktorius pasirašė V. B. nurodymu, nes pastaruoju pasitikėjo. Č. A. nurodė, kad tiek sumanymas pirkti žemės sklypus namų statyboms, tiek sumanymas kreiptis dėl paskolos į banką kilo būtent V. B., kuris pats aktyviai ir tvarkė visus su tuo susijusius reikalus, o jis (Č. A.) tik vežiojo V. B. automobiliu ir kaip direktorius pasirašydavo įvairius dokumentus. Tokius Č. A. parodymus patvirtino liudytojai R. T., M. K. ir A. P., taip pat liudytojai R. V. bei K. V.. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų J. V. bei M. P. parodymų, kaltinamasis Č. A. atliko ne tik pasyvų vaidmenį UAB „Batia“ siekiant gauti dokumentus, kuriais būtų galima pagrįsti bankui kredito paraišką. Minėti liudytojai patvirtino, kad Č. A. asmeniškai derėjosi su M. P. dėl pastarojo vadovaujamos UAB „Atskala“ ir Č. A. vadovaujamos UAB „Batia“ bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Medicinos banko pateikti dokumentai (t. 1, b.l. 94-209) patvirtina, kad UAB „Batia“ pagal tris išrašytus paprastuosius vekselius, kuriuos nupirko bankas, iš banko iš viso įgijo 285 726,12 Lt, o kreipiantis dėl paskolos bankui buvo pateikti UAB „Batia“ 2007-12-31 balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, ketinimų protokolas, pasirašytas su UAB „Rolbista“, su UAB „Atskala“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis, preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys. Liudytoja D. K. patvirtino Č. A. parodymus dėl gautos paskolos sumos perdavimo V. B., nurodė, kad matė kaip UAB „Batia“ pagal vekselius išduotą paskolą banke grynais paėmė Č. A. ir iškart visus pinigus perdavė V. B.. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. ir Č. A., veikdami kartu, apgaule UAB „Batia“ vardu iš UAB „Medicinos bankas“ įgijo iš viso 285 726,12 Lt. Apgaulės faktą patvirtina ir tai, kad iškart po pinigų gavimo jokie veiksmai vystyti veiklai, kuriai neva buvo paimta paskola (žemės sklypų pirkimas ir namų statyba) nebebuvo atliekami, V. B. dingo su gautais pinigais, o išrašyti vekseliai nurodytais terminais apmokėti nebuvo. Apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl V. B. ir Č. A. veiksmai apgaule UAB „Batia“ vardu įgyjant UAB „Medicinos bankas“ priklausančias lėšas yra kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Liudytojos L. K. parodymai patvirtina, kad sumanymas įsigyti UAB „Gama Naturis“ ir jos vardu taip pat gauti paskolą iš banko kilo V. B., kuris jai nurodė, jog paskola reikalinga žemės pirkimui. Aplinkybes dėl paskolos gavimo apgaule UAB „Gama Naturis“ vardu patvirtino ir kaltinamasis S. N., o būtent tai, kad UAB „Gama Naturis“ jokios veiklos nebevykdė ir paskola realiai buvo gauta bendrovei „Batia“, kuri tik su tokia sąlyga sutiko nupirkti UAB „Gama Naturis“ akcijas. Byloje nustatyta, kad S. N. UAB „Gama Naturis“ vardu gautą paskolą iškart pervedė į UAB „Batia“ sąskaitą, o UAB „Gama Naturis“ akcijas taip pat iškart pardavė bendrovei „Batia“. „Medicinos banko“ pateikti dokumentai (t. 1, b.l. 94-209) patvirtina, kad UAB „Gama Naturis“ pagal keturis išrašytus paprastuosius vekselius, kuriuos nupirko bankas, iš banko iš viso įgijo 287590,87 Lt ir visa ši suma 2008-02-12 mokėjimo nurodymu buvo pervesta į UAB „Batia“ sąskaitą mokėjimo paskirtimi nurodant 2008-02-02 sutartį (t. 1, b.l. 142). L. K., S. N. parodymais nustatyta, kad sutartis, pagal kurią UAB „Gama Naturis“ neva paskolino UAB „Batia“ pinigus buvo sudaryta atgaline data jau po pinigų pervedimo į UAB „Batia“ sąskaitą. Liudytoja D. K. teisme patvirtino, kad sekančią dieną po pinigų pervedimo į UAB „Batia“ sąskaitą, Č. A. visus šiuos pinigus paėmė grynais ir dar banko patalpose perdavė V. B.. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. ir Č. A., veikdami kartu, su tarpininko vaidmenį atlikusio S. N. pagalba, apgaule iš UAB „Medicinos bankas“ įgijo iš viso 287590,87 Lt. Apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl V. B. ir Č. A. veiksmai apgaule įgyjant UAB „Medicinos bankas“ priklausančias, bendrovei „Gama Naturis“ banko paskolintas lėšas yra kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. B. pateikė Č. A. pasirašyti netikrus UAB „Batia“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie vėliau buvo panaudoti kreipiantis dėl paskolos, o Č. A. šiuos netikrus dokumentus pasirašė. Pats kaltinamasis Č. A. patvirtino, kad šie dokumentai jam buvo pateikiami pasirašyti kelis kartus, nes V. B. vis reikėjo kažką juose pataisyti. Atlikus UAB „Batia“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140-(00139)-IS1-270 konstatuota, kad UAB „Batia“ Medicinos bankui pateiktame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti duomenys visiškai neatitinka realios bendrovės finansinės padėties tuo metu. Taigi, teismas konstatavo, kad V. B. organizavo netikrų dokumentų (UAB „Batia“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) pagaminimą, o Č. A. šiuos netikrus dokumentus pagamino. V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., o Č. A. – pagal BK 300 str. 1 d.

V. B. pareikštus kaltinimus organizavus apgaulingą UAB „Batia“ apskaitos tvarkymą, bei Č. A. pareikštą kaltinimą apgaulingai tvarkius minėtos bendrovės apskaitą, pirmosios instancijos teismo manymu, įrodo kaltinamojo Č. A. parodymai dėl to, kad realiai UAB „Batia“ jis nevadovavo, apie apskaitą nieko neišmanė, jos netvarkė, o visai bendrovės veiklai realiai vadovavo V. B.. Tokius parodymus iš dalies patvirtina liudytojo I. A. parodymai, kad Č. A. jokios vadovavimo patirties ir apskaitos tvarkymo žinių neturėjo. Specialisto išvada Nr. 140-(00139)-IS1-270 nustatyta, kad UAB „Batia“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nors bendrovėje vyko ūkinės operacijos ir įvykiai, kuriuos privaloma įtraukti į apskaitą. Šia specialisto išvada taip pat nustatyta, kad dėl padarytų apskaitą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Batia“ 2007-2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimų. Esant tokioms pasekmėms V. B. ir Č. A. veiksmai (neveikimas) teisingai kaltinime įvertinti kaip nusikalstami. V. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 222 str. 1 d., o Č. A. – pagal BK 222 str. 1 d.

Č. A. skunde atkreipia dėmesį į tai, jog jis UAB „Batia“ direktoriumi įdarbintas buvo nuo 2007 m. gegužės 4 d. Nuteistojo teigimu, ką taip pat patvirtinio ir liudytojas I. A., jis (Č. A.) vadovavimo patirties neturėjo, UAB „Batia“ direktoriumi buvo tik V. B. prašymu, kol pastarasis susiras naują direktorių, vykdė tik V. B. nurodymus ir savo iniciatyva jokių veiksmų neatlikinėjo.

V. B. sumanė, kad UAB „Batia“ įsigytų žemės sklypų ir vykdytų namų statybą, todėl buvo deramasi su UAB „Robista“, UAB „Vorana“, UAB „Atskala“ atstovais dėl bendradarbiavimo vystant namų statybos projektą. Vykstant deryboms, 2007 m. lapkričio 30 d. pas notarą jis, kaip UAB „Batia“ direktorius, pasirašė preliminariąsias žemės sklypų, esančių Brinkiškių kaime, pirkimo-pardavimo sutartis. Žemės sklypus surado V. B.. Tai, kad UAB „Batia“ siekė pirkti žemės sklypų ir vykdyti namų statybą, patvirtina ir liudytojų K. V., J. S., R. T., J. V., A. P., M. K., M. P., R. V. parodymai. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad UAB „Batia“ nesiekė vykdyti nurodytos veiklos. Atvirkščiai, veiklai vykdyti netgi buvo parengtas verslo planas, kurį V. B. pateikė UAB „Medicinos bankas“. Liudytojai iš esmės patvirtino, kad jis (Č. A.) manė, jog UAB „Batia“ planuoja statyti namus įsigytuose žemės sklypuose, kas reiškia, jog nežinojo ir negalėjo žinoti tikrųjų V. B. ketinimų.

Nėra jokio pagrindo teigti, jog tai, kad Č. A. pasirašė preliminariąsias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, atliko pavienius veiksmus derybose dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo, reiškia, jog iš anksto planavo tyčia užvaldyti UAB „Medicinos bankas“ turtą. Atvirkščiai, aukščiau minėti bylos duomenys leido jam susidaryti pagrįstą manymą, jog UAB „Batia“ aktyviai siekia vykdyti žemės sklypų pirkimo ir namų statybos veiklą. Tačiau gavus pinigus iš UAB „Gama Naturis“ ir UAB „Medicinos bankas“, V. B. pinigus pasisavino ir dingo. UAB „Batia“ savo turto neturėjo, todėl, V. B. pasisavinus pinigus, projekto vystyti ir apmokėti pagal preliminariąsias sutartis realių galimybių nebebuvo.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakydamas, jog liudytojų J. V. ir M. P. parodymai patvirtina, kad jo vaidmuo buvo ne pasyvus ir neva patvirtina jo kaltę.

Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog jis būtų bendravęs tiesiogiai su banku ir žinojęs, jog V. B. bendradarbiavimo ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo preliminariąsias sutartis sudarė iš anksto ketindamas pasisavinti UAB „Medicinos bankas“ pinigus, taip pat, kad minėtus dokumentus V. B. teiks bankui.

Č. A. sutinka, jog jis UAB „Batia“ vardu pasirašė tris paprastuosius vekselius, kuriuos nupirko UAB „Medicinos bankas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas Nuosprendyje klaidingai nurodo, jog pagal paprastuosius vekselius UAB „Batia“ įgijo pareigą grąžinti paskolą ir pinigus įsipareigojo naudoti būtent žemės sklypų pirkimui ir statybos darbams. Apie kokią nors UAB „Medicinos bankas“ tikslinę paskolą UAB „Batia“ Nuosprendyje duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad UAB „Batia“ siekė gauti tikslinį kreditą. Pagal Nuosprendį UAB „Medicinos bankas“ nupirko iš UAB „Batia“ tris paprastuosius vekselius be jokių sąlygų, išskyrus UAB „Batia“ pareigą sumokėti UAB „Medicinos bankas“ vekseliuose nurodytas sumas suėjus vekselių vykdymo terminui. Taigi vekselio davėjas tik įsipareigojo grąžinti gautus pinigus, tačiau neįsipareigojo jų panaudoti kokiems nors sąlyginiams tikslams.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis jokių derybų dėl pinigų iš UAB „Medicinos bankas“ gavimo nevykdė.

Nei prieš pasirašydamas vekselius, nei po vekselių pasirašymo jis nesiekė įgyti jokių banko pinigų savo ar V. B. naudai. Tokių duomenų nėra ir baudžiamojoje byloje. Jo veiksmuose - paprastųjų vekselių pasirašyme - nėra BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi jis nežinojo, jog UAB „Medicinos bankas“ UAB „Batia“ pinigus išmokėjo tik dėl 2007 m. gruodžio 31d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos bei pateiktų bendradarbiavimo ir preliminariųjų sutarčių, nesiekė apgauti banko, pinigų nepasisavino.

Byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis siekė iš UAB „Medicinos bankas“ apgaule įgyti pinigus, kadangi visi pinigai būtent banko patalpose ir banko darbuotojų akivaizdoje buvo perduoti V. B., t. y. banko darbuotojai žinojo ir suprato, kad jis atlieka tik formalų vaidmenį - pasirašo vekselius ir paima pinigus o pinigai turi būti perduoti V. B. kaip akcininkui, kadangi jis tvarkė visus UAB „Batia“ finansinius klausimus, susijusius su pinigų gavimu iš banko, ir derėjosi dėl vekselių pirkimo, taip pat bankui teikė visus bankui reikalingus dokumentus.

Č. A. tvirtina, jog jokios apgaulės UAB „Medicinos bankas“ atžvilgiu nenaudojo, kadangi nežinojo, pasirašomų dokumentų reikšmės ir tikslo, kuriam V. B. juos panaudos. Jis (Č. A.) jokių derybų su banku nevykdė ir dokumentų bankui neteikė - tik pasirašė vekselius. Būtent V. B. sąmoningai sudarė situaciją, jog UAB „Medicinos bankas“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, be teisėsaugos institucijų pagalbos jo nebuvo įmanoma surasti, kadangi jis pasislėpė, būtent jis nuslėpė nuo banko esminę informaciją apie tikrąją UAB „Batia“ finansinę situaciją. Jokių duomenų, kad jis (Č. A.) iš anksto žinojo tikruosius V. B. ketinimus ar pats siekė apgauti banką, byloje nėra. Todėl darytina išvada, jog V. B. apgaulę panaudojo ne tik banko atžvilgiu, bet ir jo, kuris jokių tyčinių veiksmų neatliko.

Liudytojai K. V., J. S., M. K. patvirtino, kad visus aktyvius veiksmus vykdė V. B., o Č. A. tik vykdė jo valią, nežinodamas tikrųjų jo ketinimų.

Nekonstatavus fakto, jog jis žinojo, kad 2007 m. gruodžio 31d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bus pateikta bankui ir kad bankas nupirks UAB „Batia“ vekselius iš dalies dėl minėtų dokumentų gavimo, jog jis žinojo, kad UAB „Batia“ nevykdys veiklos ir kad V. B. pasisavins pinigus, negalima konstatuoti jo tyčinės veikos ir apgaulės panaudojimo bei turtinės teisės įgijimo apgaule, t. y. BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties.

Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, Nuosprendyje kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 182 str. 2 d. dėl UAB „Gama Naturis“ paskolos įgijimo apgaule neteisingai vertino įrodymus ir visiškai nepagrindė jo atsakomybės pagal šį straipsnį. Č. A. atkreipia dėmesį, jog jis paskolos sutartį pasirašė V. B. nurodymu ir joje nurodyta data, o 2008 m. vasario 11 d. pateikiant sutartį pasirašyti S. N., jis nedalyvavo - jo parašai sutartyje jau buvo, tą patvirtina S. N. parodymai, jog pasirašant sutartį dalyvavo L. K. ir V. B.. L. K. S. N. paaiškino, jog visus UAB „Gama Naturis“ įsipareigojimus perima pirkėjas. Taigi, skirtingai nei nurodyta Nuosprendyje, pinigai UAB „Batia“ buvo pervesti po paskolos sutarties tarp UAB „Batia“ ir UAB „Gama Naturis“ pasirašymo, kadangi visi dokumentai buvo įforminti banke. Taigi tai, jog paskolos sutartis buvo sudaryta atgaline data jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi, be to, jokios įtakos sutarties sudarymo datai jis (Č. A.) negalėjo padaryti, kadangi sutartį S. N. pateikė V. B.. Taigi, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, UAB „Gama Naturis“ ir UAB „Batia“ paskolos sutartis nepatvirtina jo kaltės, kadangi jokių nusikalstamų veikų pasirašydamas sutartį jis nepadarė - pagal sutartį UAB „Batia“ gavo paskolą, kurią galėjo panaudoti savo reikmėms, tačiau pinigai buvo pasisavinti V. B..

Jokios apgaulės santykiuose dėl UAB „Medicinos bankas“ paskolos UAB „Gama Naturis“ jis (apeliantas) nenaudojo ir negalėjo naudoti, kadangi sudarant minėtą sutartį Č. A. nedalyvavo, UAB „Medicinos bankas“ darbuotojai ir UAB „Gama Naturis“ direktorius S. N. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad derybos vyko tarp S. N. ir V. B., o Č. A. parašas sutarties pasirašymo metu jau buvo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad sudaryta UAB „Gama Naturis“ ir UAB „Batia“ paskolos sutartis turėjo kokios nors įtakos UAB „Medicinos bankas“ paskolos išdavimui UAB „Gama Naturis“. Minėta sutartis buvo tik pagrindas UAB „Gama Naturis“ pervesti pinigus UAB „Batia“. S. N. su juo nebendravo, jį matė tik kartą, dėl UAB „Gama Naturis“ akcijų pardavimo UAB „Batia“ su juo nesiderėjo, visus aktyvius veiksmus atliko V. B.. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., kai S. N. veikoje nusikaltimo sudėties požymių nenustatyta, nors teismo Nuosprendyje konstatuota, jog būtent S. N. panaudojo apgaulę, bet ne Č. A..

Skunde pažymima, kad UAB „Medicinos bankas“ turto jis neperdavė - turtą UAB „Batia“ perdavė UAB „Gama Naturis“ pagal S. N. ir V. B. susitarimą. Taigi jis jokios apgaulės nenaudojo. Be to, UAB „Batia“ įgijo ne UAB „Medicinos bankas“ pinigus (kuriuos vėliau pasisavino V. B.), bet UAB „Gama Naturis“ pinigus, todėl visiškai nesuprantama, kokią apgaulę jis galėjo panaudoti UAB „Medicinos banka“" atžvilgiu, jei UAB „Gama Naturi“" ir UAB „Batia“ sandorio šalimi UAB „Medicinos bankas“ nebuvo.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Č. A. teigia, jog jo veiksmai, pasireiškę tik UAB „Gama Naturis“ ir UAB „Batia“ paskolos sutarties pasirašymu ir gautos iš UAB „Gama Naturis“ paskolos sumos perdavimu V. B. banko patalpose neatitinka BK 182 str. 2 d. numatytos veikos sudėties, kadangi jokios apgaulės jis nei banko atžvilgiu, nei UAB „Gama Naturis“ atžvilgiu nepanaudojo, pinigų nepasisavino ir V. B. nusikalstamų ketinimų nežinojo ir negalėjo žinoti.

Kaip teisingai, anot Č. A., pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis privalėjo tvarkyti UAB „Batia“ buhalterinę apskaitą, bet jos netvarkė. Tačiau bylos aplinkybės nepatvirtina jo sąmoningo veikimo, atvirkščiai, bylos aplinkybės patvirtina, kad jis buhalterinės apskaitos netvarkė nesąmoningai - nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. nesuvokė pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, ir jų nenorėjo.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis UAB „Batia“ realiai nevadovavo, apie apskaitą nieko neišmanė, jos netvarkė, o visai bendrovės veiklai vadovavo V. B., tokias išvadas iš dalies patvirtina ir liudytojo I. A. parodymai, kad Č. A. jokios vadovavimo patirties ir apskaitos tvarkymo žinių neturėjo. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jis sąmoningai, t. y. tyčia netvarkė UAB „Batia“ buhalterinės apskaitos.

Č. A. atkreipia dėmesį į tai, jog visos ūkinės operacijos, vykdytos UAB „Batia“, yra nustatytos, todėl visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių negalima iš dalies nustatyti UAB „Batia“ 2007 - 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimų. Visa UAB „Batia“ turto struktūra bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, minėtos ūkinės operacijos buvo atliktos banko pavedimais, išimti grynieji pinigai buvo perduoti V. B. banko darbuotojų akivaizdoje, t. y. kreditorius UAB „Medicinos bankas“ žinojo, kam yra perduoti pinigai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog nėra BK 222 str. 1 d. numatytos veikos padarinių.

Todėl, jo veikoje nesant vieno BK 222 str. 1 d. būtinųjų požymių - tiesioginės ar netiesioginės tyčios bei veikos padarinių, negalima konstatuoti, jog jis padarė jam inkriminuotą veiką.

V. B. parengtus dokumentus pateikė pasirašyti jam, neaiškindamas jų turinio ir kokiam tikslui jie bus panaudoti. Jis, kaip patvirtina bylos duomenys, juos pasirašė, nesuprasdamas minėtų dokumentų turinio, tačiau pasitikėdamas V. B.. Kokiam tikslui 2007 m. gruodžio 31 d. balansas, 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita bus panaudoti, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi V. B. minėtos informacijos jam nepateikė. Tą patvirtina ir tai, kad UAB „Medicinos bankas“ minėti dokumentai buvo pateikti V. B. iniciatyva ir kad būtent V. B. derėjosi su banku dėl vekselių pardavimo.

Jis (Č. A.), kaip direktorius, jokių UAB „Batia“ reikalų savo iniciatyva netvarkė – vykdė tik V. B. nurodymus. Kaip patvirtino Č. A., dokumentai pasirašyti jam buvo pateikti du kartus po pirmo pasirašymo, kitą dieną V. B. liepė pasirašyti koreguotus dokumentus. Todėl jo veiksmai, kuriais buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas, buvo pavieniai, jis nežinojo, kokiam tikslui jie bus panaudoti, kokia yra jų reikšmė, kad yra daromas nusikaltimas. Jis dokumentų turinio neklastojo, jo nesiaiškino ir nesuprato, t. y. nesuprato, jog dokumentuose esanti informacija neatitinka tikrovės.

Tai, kad jis nesuprato minėtų dokumentų reikšmės patvirtina ir liudytojų

parodymai, kad jis buvo fiktyvus vadovas, nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų ir neišmanęs

buhalterinių teisės aktų reikalavimų. Todėl šiuo atveju BK 300 str. 1 d. numatytas

nusikaltimas buvo padarytas nesiekiant sukelti kokių nors neigiamų pasekmių nei UAB „Batia“,

nei UAB „Medicinos bankas“, valstybės finansų tvarkai, kadangi jis nesuprato, jog

minėti dokumentai bus pateikti bankui ir jog jis juos klastoja. Todėl galima konstatuoti, jog

minėtas nusikaltimas buvo netyčinis ir mažareikšmis, jo vaidmuo buvo antraeilis ir

apsiribojo tik dokumentų pasirašymu, nesuprantant galimų pasekmių ir dokumento turinio.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendyje nurodyta, jog padaryti du sunkūs nusikaltimai ir du apysunkiai nusikaltimai, tačiau pripažinus jį kaltu dėl visų nusikaltimų, būtų buvę padaryti 2 sunkūs nusikaltimai, vienas apysunkis ir vienas nesunkus.

Pirmosios instancijos teismas, anot Č. A., turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl BK 62 str. taikymo. Įvertinus visas aplinkybes akivaizdu, kad jam neturėjo būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė: 1) jo vaidmuo buvo antraeilis; 2) jokios turtinės naudos jis negavo; 3) anksčiau teistas nebuvo; 3) yra darbingas ir dirbantis; 4) jo giminaitis atlygino ženklią dalį (100 000 Lt) nusikalstama veika padarytos žalos, nors jokios turtinės naudos jis ir negavo; 5) jis prisipažino dėl visų faktinių aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau jo veikimas nebuvo tyčinis; 6) veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo UAB „Medicinos bankas“ elgesys (visus veiksmus bankas derino su akcininku V. B., o jo, kaip direktoriaus, neprašė paaiškinti jokių aplinkybių ir su juo nebendravo, jis visus pinigus banko patalpose perdavė V. B., ir, nors banko darbuotoja patvirtino, kad tai jai sukėlė įtarimų, tačiau bankas nesiėmė jokių veiksmų įtarimams pašalinti); 7) jis davė nuoseklius parodymus ir padėjo atskleisti V. B. padarytą veiką; 8) nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei trys metai, t. y. baudžiamasis procesas truko ilgai, ir per tą laiką jis nusikalstamų veikų nepadarė.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, Č. A. manymu, jo atžvilgiu taikytinas BK 62 str. 3 d. 3 p.: už nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 2 d. skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje, t. y. bauda, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. jam taip pat skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

Įrodymus, anot apelianto, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu dėl civilinio ieškinio jam priteisimo, teismas išdėstė nenuosekliai ir tendencingai. Teismas neatskleidė visų išnagrinėtų teisme įrodymų visumos, taip pat nepilnai ištyrė ir išanalizavo bei įvertino jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės būtų galima daryti logišką išvadą, kad jis yra kaltas tik dėl veikų, numatytų LR BK 223 str. 1 d. ir LR 300 str. 1 d., nes jis visų nusikaltimų, dėl kurių kaltinami buvo kiti kaltinamieji, jis nepadarė, todėl už jas atsakyti negali ir priteistas civilinis ieškinys jo atžvilgiu yra nepagristas.

Skunde S. N. teigia, kad sukčiavime ir lėšų užvaldyme apgaule kartu su kitais byloje nuteistais asmenimis jis nedalyvavo, apie tai faktiškai nieko nežinojo ir su niekuo nesitarė, tyčia dokumentų perdavimo-priėmimo akto neklastojo, jokios materialinės naudos neturėjo, jokių apgaule gautų pinigų iš kitų kaltinamųjų negavo, apie machinacijas parduodant įmonę su galimomis pasekmėmis ir tikruosius kaltininkų tikslus, sukčiavimo būdą nežinojo ir nė nenumanė.

Teismas, apelianto teigimu, nuosprendyje nenurodė, kodėl jo paraodymais netikėjo ir vertino kritiškai, kodėl jo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai turėjo esminės įtakos ir yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su bankui padarytos žalos atsiradimu.

Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, kad jis pats buvo bylos liudytojų ir nuteistųjų suklaidintas ir tapo apgavystės auka, juo, jo patiklumu, o taip pat siekiu greičiau parduoti įmonę, pasinaudojo tie, kurie iš to ir gavo naudą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog vienur nuosprendyje nurodyta, kad jis veikė nesąžiningai ir neteisėtai, kitur, aprašant tas pačias aplinkybes, nurodyta, kad jis buvo V. B. įtikintas ar kitų asmenų įtikintas ar suklaidintas.

S. N. pažymi, jog liudytojų S. S., L. K., L. M. duotų parodymų analizė ir įvertinimas leidžia teigti, kad jis veikė neturėdamas jokios tyčios prisidėti prie sukčiavimo ar tarpininkaujant sukčiams. Jo veiksmai, kai jis, pasak teismo, sąmoningai klaidino banką dėl tikslo, kuriam imama paskola, taip pat, kad 2008 m. vasario 12 d. raštu bankui neva melagingai patvirtino, kad kreditas bus panaudotas apyvartinėms lėšoms didinti ir jo grąžinimas prasidės po statybinių medžiagų pardavimo organizavimo, nors jokios veiklos jo vadovaujama įmonė nebevykdė ir neketino vykdyt, ar kad jis pasirašė UAB „Gama Naturis“ vekselius kaip laiduotojas, faktiškai buvo padaryti ne tikslu tarpininkauti sukčiams ar klaidinti banką, o tik todėl, kad norėjo greičiau parduoti įmonę ir pasitikėjo L. K., kuri sakė, kad kito varianto nėra.

S. N. atkreipia dėmesį į tai, jog yra nuteistas už veikas, kuriomis jokia materialinė žala realiai nepadaryta, todėl mano, kad tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių nėra jokio priežastinio ryšio, ir teismas nepagristai jo atžvilgiu priėmė sprendimą patenkinti civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nuteistieji Č. A. ir S. N. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. A. apeliacinis skundaas atmestinas, S. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl Č. A. apeliacinio skundo

Nuteistasis Č. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti, pripažįstant nepadariusiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, jog byloje jo atžvilgiu netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės normos, jo veikoje nėra visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Č. A. kaltės, jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad Č. A. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o Č. A. veiką visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir subjektyviai interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo, o tokie jo teiginiai, teismo manymu, nepagrįsti.

Pagrindiniu apeliacinio skundo argumentu Č. A. nurodo tai, kad nuteistasis V. B. juo pasinaudojo kaip nusikaltimo padarymo įrankiu, tačiau apeliacinė instancija pažymi, jog ši aplinkybė, tai yra tai, kad jis, būdamas UAB „Batia“ direktoriumi, nusikalstamus veiksmus atliko ne savo iniciatyva, o vykdydamas šios bendrovės akcininko V. B. nurodymus, nepašalina baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Č. A. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo pakankamą išsilavinimą bei gyvenimo patirtį tam, kad suvoktų atliekamų veiksmų neleistinumą ir neteisėtumą.

Apeliantas teigia, jog jo veikoje BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos nėra, kadangi jokios apgaulės UAB „Medicinos bankas“ atžvilgiu jis nenaudojo, pinigai buvo perduoti V. B., o jis jokios turtinės naudos negavo ir apie V. B. ketinimus nežinojo.

Visi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai, juos patvirtina nuteistųjų V. B. ir S. N., nukentėjusiosios S.I. S., liudytojų parodymai, taip pat iš dalies ir Č. A. parodymai, kiti BPK numatyta tvarka surinkti ir įvertinti įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje Č. A. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, t.y. pripažino, jog pasirašė nurodytus dokumentus, tačiau neva nesiekė apgaule įgyti iš banko gautas lėšas.

Analizuojant Č. A. inkriminuojamų sukčiavimų (2 epizodai) subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą, pažymėtina, kad jo veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotiną pagrindą teigti, kad šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikšmingas aplinkybes, kad bendrais veiksmais Č. A. ir V. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 285 726,12 Lt. Č. A. apgaulė šiame epizode pasireiškė tuo, jog jis tikslu gauti minėtą paskolą ir kaip direktorius žinodamas, kad UAB „Batia“ realiai jokios veiklos nevykdo, UAB „Medicinos bankas“ pateikė suklastotus dokumentus, t. y. savo pasirašytus UAB „Batia“ 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, o taip pat paraiškoje paskolai gauti melagingai nurodė, kad paskola reikalinga apyvartinėms lėšoms, nors, kaip jau minėta, bendrovė realiai jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdė.

Tai, kad bendrais veiksmais Č. A. ir V. B. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 287 590,87 Lt, patvirtina L. K. ir S. N. parodymai, kad sutartis, pagal kurią UAB „Gama Naturis“ neva UAB „Batia“ paskolino pinigus buvo sudaryta atbuline data, jau po to, kai UAB „Gama Naturis“ mokėjimo pavedimu iš savo sąskaitos buvo pervedusi gautą paskolą į UAB „Batia“ sąskaitą. S. N. teisme patvirtino, jog prieš parduodant jo vadovaujamą UAB „Gama Naturis“, bendrovė veiklos nebevykdė ir paskola jo vardu buvo imama tikslu peduoti ją UAB „Batia“, nes tik su tokia sąlyga UAB „Batia“ nupirks jo bendrovės akcijas, o tokį siekį patvirtina aktyvūs S. N. veiksmai, nes jis, turėdamas 98 vnt. UAB „Gama Naturis“ akcijų skubiai dėl 2 vnt. šios bendrovės akcijų, kurias turėjo S.I. S., važiavo į Šventają, kur ji atostogavo, ir sudarė įgaliojimą dėl jų pardavimo. Pats Č. A. teisme paliudijo, kad po to, kai jis iš UAB „Gama Naturis“ į UAB „Batia“ sąskaitą buvo pervesti pinigai ir jis juos išgryninęs perdavė V. B., V. B. atidavė jam abiejų bendrovių dokumentus ir antspaudus, tačiau jis net netikrino, kokie tai dokumentai, o sudėjęs į krepšį pastatė automobilio salone, vėliau juos laikė namuose, kas patvirtina, jog jam buvo žinoma, kad minėti pinigai buvo įgyti apgaule, nesiruošiant vykdyti jokios bendrovių veiklos ir tikslu jų negrąžinti.

Vertinant nuteistojo Č. A. parodymus apie tai, kad sutartis sudarinėjo ir kitus dokumentus pasirašinėjo prašomas V. B., nėra pagrindas jį išteisinti ar nutraukti baudžiamąją bylą, nes dėl tokių jo veiksmų ir atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. B. pateikė Č. A. pasirašyti netikrus UAB „Batia“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurie vėliau buvo panaudoti kreipiantis dėl paskolos, o Č. A. šiuos netikrus dokumentus pasirašė. Specialisto išvadoje Nr. 140-(00139)-IS1-270 konstatuota, kad UAB „Batia“ 2007-12-31 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, pateikti UAB „Medicinos bankas“ neteisingi ir neatitinka tikrovės (t. 4, b.l. 90-96). Tai, jog Č. A. šių dokumentų pats nerengė bei pakluso V. B. nurodymui pasirašyti nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, o aplinkybė, jog jis nežinojo, kokiam tikslui jie bus panaudoti paneigiama bylos medžiaga, nes jie buvo pateikti tikslu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – UAB „Medicinos bankas“ priklausančius 285 726,12 Lt. Taigi, teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu konstatavęs, kad Č. A. šiuos netikrus dokumentus pagamino bei teisingai Č. A. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., nes, būdamas UAB „Batia“ direktorius, turėjo pareigą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais, tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau to nedarė ir pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Batia“ 2007-2008 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimų. Tai, jog UAB „Batia“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai pagrindžia specialisto išvada Nr. 140-(00139)-IS1-270, kurioje nustatyta, kad UAB „Batia“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nors bendrovėje vyko ūkinės operacijos ir įvykiai, kuriuos privaloma įtraukti į apskaitą. Šia specialisto išvada taip pat nustatyta, kad dėl padarytų apskaitą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Batia“ 2007-2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimų (t. 4, b.l. 90-96). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Č. A. pareikštą kaltinimą apgaulingai tvarkius minėtos bendrovės apskaitą įrodo kaltinamojo Č. A. parodymai, kuriais jis pripažino, jog realiai UAB „Batia“ jis nevadovavo, apie apskaitą nieko neišmanė, jos netvarkė, o visai bendrovės veiklai realiai vadovavo V. B.. Tokius parodymus iš dalies patvirtina liudytojo I. A. parodymai, kad Č. A. jokios vadovavimo patirties ir apskaitos tvarkymo žinių neturėjo.

Č. A. skunde pripažįsta, jog jis netvarkė UAB „Batia“ apskaitos, tačiau jo veiksmuose nėra tyčios. Apeliacinė instancija pažymi, jog nuteistajam yra inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas, t.y. jos neorganizavimas ir netvarkymas pakankamą ilgą laikotarpį – nuo 20007-04-25 iki 2008-02-14, ir jis, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkydamą, todėl turėjo suvokti tai, jog toks jo, kaip vadovo, neveikimas yra pavojingo pobūdžio, tad turėjo numatyti galimų teisinių ir finansinių pasekmių atsiradimą.

Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Batia“ 2007 - 2008 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimų, t. y. kad atsirado padariniai. Tačiau šį jo nesutikimą paneigia specialisto išvada, kuri buvo atlikta pagal specialistui pateiktus dokumentus, ją atliko specialistas, turintis specialių žinių šioje srityje, todėl apeliacinė instancija neturi pagrindo abejoti jos patikimumu, tad pritartina padarytoms išvadoms, jog dėl užfiksuotų pažeidimų negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Č. A. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde Č. A. taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas už padarytus nusikaltimus jam skyrė per griežtas bausmes bei nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., nors, pabrėžtina, kad skundo rezoliucinėje dalyje prašo jį išteisinti ir neprašo sušvelninti paskirtų bausmių. Todėl tokia apelianto pozicija pripažintina nevisiškai suprantama ir aiški.

Skirdamas nuteistajam Č. A. bausmes, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Tačiau pritartina skundo teiginiui, jog teismas klaidingai nurodė, jog jis padarė du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str., pripažintina, jog Č. A. padarė du sunkius (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.), vieną apysunkį (Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.) ir viena nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.). Kaip matyti, nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir nepagrįstai pripažino Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą apysunkiu, tačiau už jo padarymą skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams (minėto nusikaltimo sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki trejų metų), t.y. paskyrė laisvės tėmimo bausmės dydį mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl, kolegijos nuomone, paskirtos bausmės dydis negali būti pripažintas neteisingu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje 1-6 punktuose numatyta aplinkybė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino vieną Č. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, t.y. tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. O į tai, jog jis pasirūpino, kad jo giminaitis atlygintų dalį padarytos žalos, jis atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Jų, kolegijos nuomone, ir nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi lengvinančias aplinkybes, tačiau, nesant dviejų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, net ir esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nurodytam pagrindui, nėra galimybės bausmės švelninti.

Taigi, nesant pirmiau aptartų įstatyme numatytų sąlygų visumos, taikyti Č. A. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl S. N. apeliacinio skundo

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu priteisęs solidariai iš V. B., Č. A. ir S. N. 345726,03 Lt UAB „Medicinos bankas“ padarytai turtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys gali būti priteisiamas tik iš tų asmenų, kurių veiksmai tiesiogiai susiję su žalos atsiradimu ir tokiu atveju bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai (Lietuvos Respublikos CPK 6.279 str.). Solidariai už bendrai padarytą žalą atsako tiek nusikalstamos veikos organizatoriai, tiek kurstytojai, tiek vykdytojai, tiek ir padėjėjai.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, 345726,03 Lt dydžio žala UAB „Medicinos bankas“ buvo padaryta tik kitų dviejų nuteistųjų – V. B. ir Č. A. – veiksmais, tai yra būtent jie buvo pripažinti kaltais bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgiję UAB „Medicinos bankas“ turtą. S. N. nebuvo pareikšti kaltinimai, jog jis savo veiksmais prisidėjo prie UAB „Medicinos bankas“ turto įgijimo apgaule ir nebuvo nuteistas už sukčiavimą (Lietuvos Respublikos BK 182 str.), todėl, darytina išvada, jog jo veiksmais nebuvo padaryta žala UAB „Medicinos bankas“.

S. N. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau dėl šių nusikaltimų žala UAB „Medicinos bankas“ nebuvo padaryta.

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. N. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai turėjo esminės įtakos ir yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su bankui padarytos žalos atsiradimu, dėl ko solidariai iš V. B., Č. A. bei S. N. buvo priteista 345726,03 Lt UAB „Medicinos bankas“ padarytai turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, S. N. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis, susijusi su civilinio ieškinio išsprendimu keistina, nustatant, jog 345726,03 Lt UAB „Medicinos bankas“ padaryta turtinė žala solidariai priteisiama iš V. B. ir Č. A..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Č. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti solidariai iš V. B. ir Č. A. 345726,03 Lt UAB „Medicinos bankas“ padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.