Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-682-149/2014 Teisėja N.Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01872-2014-0

2014 m. spalio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos LR BK 178 str. 2 str. laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirta V. Z. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. birželio 17 d., apie 03.42 val., kieme, Verkių g. 3, Vilniuje, prasukdamas automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę, įlindęs į vidų, taip įsibrovęs į saugyklą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį, turtą - automagnetolą „JVC XD – 6722“, 150 Lt vertės, ir sugadino svetimą, nukentėjusiajam O. K. priklausantį, nedidelės vertės turtą – spynelę, 100 Lt vertės, ir laidus su laikikliais, 100 Lt vertės, viso turto už 200 Lt.

2014-07-16 Vilniaus apygardos teisme gautas V. Z. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Teigia nusikaltimą padarė todėl, kad yra priklausomas nuo narkotikų, nori gydytis reabilitacijos centre, keisti požiūrį į gyvenimo vertybes, įsilieti į visuomenę ir būti socialia asmenybe.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad V. Z. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs, kad V. Z. tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei padarė būdamas teistas 12 kartų, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri būdama ženkliai mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta.

Be to, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs V. Z. atžvilgiu BK 64¹ str., 1/3 sumažino paskirtą jam vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir ją tinkamai subendrino su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Paskirta V. Z. galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus (BK 41 str. 2 d.), dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.