- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-709-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Ieškovas
- K. V.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams 777-ajai DNSB ir UAB „Vilniaus energija“, dėl sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2002-01-25 Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 30164, sudarytos tarp atsakovų 777-osios DNSB bei UAB „Vilniaus energija“, 9 punkte nustatytą reikalavimą „vartotojas įsipareigoja sunaudotą šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams ir kitų patalpų savininkams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti tiekėjui per 35 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos“ bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, UAB „Vilniaus energija“ ir 777-ajai DNSB 2002-01-29 sudarė Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164. Šios sutarties pagrindu atsakovas 777-oji DNSB reikalauja iš ieškovo K. V. mokėti mokesčius už šilumos ir karšto vandens tiekimą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo 777-osios DNSB renkami mokesčiai yra grindžiami sutartimi, neatitinkančia galiojančių teisės norminių aktų, nes šilumos ir elektros energijos, dujų, vandens tiekėjai privalo sudaryti tiekimo vartojimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo patalpų savininku.
Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2002-01-29 sudarė su atsakovu 777-ąja DNSB, Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164, kurios pagrindu įsipareigojo teikti atsakovui šilumos energiją, o atsakovas 777-oji DNSB įsipareigojo sunaudotą šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius ir pervesti juos šilumos tiekėjui. Šios sutarties pagrindu atsakovas 777-oji DNSB teikia atsakovui UAB „Vilniaus energija“ pažymas apie suvartotą šilumos energiją, o atsakovas UAB „Vilniaus energija“ išrašo PVM sąskaitas - faktūras. Ieškovas nėra minėtos sutarties šalis ir ši sutartis ieškovo teisėtų interesų nepažeidžia. Nuo 2008-10-01 suvartotos šilumos kiekis skaičiuojamas kiekvienam vartotojui, todėl ieškinio pareiškimas nebėra aktualus.
Atsakovas 777-oji DNSB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, todėl ieškovas turi įrodyti savo teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Ieškovas 2002-01-29 Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164 yra pripažinęs, t.y., moka mokesčius, renkamus minėtos sutarties pagrindu, todėl ieškovas neteko teisės šią sutartį ginčyti. Taip pat 2008-10-15 d. įvykusio 777-osios DNSB narių susirinkimo metu nuspręsta tarp narių ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“ sudaryti tiesiogines sutartis, kurių pagrindu nuo 2008-10-01 ieškovas gali pats sumokėti mokesčius atsakovui UAB „Vilniaus energija“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovas 777-oji DNSB, sudarydamas sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus energija“, buvo įgaliotas bei veikė visų bendrijos narių, tame tarpe ir ieškovo, kuris nuo 2001-02-21 d. nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ginčo sutartis buvo sudaryta ne tik gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų, bet ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, priežiūrai bei šildymui, todėl minėta sutartis negali būti traktuotina vien tik kaip vartojimo sutartis, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti, t.y., ginčo sutartis vertintina ne tik kaip susiklostę šilumos vartojimo santykiai, bet ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 m.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. V. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas byloje pateiktus įrodymus neatsižvelgė, jog ginčijamos sutarties 9 punktas prieštarauja materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovo interesus. Bendrija pateikė susidariusios nepriemokos paskaičiavimus, atsiskaitymų sąrašus, tačiau ir prašoma nepateikė pateiktų apmokėti karšto vandens bei šilumos įkainių detalizavimo, pagrindimo. Ginčijamos sutarties 9 punkte atsakovas 777-oji bendrija yra įvardijama kaip vartotojas. Apelianto nuomone bendrija nėra ir negali būti laikoma vartotoju pagal savo teisinį statusą ir veiklos tikslus. Bendrija nėra pagal sutartį perkamo karšto vandens ir šildymo realus, faktinis vartotojas - jais yra butų savininkai, naudojantys tai savo reikmėms. Atitinkamai tikrieji vartotojai turėjo už karštą vandenį ir šildymą mokėti jų tikrajam pardavėjui, t.y. UAB "Vilniaus energija", tačiau jokia sutartimi su UAB „Vilniaus energija“ namo butų savininkai taip pat ir apeliantas nebuvo susaistyti. Pirmos instancijos teismas byloje neįvertino santykio tarp karšto vandens ir šilumos vieneto kainų (įkainių), už kuriuos Bendrija atsiskaitydavo su UAB „Vilniaus energija“ ir karšto vandens ir šilumos vieneto kainų (įkainių), kuriuos Bendrija paskaičiuodavo ir pateikdavo mokėti kiekvienam gyventojui. Bendrija pagal Sutarties sudarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 4 punkto nuostatas neturėjo teisės verstis kita veikla, nesusijusią su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, taigi - ir prisiimti tokių sutartinių pareigų. Pažymi, kad šiuo metu tiesiogiai iš UAB „Vilniaus energija" gaunantis sąskaitas ieškovas moka ženkliai mažesnius mokesčius. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, Bendrija pagal savo paskirtį neturi teisės administruoti, įgyvendinti butų savininkų teisių ir pareigų susijusių ne su bendrojo naudojimo turtu (laiptinėmis, liftais ir pan.), o su butų savininkų asmenine nuosavybe (karšto vandens ir šildymo tiekimo į asmeninius butus). Po ieškovo ieškinio pateikimo buvo sušauktas Bendrijos narių neeilinis visuotinis narių susitikimas ir nuspręsta kiekvieno buto savininkui sudaryti sutartis tiesiogiai su UAB „Vilniaus energija“. Taigi tokiais skubiais veiksmais Bendrija aiškiai pripažino iki to galiojusios Sutarties, kartu ir jos 9 punkto, neteisėtumą. Remiantis aukščiau išdėstytomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Procesinis siekis įvertinti sutartį jos atitikimo imperatyvioms įstatymų normoms požiūriu, teismo nebuvo iki galo įvykdytas. Taip pat teismas nepasisakė ir tinkamai nevertino įrodymų visumos nurodęs, kad kiti šalių argumentai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išsprendimui. Teismas nepateikė motyvų dėl ginčijamos sutarties prieštaravimo nurodytoms imperatyvioms teisės normoms dėl bendrijos užsiėmimo jai įstatymų draudžiama veikla, ko pasėkoje buvo neteisingai išspręsta byla, neatskleista bylos esmė. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas, remiantis LR CPK 17 str. l d. 2 p. yra naikintinas, ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Bendrijos visuotinis susirinkimas nusprendė mokesčius už šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2008 m. spalio mėnesio pradėti skaičiuoti kiekvienam vartotojui tiesiogiai. Apeliantui nuo 2008-10-31 išrašomos sąskaitos, kurias jis privalo apmokėti iki nurodytos sąskaitoje datos. Visuotinis 777 DNSB narių susirinkimas jau pakeitė sutarties 9 punktą. Buvo nuspręsta mokesčių rinkimo funkcijos atsisakyti. Kadangi mokesčius už šilumos energiją skaičiuoja ir renka pats šilumos tiekėjas, apelianto teisės nepažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4,13). 2002-01-29 atsakovai 777-oji DNSB ir UAB „Vilniaus energija“ (buvusi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“) sudarė Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164 (b.l. 6). Ieškovas nuo 2001-12-05 d. mokėjo mokesčius pagal atsakovo 777-osios DNSB pateiktas sąskaitas (b.l. 28-32).2007-11-19 777-osios DNSB narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu nutarta palikti galioti 2002-01-29 tarp atsakovų sudarytą Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164 (b.l. 35-36). 2008-10-15 777-osios DNSB narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2008-10-01 d. sudaryti tiesiogines sutartis su UAB „Vilniaus energija“ (b.l. 37-38). Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-10-31 išrašė ieškovui sąskaitą Nr. G810/55470, kurią ieškovas privalėjo apmokėti iki 2008-11-30 (b.l. 54).
Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu bei turi teisę sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001-07-09 buvo įregistruota 777-oji DNSB (b.l. 19-21). 2002-01-29 777-oji DNSB ir UAB „Vilniaus energija“ (buvusi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“) sudarė Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164, kuria atsakovas UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti atsakovui 777-ajai DNSB šilumos energiją termofikaciniu vandeniu ir karštą vandenį, o atsakovas 777-oji DNSB įsipareigojo sunaudotą šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams ir kitų patalpų savininkams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti atsakovui UAB „Vilniaus energija“ per 35 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos (b.l. 6). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas 777-oji DNSB, sudarydamas sutartį su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ buvo įgaliotas ir veikė visų bendrijos narių, įskaitant ir ieškovo, nuosavybės teise valdančio buto, esančio Gabijos g. 2a-24, Vilniuje, vardu.
Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, kurių analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko, šiuo atveju apelianto nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-10-15 777-osios DNSB narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2008-10-01 sudaryti tiesiogines sutartis su UAB „Vilniaus energija“, todėl atsakovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-10-31 išrašė ieškovui sąskaitą G810/55470, kurią ieškovas privalėjo apmokėti iki 2008-11-30. Taip pat apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad iki šiol minėtus mokesčius moka atsakovui UAB „Vilniaus energija“. Pažymėtina, kad šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų siekęs sudaryti šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo atsiskaitymo sutartį su šilumos energijos tiekėju dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, apelianto argumentai, kad 2002-01-29 Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 30164 sutarties 9 punktas prieštarauja materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovo interesus, kadangi sutartis buvo nebuvo tiesiogiai sudaryta ieškovu, atmestini.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustatantis, kad daugiabučio namo savininkų bendrija turi teisę sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, galiojo sutarties sudarymo metu. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 str. 1 d.), todėl netenkintinas ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog pagal sutarties sudarymo metu galiojusias LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas bendrija neturėjo teisės verstis kita veikla, nesusijusia su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, taigi - ir prisiimti tokių sutartinių pareigų, kadangi įstatymai suteikė jai tokią teisę ir pasirašiusi tokią sutartį atsakovas 777-oji DNSB prisiėmė pareigą vykdyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ne tik gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų, bet ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, priežiūrai bei šildymui, todėl minėta sutartis negali būti traktuotina vien tik kaip vartojimo sutartis, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Remiantis išdėstytu ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog bendrija pagal savo paskirtį neturi teisės administruoti, įgyvendinti butų savininkų teisių ir pareigų susijusių ne su bendrojo naudojimo turtu (laiptinėmis, liftais ir pan.), o su butų savininkų asmenine nuosavybe (karšto vandens ir šildymo tiekimo į asmeninius butus), atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.