Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1053/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-14
Bylos Nr.
1-850-1053/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40121-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-850-1053/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40121-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam M. L. (M. L.), jo gynėjui advokatui A. P. (A. P.)

nukentėjusiajam V. Š., jo atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2009-11-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiais viešųjų darbų, po 20 val. per mėnesį, 2010-04-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 10 parų areštą, ir 2013-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. pažeidė viešąją tvarką: 2017-08-05 apie 11.00 val., viešoje vietoje, namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, apgadino automobilį Subaru, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajam V. Š.: matant nukentėjusiajam metė į minėtą automobilį plytą taip subraižydamas kairės pusės automobilio priekinį stiklą, apgadindamas kairės pusės plastikinę apdailos juostelę bei sulankstydamas kėbulą, taip pat jis toje pačioje vietoje, 2017-08-05 apie 22.00 val., vandališkais veiksmais rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, apgadino tą patį automobilį - mesdamas į jo galinį stiklą akmenį jį išdaužė bei suplėšė automobilio centrinį daiktadėžės porankį, tokiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajam V. Š. 600 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. L. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio dieną neblaivus atėjo į kiemą T. Š. g., norėjo išgerti. Anksčiau tame name jis gyveno pas draugę, išsikraustė, tačiau ir toliau kartais ateidavo į tą kiemą pasėdėti, nes ten tylu ir ramu. Tą dieną kieme jis pradėjo girtas šūkauti ir dainuoti, buvo supykęs ant savo buvusios draugės, kuri gyveno tame name. V. Š. pradėjo ant jo šaukti iš savo balkono, sakė jam čia nesitrinti, jis (M. L.) atsikalbėjo, V. Š. sudavė jam į veidą ir dantis išmušė. Jis norėjo Valentinui atkeršyti, bet nieko nepadarė ir išėjo. Automobiliui nieko nepadarė. Vakare jis ten išvis nebuvo, buvo pas draugę. V. Š. jau anksčiau jam reiškė pretenzijas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje, buvo kviečiama policija dėl jo (M. L.) alkoholio vartojimo tame kieme. Jis žino, koks yra nukentėjusiojo automobilis – Subaru žalios spalvos. Tą dieną kieme jis kvietė V. Š. pasikalbėti, norėjo išsiaiškinti dėl to, kad V. Š. esą kreipėsi į policiją kaltindamas jį pradūrus padangas. Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį kaltinamasis pakeitė savo parodymus ir parodė, kad vakare jis buvo Ševčenkos g., su M. N. kalbėjosi prie „bromo“, kuris veda į minėtą kiemą, po to jis nuėjo „savais keliais“, į kiemą nėjo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes taip jam liepė draugė.

Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 11.00 val. buvo namuose. Michailas šūkavo ir kvietė jį į kiemą, todėl jis išėjo į balkoną. M. L. kaltino jį apskundus jį (M. L.) policijai ir ragino išeiti pakalbėti. Matė kaip Michailas paėmė nuo žemės plytą, nusitaikė į jo automobilį Subaru ir metė. Pataikė į šoninį, priekinį automobilio stiklą ir į kėbulą. Stiklas nesudužo, plyta sutrupėjo. Po incidento jis į lauką neišėjo, nes Michailas buvo nusiteikęs agresyviai. Šį jų konfliktą dieną daug kas matė, pokalbyje dalyvavo M. N.. M. L. rėkavo ir labai garsiai. M. N. balkone stovėjo, gal matė ar Michailas plytą numetė. Vėliau, apie 22.00 val., ėjo pasitikti žmonos po darbo, vėl pastebėjo Michailą stovintį su Mariumi. Miša (M. L.) vėl kažką ant jo pasakė. Jautė, kad jį provokuoja. Netoliese stovėjo policija, jis nubėgo prie jų, prašė pagalbos. Atėjus su policija į kiemą, jo mašina buvo sudaužyta. Praėjo gal dvi minutės. Policija surašė protokolą, nufotografavo. Nei Mišos, nei Mariaus nebuvo. Sutvarkyti automobilį būtų kainavę viso 600 eurų, todėl jis tik stiklą pakeitė galinį, nes be jo negalėjo važiuoti. Stiklas kainavo 200 eurų, įstatymas 90 eurų. Šoninis stiklas apibraižytas. Juostelė sulenkta ir kėbulas subraižytas. „Bardačiokas“ sugadintas, porankis taip pat. Turtinė žala dėl sugadinto automobilio 600 eurų. Reikalauja 300 eurų kelionės išlaidų, nes važinėjo dėl automobilio remonto, į teismą, į policiją. Taip pat reikalauja 500 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas M. N. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog Michailas ir Valentinas konfliktuoja. Konfliktai tęsiasi metų metais. Valentinas sakė, kad jam Michailas padangas pradūrė, stiklą sudaužė. Michailas anksčiau gyveno jų name. Ten jo draugė gyveno, o dabar ji išsikėlusi. Michailas dažnai ateidavo į jų kiemą. Tą dieną jis matė abudu, jie konfliktavo nuo ryto. Konfliktas buvo aštrus. Buvo viskas kieme. Michailas su plyta stovėjo, jie vienas ant kito rėkavo. Jis buvo namie, išgirdo tą konfliktą, todėl išėjo į balkoną, paskui išėjo į kiemą ir pasakė Michailui, kad nelįstų, nereikia. Gal pusvalandį konfliktas buvo. Michailas buvo kieme, o Valentinas buvo balkone. Kaltinamasis turėjo akmenį rankose, todėl jis išėjo jo nuraminti. Pasakė mesti tą akmenį ir neprasidėti su Valentinu. Michailas numetė akmenį ant žemės ir jie išsiskyrė. Nematė, kad M. L. numetė plytą į šoninį langą. Paskui Michailą sutiko vakare. Sutiko jį kieme, jie kartu ėjo link „Maxima“ parduotuvės. Sakė jam, kad neprasidėtų su Valentinu, nes turės problemų. Po to išlindo Valentinas iš bromo. Tada jis Valentinui pasakė, kad pasikalbėtų su Michailu normaliai ir pats nuėjo namo. Parėjo namo ir neužilgo girdėjo veikiant automobilio signalizaciją. Paskui buvo atėjęs Valentinas su policija. Su kaltinamuoju jiedu pažįstami iš matymo, pasisveikina. Su nukentėjusiuoju santykiai kaimyniški.

Liudytoja B. V. (policijos pareigūnė) teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atvažiavo į 2PK dėl kažkokio įvykio ir tuo metu pribėgo nukentėjusysis. Jis sakė, kad jam kažkas išdaužė automobilio langą. Nuėjo kartu su nukentėjusiuoju ir pamatė, kad automobilyje išdaužytas langas, kuris, nepamena. Viduje buvo akmuo. Atrodo, po to su nukentėjusiuoju nuėjo į komisariatą parašyti pareiškimą. Nukentėjusysis pasakė, kad kažkoks pažįstamas asmuo išdaužė jam langą mašinoje. Įvykio vietoje antspaudų neėmė. Tuo metu kieme nebuvo žmonių, nebent tarnybiniame kitaip nurodyta. Dabar neprisimena. Jei būtų buvę kitų asmenų, ir jie būtų pasakę, kad matė įvykį ir apie įvykį gali kažką papasakoti, tai būtų tarnybiniame pranešime nurodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-08 apklaustas M. L. parodė, kad 2017-08-05 apie 11.00 val., atėjęs į kiemą (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, ėmė šaukti Valentiną, norėdamas išsiaiškinti santykius. A. V. pyko, nes šis varo jį iš kiemo. Valentinas išeiti į kiemą atsisakė, jis (M. L.) ėmė rėkti dar garsiau, paėmė plytą ir sviedė į V. Š. automobilio langą. Valentinas prašė to nedaryti, jis (M. L.), matydamas, kad stiklas nesudužo, norėjo dar kartą mesti plytą, tačiau išėjo Marius ir jį nuramino. Vakare apie 22.00 val. jis vėl sugrįžo prie (duomenys neskelbtini), gatvėje sutiko Marių. Marius pakvietė Valentiną pasikalbėti, tačiau Valentinas atsisakė. Marius nuėjo namo, o M. L. supykęs ant Valentino nuėjo prie jo namo kieme stovinčio automobilio ir paėmęs akmenį sviedė jį į galinį stiklą. Stiklas sudužo. Dėl šio įvykio gailisi (b. l. 62). Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir apklausiamas 2017-11-24 ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 80).

2017-08-07 apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuota automobilio stovėjimo aikštelės, esančios adresu T. Š. g. 9, Vilniuje, apžiūra (b. l. 7-9).

2017-08-10 apžiūros protokolo duomenimis užfiksuota apgadinto automobilio "Subaru Legacy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. Š., apžiūra, aprašyti apgadinimai (b. l. 10-14).

UAB "Autoerdvė" 2017-08-09 pažymos duomenimis, automobilio "Subaru Legacy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)pristatyto į servisą, preliminari remonto vertė- 500 eurų + PVM (b. l. 15).

UAB "Autoerdvė" 2017-10-25 pažymos duomenimis, automobilio "Subaru Legacy", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)apgadinimų vertė – 1818,73 eurų su PVM, kainos nurodytos naujų, originalių detalių (b. l. 18).

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė įvykio dieną ryte buvęs įvykio vietoje ir konfliktavęs su nukentėjusiuoju, tačiau teigė plytos į automobilį nemetęs. Vakare įvykio vietoje teigė išvis nebuvęs, tuo metu buvęs pas draugę. Vėliau pripažino, kad vakare visgi buvo gatvėje, prie įėjimo į kiemą, kuriame buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktiški santykiai. Tai patvirtino nukentėjusysis, liudytojas M. N., iš dalies pats kaltinamasis, tai buvo matyti ir teismo posėdžio metu, nes jie nuolat pertraukinėjo vienas kitą, pasakojo apie ankstesnius tarpusavio konfliktus ir neigiamai reagavo į vienas kito išsakomus teiginius.

Byloje nustatyta, kad 2017-08-05 apie 11.00 M. L. atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir ten konfliktavo su V. Š.. Tačiau M. L. versija apie konflikto eigą neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. M. L. teigė, kad V. Š. buvo išėjęs į kiemą ir jam sudavė, jis net prarado kelis dantis. Tačiau V. Š. neigė konflikto metu apskritai išėjęs į kiemą, teigė aiškinęsis santykius iš balkono. Tai patvirtino ir liudytojas M. N.. M. L. neigė apgadinęs V. Š. automobilį, tačiau tai paneigia V. Š. parodymai, kad jis matė, kaip kaltinamasis metė plytą į jo automobilį. Nors M. N. tiesiogiai to nematė, tačiau jo parodymai taip pat iš dalies patvirtina V. Š. teiginius: M. N. nurodė, kad M. L. turėjo akmenį (ar plytą), buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad „ne šiaip sau laiko akmenį“, todėl jis ir išėjo į kiemą jo nuraminti. Automobilio apgadinimų M. N. teigė tuo metu nepastebėjęs, tačiau rytinės konflikto dalies metu automobilio langas nebuvo išdužęs, tik apibraižytas, todėl tokių apgadinimų M. N. tikrai galėjo ir nepastebėti. Pažymėtina, kad iškart po įvykio V. Š. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, kad jo pažįstamas „Miša“ apgadino jo automobilį (b. l. 23).

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tęsėsi ir tos pačios dienos vakare. Nors nei nukentėjusysis nei liudytojas nematė, kaip buvo antrą kartą apgadintas automobilis, teismo nuomone, kad automobilį apgadino būtent kaltinamasis, įrodo kiti byloje surinkti duomenys. Kaltinamasis painiojosi savo parodymuose: iš pradžių teigė įvykio vietoje išvis nebuvęs, vakarą praleidęs pas draugę, paskui teigė nebuvęs kieme, tačiau buvęs prie jo įėjimo. Šiuos jo parodymus paneigia M. N., parodęs, kad kaltinamąjį vakare sutiko būtent kieme. Taip pat svarbūs M. N. parodymai, kad išsiskyręs su M. L. jis grįžo namo ir neužilgo išgirdo automobilio signalizaciją. Apklausta policijos pareigūnė patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, kieme kitų asmenų nebuvo (teisme ji nurodė, kad jei būtų buvę kitų asmenų, apie tai būtų nurodyta tarnybiniame pranešime, o pranešime tokių duomenų nėra). Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įsisenėjęs, o 2017-08-05 vyko nuo pat ryto visą dieną. M. L. parodė, kad buvo piktas ant V. Š.. Kaltinamasis žinojo, koks yra nukentėjusiojo automobilis. Kieme stovėjo ir kiti automobiliai (įvykio vietos apžiūros protokolas), tačiau nei vienas iš jų tą dieną nebuvo apgadintas. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad jokie kiti asmenys apgadinti V. Š. automobilio negalėjo, ir tai padarė būtent M. L..

Pažymėtina, kad M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie įvykių eigą visiškai sutampa su V. Š. ir M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais. Kritiškai vertintinas jo teiginys, kad kaltę jis pripažino dėl to, kad taip jam liepė jo draugė. Todėl teismas kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją, pasirinktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog M. L. 2017-08-05 apie 11.00 val. ir apie 22.00 val. T. Š. g. 9 kieme du kartus apgadino V. Š. automobilį.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje išsakė nuomonę, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip turto sugadinimas.

Vieta, kurioje kaltinamasis apgadino automobilį, yra gyvenamojo namo kiemas, t. y. viešoji vieta (viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-371-696/2015 ).

Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais (kaip šiuo atveju) (LAT nutartis 2K-55/2013 ir kt.), tačiau būtina nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant viešąją rimtį ar tvarką ir dėl veikos kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Pats M. L. parodė, kad atėjo į svetimą kiemą neblaivus ir, nors jam jau anksčiau buvo kviesta policija dėl alkoholio vartojimo tame kieme, ketino kieme vartoti alkoholį. Parodė, kad būdamas kieme jis šūkavo ir dainavo. Konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pradėjo M. L. – jis kvietė nukentėjusįjį išeiti į kiemą išsiaiškinti. Liudytojas M. N. parodė, kad konfliktas buvo aštrus, jis konfliktą išgirdo būdamas namuose, pamatęs, kad M. L. stovi su plyta ar akmeniu rankoje, ją laiko „ne šiaip sau“, yra agresyvus, išėjo jo nuraminti. Taigi buvo sutrikdytas bent vieno pašalinio žmogaus įprastinis gyvenimo ritmas. Kaip M. N., konfliktą galėjo girdėti ir matyti ir kiti asmenys, gyvenantys tame name. Kadangi M. N. matė esant reikalinga kaltinamąjį nuraminti, reiškia, jog jis kaltinamojo elgesį laikė pavojingu. Vakare apie 22 val., t. y. tuo metu, kai prasideda tylusis paros metas, dėl to, kad buvo išdaužtas automobilio stiklas, įsijungė automobilio signalizacija, ją išgirdo liudytojas, ją galėjo girdėti ir kiti namo gyventojai. Kaltinamojo pasirinktas konflikto sprendimo būdas – plytos ir akmens metimas į svetimą automobilį – yra pavojingas, nes nuo to gali nukentėti ir kiti asmenys ar jų turtas. Kaltinamojo veika nebuvo trumpalaikė – jis automobilį apgadino du kartus: tos pačios dienos ryte ir vakare. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje panašūs veiksmai taip pat pripažįstami nusikalstamomis veikomis pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys 2K-55/2013, 2K-65/2010).

Teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (LAT nutartys Nr. 2K-52/2012, 2K-65/2010 ir kt.). Todėl teismas tikslina kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos padarymo būdą – vietoj įžūlaus elgesio nurodo vandališkus veiksmus. Pažymėtina, kad esminės įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui toks tikslinimas neturi.

Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą V. Š. padarytos žalos dydį. Byloje yra kelios autoserviso pažymos, kuriose nurodytos skirtingos automobilio apgadinimų vertės. Kaltinamajame akte nurodyta vertė pagal paskutinę autoserviso pažymą, tačiau šioje pažymoje nurodytos apgadintų detalių vertės skaičiuojant naujų originalių detalių vertę, o apgadintas automobilis jau buvo naudotas. Pats V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jam padaryta 600 eurų turtinė žala dėl automobilio apgadinimų. Teismo nuomone, svarbu, kaip pats nukentėjusysis vertina jam padarytą žalą, be to, jo nurodyta žala, įvertinus autoserviso pažymas, nėra neprotingo dydžio, todėl teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad nukentėjusiajam dėl automobilio apgadinimo padaryta 600 eurų turtinė žala. Šis tikslinimas taip pat neturi esminės įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui

Dėl skiriamos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nusikaltimas viešajai tvarkai), jos pavojingumą. Padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (kaltininkas veikė tyčia, veika baigta).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas pažymi, kad M. L. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 119-121), vien 2017 metais daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, baudos nesumokėtos (b. l. 102-118). Diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 139). Nedirbantis, pastovios gyvenamosios vietos neturi, iki suėmimo paskyrimo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje tinkamai nevykdė.

Įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. L. nėra pagrindo skirti baudą, viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, nes jis paskirtų baudų nemoka, paskirtų įpareigojimų tinkamai vykdyti nesugeba. Tačiau teismas nemato pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kaip siūlo prokurorė. M. L. nusikaltimą padarė esant išnykusiam teistumui už ankstesnes veikas, nusikaltimo pavojingumas, lyginant su kitais nusikaltimais pagal BK 284 straipsnį, teismo nuomone, nėra itin didelis (apgadintas vieno asmens turtas, žala 600 eurų, nebuvo vartojamas fizinis smurtas prieš asmenį, patys veiksmai, nors ir peržengiantys administracinės atsakomybės ribas, įvertinus teismų praktiką panašiose bylose nevertinti kaip išskirtinai pavojingi), todėl jo veiką atitinkanti bausmės rūšis teismo vertinimu yra areštas. Tačiau įvertinus M. L. asmenybę, nemažą padarytų administracinių nusižengimų viešajai tvarkai skaičių, pačią nusikalstamą veiką, skiriama arešto trukmė didesnė nei nustatytas jos vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nuknetėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos. Teisminio nagrinėjimo metu jis civilinį ieškinį patikslino ir prašė priteisti 1817,73 eurų turtinės žalos, padarytos apgadinant automobilį, 300 eurų kelionės išlaidų ir 500 eurų neturtinės žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu V. Š. nurodė, kad automobilio apgadinimus vertina 600 eurų. Nurodė, kad keitė automobilio stiklą, kas jam kainavo 290 eurų (200 eurų stiklas, 90 eurų keitimas), kitų apgadinimų netaisė. Teismo nuomone, ši nurodyta suma, įvertinus byloje esančias autoserviso pažymas (b. l. 15, 17, 18) yra protinga. Autoserviso 2017-10-25 pažymoje nurodytos naujų originalių detalių vertės, o automobilis yra naudotas. Pats V. Š. nurodė, kad galinis stiklas jam kainavo 200 eurų, o autoserviso pažymoje nurodyta, kad naujas ir originalus galinis stiklas kainuotų 950,92 eurų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad paties V. Š. nurodyta 600 eurų žala yra protingai įvertinta, todėl teismas tenkina jo reikalavimą šia apimtimi.

Dėl kelionės išlaidų teismas pažymi, kad V. Š. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas. Jis keletą kartų vyko į komisariatą, kuris yra visai šalia jo namų, keletą kartų vyko į teismą, taip pat ieškojo dalių automobiliui. Visos šios kelionės vyko Vilniaus miesto ribose, visos pasiekiamos viešuoju transportu arba (policijos komisariato atveju) – pėsčiomis. Teismo vertinimu 300 eurų suma yra akivaizdžiai neprotinga, be to, kaip minėta, nepagrįsta atitinkamai įrodymais. Todėl teismas atmeta V. Š. ieškinį šioje dalyje kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad nepatogumus, kuriuos V. Š. patyrė dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, teismas įvertina priteisdamas neturinę žalą.

Prašydamas atlyginti neturtinę žalą V. Š. nurodo, kad patyrė stresą, nervinosi, turėjo važinėti remontuoti automobilį. Teismo nuomone akivaizdu, kad tapęs nusikaltimo auka asmuo patiria stresą, sutrikdomas įprastas jo gyvenimo ritmas. Taip yra ir šiuo atveju. Tačiau įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo būdą, padarytos žalos pobūdį, nukentėjusiojo nurodytus išgyvenimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti jo prašomos sumos ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 100 eurų.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti M. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti M. L. laikinojo sulaikymo laiką 2018 m. balandžio 12 d. (vieną parą) ir suėmimo laiką nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (18 parų).

V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Michailo L. V. Š. 600 eurų turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

M. L. kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė