Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė, T. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui T. M. pareiškimo nuorašas ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo.

4. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal jos motinos Z. M. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės – teisėtumo.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina Z. M. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), Z. M. savo dukrai (pareiškėjai) S. L. paliko jai priklausančias 30/100 dalių pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 30/100 dalių kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios sūnus T. M. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 25 d. į tą patį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja S. L., pateikdama pirmiau nurodytą (duomenys neskelbtini) testamentą. Notarei Romutei Sipavičienei 2021 m. gegužės 11 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis paaiškėjo, kad Z. M. vardu yra įregistruota 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi (duomenys neskelbtini) testamente ir 2021 m. gegužės 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nesutampa objektas, turto dalies dydis bei adresas. Dėl to notarė R. Sipavičienė 2021 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai S. L. pagal (duomenys neskelbtini) Z. M. testamentą. Iš notarės R. Sipavičienės pateiktų duomenų nustatyta, kad paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šios civilinės bylos nagrinėjimo metu paveldėjimo teisės liudijimas dėl Z. M. turto paveldėjimo nė vienam asmeniui nėra išduotas.

6. Pareiškėja, nesutikdama su notarės atsisakymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų, prašydama įpareigoti notarę R. Sipavičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į Z. M. (duomenys neskelbtini) testamentu paliktą turtą.

7. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimus tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

9. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

10. Nagrinėjamu atveju notarė R. Sipavičienė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai S. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal Z. M. (duomenys neskelbtini) testamentą – argumentavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) testamente ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esantys duomenys apie pareiškėjos testamentu paliktą turtą ir pareiškėjai mirties momentu priklausiusį turtą nesutampa. Notarė nurodė, kad jai nesuteikta teisė įrodinėti objektų atitikimo ir tapatumo fakto, tai yra teismo prerogatyva.

11. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Taigi kilusio ginčo kontekste svarbu išsiaiškinti notaro pareigų turinį ir įvertinti, ar pareiškėjos prašomas atlikti notarinis veiksmas neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. ar notarė R. Sipavičienė teisėtai atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, kurį Z. M. paliko (duomenys neskelbtini) testamentu, ir turto, kuris Z. M. mirties momentu viešame registre buvo įregistruotas kaip jos nuosavybė, tapatumo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

12.1 . 2008 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notarės Romutės Sipavičienės patvirtintu nuosavybės teisės liudijimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad Z. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 60/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 60/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (stoginės), esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės pagrindas – 1978 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 15 d. valstybės įmonės Registrų centro pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2143960.

12.2 . 2008 m. sausio 21 d. duomenimis, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Z. M. nuosavybės teisė į 30/100 dalių pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 30/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į kitas 30/100 dalių šių pastatų įregistruota Z. M., o nuosavybės teisė į tų pačių statinių 40/100 dalių įregistruota Ž. K. (valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. sausio 21 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre).

12.3 . 2011 m. birželio 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į butą Nr. 1 (bendro 71,59 kv. m ploto) ir butą Nr. 2 (bendro 120,12 kv. m ploto). Deklaracija pasirašyta bendraturčių Ž. K., T. M. (Z. M. teisių perėmėjo) ir Z. M., patvirtinta Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto. 2011 m. liepos 8 d. pasirašytas bendraturčių Ž. K., T. M. ir Z. M. susitarimas, kuriuo bendraturčiai susitarė nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti taip, kad Ž. K. nuosavybės teise priklauso šio namo buto Nr. 1 patalpos, o T. M. ir Z. M. nuosavybės teise priklauso buto Nr. 2 patalpos.

12.4 . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A30-806 patalpoms, esančioms gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikti numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 27 d. įregistruoti naujai suformuotų patalpų kadastriniai matavimai, kurie buvo nustatyti 2011 m. gegužės 2 d. Šių kadastrinių matavimų pagrindu butui Nr. 2 suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12.5 . Z. M. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės, testatorei priklausantis turtas – 30/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 30/100 dalių kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), – paliktas testatorės dukrai S. L. (pareiškėjai).

12.6 . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A30-39444 pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini).

12.7 . Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gegužės 25 d. išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso Z. M. ir T. M. Z. M. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2008 m. sausio 17 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 30 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 8 d. susitarimas.

13. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visi teisiškai reikšmingi nekilnojamojo turto, priklausiusio Z. M., duomenų pasikeitimai yra pagrįsti valstybės (savivaldybės) institucijų / pareigūnų išduotais arba patvirtintais dokumentais, be to, šie dokumentai ir jų pagrindu atsiradę juridiniai faktai įregistruoti viešame registre. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad aplinkybės, reikšmingos notariniam veiksmui atlikti, yra neaiškios, ginčytinos ir turėtų būti nustatinėjamos teisme, o jų konstatavimas peržengtų notarui suteiktų įgaliojimų ribas. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai testamentinis įpėdinis pateikia notarui testamentą ir prašo išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, o testamente ir viešame registre esantys turto duomenys nesutampa, notaras turėtų patikrinti oficialius duomenis apie šį turtą, kreipdamasis į registrą ir / arba pasiūlyti įpėdiniui pateikti reikiamus dokumentus, ir tik tada, jeigu notaro turimų duomenų nepakanka turto tapatumui nustatyti arba duomenys yra neaiškūs, netikslūs, abejotini ar prieštaringi, notaras turėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, pasiūlydamas asmeniui kreiptis į teismą.

14. Byloje nekyla abejonių, kad tiek Nekilnojamojo turto registre palikėjos Z. M. nuosavybės teise įregistruota 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), tiek palikėjos Z. M. (duomenys neskelbtini) testamente nurodytos 30/100 dalys pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tas pats turtas, nes atitinka pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po namo padalijimo į du butus ir naujų kadastrinių matavimų atlikimo butui Nr. 2 papildomai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau namo unikalus numeris nepasikeitė), be to, registre nurodytas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – tos pačios notarės R. Sipavičienės 2008 m. sausio 17 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti šios nutarties 12.7 punkte nurodyti dokumentai taip pat tiesiogiai patvirtina nekilnojamojo turto tapatumą.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į tai, jog notaras pagal savo kompetenciją tiria duomenis ir tvirtina neabejotinus ir neginčijamus faktus, notaras turi teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu ginčijama aplinkybė notaro požiūriu gali būti vertinama kaip abejotina, t. y. jeigu įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 42 punktas). Tačiau šiuo atveju, įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis bei pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurie taip pat buvo pateikti ir notarei, teismo įsitikinimu, notarė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog Z. M. (duomenys neskelbtini) testamente netiksliai nurodyti duomenys apie palikėjos turtą (nurodyta, kad testamentu paliekama 30/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nors pagal tuo metu nustatytus naujus kadastro duomenis turtas turėjo būti įvardytas kaip 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)), taip pat nesudarė pagrindo notarei atsisakyti išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nagrinėjamu atveju, esant tiesioginiams įrodymams, nevienareikšmiškai patvirtinantiems turto tapatumą, nebuvo pagrindo abejonėms, kad testamento turinys galėtų būti aiškinamas skirtingai, konstatuoti jo prieštaringumą ar sunkumus nustatyti tikrąją testatoriaus valią, kas sudarytų pagrindą notarui atsisakyti išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą.

17. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad notarė R. Sipavičienė neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjai S. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal jos motinos Z. M. (duomenys neskelbtini) testamentą. Jau nurodyta, kad notaras turi atsisakyti tvirtinti teises ar faktus tik tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, taip pat kai yra ginčijamos tam tikros teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos atveju notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neturėjo objektyvaus pagrindo, taip pat nenustatyta jokių ginčytinų aplinkybių, susijusių su palikėjai Z. M. nuosavybės teise priklausiusiu ir jos testamentu paliktu turtu. Atsižvelgiant į tai, notarės 2021 m. liepos 27 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pripažintinas neteisėtu.

18. Išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų ir nutaręs panaikinti notarinį veiksmą, teismas, vadovaudamasis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva, įpareigoja notarą notarinį veiksmą atlikti iš naujo, tačiau negali priimti konkrečių nutarimų ar atlikti konkrečių veiksmų už notarą, nes tokio pobūdžio dokumentų išdavimas yra notaro pareiga, kurios realizavimui nereikalingas teismo įpareigojimas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks įstatymo jam nustatytas funkcijas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės 2021 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai S. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip nepagrįstas ir notarė įpareigotina paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir notarės Romutės Sipavičienės interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tačiau esminis skundo reikalavimas pripažintas pagrįstu, todėl konstatuotina, kad teismo nutartis priimta pareiškėjos naudai. Pareiškėja patyrė 837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 37,50 Eur už skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis) ir 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja teisingai nurodo, kad 800 Eur suma advokato pagalbos išlaidoms apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos apimtis nedidelė, joje iš esmės buvo sprendžiamas tik vienas klausimas, byla nesudėtinga, išnagrinėta ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka, bei vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, mano kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjai iš notarės priteistinų atstovavimo išlaidų sumą iki 600 Eur. Iš viso pareiškėjai iš notarės Romutės Sipavičienės priteistina 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos S. L. skundą dėl notarinių veiksmų patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės 2021 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai S. L. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Trakų rajono. 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarę Romutę Sipavičienę iš naujo spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjai S. L. pagal jos motinos Z. M. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai S. L. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės 637,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.