- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2-6117-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00230-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kreditorius
- A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“, žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“
- Atsakovas
- T. K., S. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų, likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės kreditorių A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ netiesioginį ieškinį atsakovams T. K. ir S. B., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „Verslo taktika“, atstovaujamai bankroto administratoriaus R. P., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai netiesioginiu patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Verslo taktika“ solidariai iš atsakovų – buvusių LUAB „Verslo taktika“ vadovų T. K., R. C. ir S. B., šiai bendrovei 14 160,58 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3964-567/2017, UAB „Verslo taktika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. P.. Reikalavimą grindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, kuriuo įmonės vadovui be kita ko, nustatyta pareiga, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą. Ieškovų teigimu, pagal likviduojamos įmonės buhalterinius dokumentus, įmonės kasoje 2016 m. lapkričio 7 d. buvo 14 200,69 Eur. 14 160,58 Eur nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. įmonės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas T. K.; nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. sausio 25 d. – atsakovas R. C., o nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. birželio 23 d. – atsakovė S. B.. Nurodo, kad atsakovas T. K. neperdavė naujam vadovui R. C. kasoje buvusių gintųjų pinigų, o vėliau paskirti vadovai – R. C. ir S. B., būdami vadovais, nesiėmė jokių veiksmų, kad šios lėšos būtų sugrąžintos bendrovei.
Atsiliepimas
Atsakovas R. C. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvęs vadovas T. K. jam neperdavė įmonės turto ir dokumentų, todėl jis 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neperduoto įmonės turto, turto iššvaistymo bei dokumentų praradimo, tačiau Vilniaus apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. nutarimu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi tai yra civilinis ginčas. Kadangi tapęs vadovu dėl minėtų aplinkybių (turto ir dokumentų neperdavimo) negalėjo vykdyti pareigų, pateikė prašymą, atleisti jį iš pareigų. Jo vadovavimo laikotarpiu (2016-12-02 – 2017-01-05) įmonei žala nebuvo padaryta.
Atsakovė S. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi ieškovai Vilniaus apygardos teismui yra pateikę ieškinį dėl tyčinio bankroto, siekdami prisiteisti skolas iš kaltų asmenų (ĮBĮ 20 straipsnio 5, 7 dalys). Skola, kuri pareikšta šioje byloje, yra nurodyta ir ieškinyje Vilniaus apygardos teismui, todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo ar atsisakymo nagrinėti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137, 293, 296 straipsniuose nustatytais pagrindais. Nurodė, kad UAB „Verslo taktika“ dirbo nuo 2017 m. sausio 6 d. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 6 d., todėl ieškovai klaidingai nurodo darbo sutarties nutraukimo datą ir sąmoningai ilgina šį terminą iki bankroto bylos iškėlimo (2017-06-23). Paaiškino, kad UAB „Verslo taktika“ dirbo šios įmonės akcininkės ir valdybos narės J. K. (K.) kvietimu, kuri nurodė, kad įmonė nemoki, veikla sustabdyta, turi skolų, keliama bankroto byla ir reikia mėginti spręsti finansinius klausimus su kreditoriais. Iki 2016 m. gruodžio 9 d. įmonei vadovavo T. K., vėliau iki 2017 m. sausio 5 d. R. C.. UAB „Verslo taktika“ savo veiklą T. K. sprendimu sustabdė nuo 2016 m. lapkričio 1 d., o tai reiškia, kad prasidėjus nemokumo ir veiklos sustabdymo periodui, ji buvo trečia įmonės vadovė. UAB „Verslo taktika“ darbuotojai 2016 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į policiją dėl įmonės vadovo T. K. savavališkai išsivežtų visų įmonės finansinių dokumentų ir atsisakymo juos grąžinti. Jai pradėjus dirbti įmonėje nebuvo jokių dokumentų, įmonė buvo iškeldinta iš patalpų, nevykdė jokios veiklos ir realiai nedirbo nei vienas darbuotojas, nors buvo atleisti vėliau. Kasos iš buvusio vadovo R. C. ar įmonės valdybos, neperėmė. Jai pradėjus dirbti įmonėje pagal valdybos nutarimą, valdyba neorganizavo įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo, nes visi dokumentai ir grynųjų pinigų kasa buvo pas įmonės akcininką ir valdybos narį T. K.. Ieškovai nurodo, kad įmonės grynųjų pinigų kasos iš T. K. neperėmė, todėl visa atsakomybė dėl įmonės grynųjų pinigų kasos (14 160,00 Eur) dingimo, tenka ne solidariai visiems buvusiems įmonės vadovams, o konkrečiam asmeniui kuris yra kaltas dėl kasos dingimo. Jai atsakomybė dėl įmonės grynųjų pinigų kasos išvaistymo ar pasisavinimo gali kilti tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apie įmonės lėšų išvaistymo ji sužinojo tik iš teismų gavusi procesinius dokumentus, todėl mano, kad jos vadovavimo laikotarpiu nei žala, nei nuostoliai neatsirado ir negalėjo susidaryti. Taip pat nurodė, kad dirbdama vos 2 mėnesius, 0,5 etato vadove, atlyginimo negavo, darbas buvo periodiškas ir formalus.
LUAB „Verslo taktika“ bankroto administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, kad įmonės turto neperdavė buvęs vadovas T. K., todėl žala turėtų būti priteista tik iš jo.
T. K. atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, per Elektroninių paslaugų portalą (EPP).
Atsakovai T. K. ir S. B. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai per EPP. Ieškovai prašė T. K. ir S. B. priimti sprendimą už akių, o ieškinio dalies R. C. atsisakė.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi, priėmė ieškovų ieškinio dalies R. C. atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Taip pat nutarė ieškovų prašymu priimti sprendimą už akių ir jį paskelbti 2018 m. spalio 26 d. 15 val. (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vadovų solidarios atsakomybės nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą – pinigus, buvusius bankrutuojančios įmonės kasoje.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3964-567/2017, UAB „Verslo taktika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. P.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-204-567/2018, UAB „Verslo taktika“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 31 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Verslo taktika“ direktoriumi, nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. buvo paskirtas atsakovas T. K. (Sodros duomenimis jis vadovavo įmonei nuo 2014-11-21 iki 2016-12-13). UAB „Verslo taktika“ direktoriumi nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. sausio 25 d. buvo atsakovas R. C. (Sodros duomenimis jis vadovavo įmonei nuo 2016-12-14 iki 2017-01-05), o nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. birželio 23 d. įmonei vadovavo atsakovė S. B. (Sodros duomenimis ji vadovavo įmonei nuo 2017-01-06 iki 2017-03-10). Pagal likviduojamos įmonės buhalterinius dokumentus, įmonės kasoje 2016 m. lapkričio 7 d. buvo 14 200,69 Eur likutis, o 2017 m. liepos 31 d. – 14 160,58 Eur likutis. Ieškovų ir bankroto administratoriaus teigimu, administratoriui nebuvo perduoti kasoje buvę 14 160,58 Eur.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas R. C., savo vadovavimo laikotarpiu, 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. K., dėl neperduoto įmonės turto (taip pat ir automobilio AUDI Q7, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo bei dokumentų praradimo, tačiau Vilniaus apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. nutarimu (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, išaiškindamas, kad įmonė turto dalybų klausimus turi aiškintis civilinio proceso nustatyta tvarka. Minėtame nutarime nurodyta, kad tikrinant pareiškimą, buvo apklaustas ir T. K., kuris pripažino tarp įmonės akcininkų vykstančius ginčus dėl įmonės turto. Taip pat pripažino neperdavęs įmonės turto (taip pat ir automobilio) įmonei, kadangi tai ketina padaryti vėliau per savo advokatą D. R.. D. R. teigimu, turtas bus perduotas naujai paskirtam vadovui, kadangi jo nebuvo kam perduoti. S. B. atsiliepime teigia, kad jai taip pat nebuvo perduotas įmonės turtas ir visi dokumentai.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, turi nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
Įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Solidarumo prezumpcija galioja pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, tačiau vadovai gali ją paneigti.
Nagrinėjamu atveju, reikalavimai reiškiami trims, skirtingu laiku bendrovei vadovavusiems direktoriams, reikalaujant solidarios jų atsakomybės dėl kasos pinigų neperdavimo bankroto administratoriui, t. y., byloje kilęs ginčas, kas yra atsakingas už 14 160,58 Eur kasoje buvusio likučio neperdavimą bankroto administratoriui. Bankroto administratoriaus teigimu, iš perduotų UAB „Verslo taktika“ dokumentų nerado jokių duomenų, kad buvęs direktorius T. K. būtų perdavęs įmonės dokumentus ir turtą, taip pat ir 14 160,58 Eur kasos likutį, naujajam vadovui R. C., o pastarasis S. B..
Bankroto administratorius, R. C. bei atsakovė S. B. teigia, kad perimant įmonės valdymą grynųjų pinigų kasoje nebuvo. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. C. savo vadovavimo laikotarpiu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. K. dėl neperduoto įmonės turto (taip pat ir automobilio AUDI Q7, kurio val.t. Nr. (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo bei dokumentų praradimo, tačiau Vilniaus apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. nutarimu (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tarp šalių kilęs civilinis ginčas. Minėtame nutarime nurodyta, kad tikrinant pareiškimą, buvo apklaustas T. K., kuris pripažino neperdavęs įmonės turto (taip pat ir automobilio) įmonei, kadangi tai ketina padaryti vėliau per savo advokatą D. R.. Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad advokatas D. R., atstovaudamas T. K. interesus patvirtino aplinkybę, kad naujai paskirtam vadovui bus perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bendrovei perduotą kasos likutį. T. K. buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir mažai tikėtina, jog perdavė bendrovei turtą ir dokumentus, nepasirašęs tai patvirtinančių dokumentų, ar perdavimo-priėmimo akto. Atsakovės S. B. teigimu, jai taip pat nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas. Pirmiau minėta, jog Sodros duomenimis, ji bendrovei vadovavo nuo 2017-01-06 iki 2017-03-10. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Verslo taktika“ turėjo 4 akcininkus – J. K. (buvusi K.) (37 proc.), T. K. (37 proc.), K. K. (13 proc.) ir V. R. (13 proc.). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Verslo taktika“ akcininkai, po S. B. atleidimo (2017-03-10), iki įmonei bankroto bylos iškėlimo (2017-06-23), jai būtų kėlę reikalavimus dėl jiems neperduoto 14 160,58 Eur kasos likučio ar kito įmonės turto.
Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju, priežastinis žalą padariusių asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.
Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad bendrovės 14 160,58 Eur kasos likučio neperdavė buvęs bendrovės vadovas T. K., vėliau labai trumpus laikotarpius vadovavusiems R. C. ir S. B.. R. C. ėmėsi priemonių susigrąžinti įmonės dokumentus bei lėšas, tačiau nesėkmingai, atitinkamai neturėjo galimybių turto perduoti ir S. B.. R. C. bylos dalis nutraukta, ieškovams pareiškus ieškinio dalies atsisakymą. Teismo vertinimu, S. B. solidari atsakomybė paneigta, byloje esančia medžiaga. Vilniaus apskrities VPK 2017 m. sausio 12 d. nutarime (tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota aplinkybe, jog T. K. bei jo interesus atstovaujantis advokatas yra pripažinę, kad jau po R. C. atleidimo, T. K., būdamas tuo pačiu ir bendrovės akcininkas, nėra perdavęs įmonei jos turto ir visų dokumentų, todėl negalima daryti išvados, jog žala bendrovei yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Atkreiptinas dėmesys, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, toks pagrindas šiuo atveju egzistuoja, nustačius neteisėtus T. K. veiksmus, naujajam vadovui R. C. neperdavus įmonės kasos likučio, tokiu būdu padarant įmonei 14 160,58 Eur žalą. Tarp T. K. veiksmų (neveikimo) ir įmonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl būtent iš šio atsakovo likviduojamai įmonei priteistina prašoma žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovai byloje patyrė 711,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovui A. Z. (mokėtojui) iš atsakovo T. K. priteistinos šios išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Ieškovai byloje buvo atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei iš atsakovo T. K. priteistinas 319 Eur žyminis mokestis ir 4,84 Eur pašto išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti LUAB „Verslo taktika (į. k. 303427035) iš atsakovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 160,58 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2018 m. balandžio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 711,48 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 319 Eur žyminį mokestį ir 4,84 Eur pašto išlaidas.
Kitą ieškinio dalį, atmesti.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.