Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-14 · Byla Nr. 2T-69-370/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
2T-69-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00043-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
Raseinių rajono žemės ūkio bendrovei „Džeirana“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2T-69-370/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00043-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo atvirosios akcinės bendrovės „Minskij traktornyj zavod“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 1395/67-14 pagal ieškovo atvirosios akcinės bendrovės „Minskij traktornyj zavod“ ieškinį atsakovui Raseinių rajono žemės ūkio bendrovei „Džeirana“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu byloje Nr. 1395/67-14 priteisė ieškovui atvirajai akcinei bendrovei „Minskij traktornyj zavod“ iš atsakovo Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ 293 690 Eur skolos, 148 000 Eur netesybų ir 14 920,94 Eur arbitražo rinkliavos, iš viso 456 610,94 Eur.

Pareiškėjas atviroji akcinė bendrovė „Minskij traktornyj zavod“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtą arbitražo sprendimą ir išieškomas sumas pervesti į pareiškėjo nurodytas banko sąskaitas.

Suinteresuotas asmuo restruktūrizuojama Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeirana“ buvo informuotas (procesiniai dokumentai įteikti restruktūrizavimo administratoriui UAB „Restrus“) apie pareiškėjo prašymą ir bylos nagrinėjimo laiką, tačiau nepateikė savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 6 dalį užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuolat pažymima, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

Pagal Niujorko konvencijos III straipsnį kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas tolesniuose straipsniuose išdėstytomis sąlygomis. Arbitražų sprendimams, kuriems taikoma Niujorko konvencija, pripažinti ir vykdyti neturi būti taikomos iš esmės sunkesnės sąlygos arba didesni muitai ar rinkliavos, negu tie, kurie galioja vidaus arbitražų sprendimams pripažinti ir vykdyti. Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio 1 dalį III straipsnyje nurodytam pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis sprendimas arba susitarimas išdėstytas ne tos šalies, kuri prašo pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, oficialia kalba, tai pusė, prašanti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, pateikia šių dokumentų vertimą į tą kalbą. Vertimą paliudija oficialus ar prisiekusysis vertėjas arba diplomatinė ar konsulinė įstaiga (Niujorko konvencijos IV straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiški reikalavimai nustatyti ir KAĮ 51 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė arbitražo sprendimo patvirtiną kopiją ir šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, taip pat šalių sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, patvirtintą kopiją ir jos patvirtintą vertinimą į lietuvių kalbą (b. l. 5–28). Taigi pareiškėjas pateikė visus dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti reikalingus dokumentus.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, t. y. asmuo, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas, neįrodinėja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą buvimo, todėl teisėjų kolegija minėtų pagrindų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija ex officio nustatė, kad ginčo objektas (prievolių pagal pirkimo sutartį netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, taip pat Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2015 m. balandžio 22 d. sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalis).

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje Nr. 1395/67-14.

Pareiškėjas be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtą užsienio arbitražo sprendimą, taip pat pareiškė prašymą išieškomas sumas pervesti į jo nurodytas banko sąskaitas. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Niujorko konvencijos III straipsnio 1 dalį kiekviena Susitariančioji valstybė pripažintus arbitražų sprendimus vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla (bylos Nr. B2-500-375/2015), restruktūrizavimo administratoriumi paskirta UAB „Restrus“. Todėl, pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio arbitražo sprendimą, šios nutarties kopija ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas išsiųstini Šiaulių apygardos teismui į nurodytą restruktūrizavimo bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–290, 811¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje Nr. 1395/67-14, kuriuo ieškovui atvirajai akcinei bendrovei „Minskij traktornyj zavod“ (Dolgobrodskaja g. 29-201, 220009, Minsko miestas, Baltarusijos Respublika) iš atsakovo Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ (60291, Verėduvos kaimas, Raseinių rajonas, Lietuvos Respublika) priteista 293 690 Eur skolos, 148 000 Eur netesybų ir 14 920,94 Eur arbitražo rinkliavos, iš viso 456 610,94 Eur.

Išsiųsti Šiaulių apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-500-375/2015 šios nutarties kopiją ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Išsiųsti pareiškėjui atvirajai akcinei bendrovei „Minskij traktornyj zavod“ šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

TeisėjaiDalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis