Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-03 · Administracinė byla Nr. I-3434-596/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
I-3434-596/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01999-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
E. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3434-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01999-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K nesuteikė būtinų higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, todėl negalėjo valytis dantų, prisižiūrėti, nusiskusti, jaustis higieniškai tvarkingu, švariu. Atvykęs į Lukiškių TI-K, turėjo suimtojo statusą, vėliau – nuteistojo, tačiau higienos priemonės jam nebuvo suteiktos. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją žodžiu dėl būtinių higienos priemonių suteikimo, tačiau Lukiškių TI-K administracija paaiškino, jog nuteistiesiems būtinų higienos priemonių suteikimas nepriklauso. Pažymi, kad suimtiesiems higienos priemonės suteikiamos kas mėnesį, todėl jautėsi diskriminuojamas. Teigia, kad dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti dantys, todėl kentė dantų skausmą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė fizinius, psichologinius išgyvenimus, psichologines kančias, orumo pažeminimą ir diskriminaciją (b. l. 1).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Nurodo, kad nuo 2015 metų UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Gyvenamosiose kamerose įrengtus aliarmo signalizacijos mygtukus, kuriais iškviečiamas apsaugos ir priežiūros posto budintis prižiūrėtojas, piktybiškai gadina suimtieji ir nuteistieji. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Suimtieji ar nuteistieji, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymi, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal materialinius, finansinius ir darbo resursus ir gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl higienos priemonių suteikimo negali būti vertinamos kaip diskriminacinės. Nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai ydingo teisinio reglamentavimo, kuomet galiojantys norminiai teisės aktai suteikia skirtingų kategorijų nuteistiesiems skirtingas materialinio aprūpinimo normas. Pažymi, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis ištirti norminio akto teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112–113 straipsnius.

Teigia, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais samprotavimais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruotų pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 19–24).

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą, su juo nesutiko, pateikdamas motyvus dėl kamerų ploto, įrengto sanitarinio mazgo ir dušo, išduodamo inventoriaus kamerų švarai palaikyti. Nurodo, kad atsiliepime pateikti argumentai, dėl kurių pareiškėjas nekėlė ginčo, pvz., dėl trumpalaikių pasimatymų kambariuose, kirpykloje esančio šilto vandens. Pažymi, kad patyrė diskriminaciją, nes jam visą laikotarpį nebuvo išduotas tualetinis popierius, muilas, dantų pasta, dėl ko sugedo dantis, kurį teko išrauti. Prašo teismo nesiremti atsiliepime nurodytais motyvais ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

Pareiškėjas skunde teismui prašo priteisti jam neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., savo reikalavimą grįsdamas šiais aspektais: 1) jam Lukiškių TI-K nesuteikė higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų; 2) buvo diskriminuojamas, nes suimtiesiems kas mėnesį suteikiamos higienos priemonės.

Pažymėtina, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-450/2013, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-927/2014). Teismas negali keisti pareiškėjo reikalavimo, taip pat ir nuspręsti nagrinėti naują, pareiškėjo nepareikštą, reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017). Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis ginčija netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, susijusias su higienos priemonių neišdavimu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. kovo 16 d., likusi pareiškėjo skundo dalis, kurioje jis ginčija netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, susijusias su higienos priemonių neišdavimu, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d., priimta (l. 3–4).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 10 d., nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 19–20).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (toliau – ir Normos) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų šepetėlio, dantų pastos ir vienkartinių skustuvų išdavimas Normose neįtvirtintas.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nuteistas asmuo ir jam Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo išduotos. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo ,,Dėl E. D. skundo“ matyti, kad skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetėlis buvo išduodami tik suimtiems asmenims kartą per mėnesį (b. l. 25).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų reikalavimų, dėl ko nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, neišduodavo higienos priemonių.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teisėjų kolegija konstatavo, jog nuteistųjų neaprūpinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kurią tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, yra nurodęs, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 10 d., nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 17 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.

Analizuotu aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl neišduodamų higienos priemonių jis jautėsi diskriminuojamas, nes suimtiesiems higienos priemonės suteikiamos kas mėnesį, yra susijusios su byloje nustatytu Konvencijos 14 straipsnio, kuris EŽTT praktikoje aiškinamas kaip saugantis asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr., pvz., EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimą Lithgow ir kiti prieš Jungtinę Karalystę), pažeidimu ir vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, nurodytina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-146/2016) yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ir tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl neišduotos dantų pastos ir dantų šepetėlio jam pradėjo gesti dantys, todėl kentė dantų skausmą. Dėl neišduotų higienos priemonių jis patyrė fizinius, psichologinius išgyvenimus, psichologines kančias, orumo pažeminimą ir diskriminaciją.

Iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis į gydytojus odontologus dėl dantų skausmo (b. l. 10–15). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neišdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie dantų būklės blogėjimą ginčo laikotarpiu bei duomenų, kad patyrė kitus neigiamus potyrius, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl dantų gedimo dėl Lukiškių TI-K neišduotų higienos priemonių yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į CK 6.250 straipsnį bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo tik 27 paras, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog higienos priemonių neišdavimu atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nesant įrodymų, kad šių priemonių nesuteikimas pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas skunde prašo, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau jame nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Priteisiant žalą vis dėlto atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė