- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-698-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00292-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Editos Dambrauskienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 4 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2017 m birželio 29 d., dieną).Komisija 2017 m birželio 29 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. R., konstatavęs, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad A. R., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. R. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį.Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, o skundžiamoje nutartyje bijojo paneigti šio skundo prielaidas, kadangi prokuroras darė poveikį pirmosios instancijos teismo teisėjams. Anot skundo autoriaus teisėjai bijo priimti sprendimus nepasitarę su prokuroru, tačiau teisėjai turi turėti savo nuomonę, kurios neturi iškelti aukščiau įstatymo, o priimti teisingą sprendimą.Skunde nurodoma, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Asmens teistumas yra įstatymo nustatytas statusas, jog pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistųjų teises, todėl pagal BVK 157 straipsnį bei kitus įstatymus nuteistųjų teisėtai įgyta teisė į tam tikras nuteistiesiems lengvatų garantijas, kurios turi būti taikomos kolizijos atveju ir galioti visą kalinimo laikotarpį, jei nuteistasis dorai elgiasi, neturi galiojančių nuobaudų, turi paskatinimų, lankė socialinės reabilitacijos programas ir kt.. Tai yra konstatavus Komisijos charakteristikoje, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir jam taikytinas BVK 157 straipsnis, šis teisinis reguliavimas turi būti įgyvendintas. Pažymima, kad Komisija nutarė taikyti skundo autoriui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Anot apelianto, tuo turėjo remtis ir pirmosios instancijos teismas ir cituojama BVK 157 straipsnio 4 dalis.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, kadangi taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai.Anot apelianto, teismui yra pagrindas spręsti, kad Komisija nutarime pagrįstai atsižvelgė į žemą jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Pažymima, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 8 balais ir apylinkės teismas turėjo laikytis formuojamos teismų praktikos.Skunde pabrėžiama, kad nuteistųjų teisė į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra jeigu atlikta tam tikra minimali bausmės dalis, kuri būtina lygtiniam paleidimui. Asmenys, faktiškai atlikę ne mažiau kai du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pataisos namuose laikomi paprastosios grupės sąlygomis, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Akcentuojama, kad nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (laisvės atėmimo įstaigos rėžimo laikymasis, požiūris į darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių nuobaudų), o tokį nuteistojo elgesį gali patvirtinti pataisos įstaigos administracijos charakteristika. Pažymima, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skundo autorius lankė socialinės reabilitacijos programas, dirba, yra ne kartą skatintas, perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Taip pat nurodoma, kad pataisos namų administracijas apeliantu pasitiki, jis tris kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus ir laiku grįždavo į pataisos įstaigą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pataisos namai gavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atsakymą dėl gyvenamosios vietos, kur nurodyta, jog skundo autoriaus žmona sutinka priimti jį gyventi, o gyvenimo sąlygos nurodytu adresu yra tinkamos. Taip pat yra atsiųsta pažyma iš pažyma UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad apeliantas bus priimtas į darbą.Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. R. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (32 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis A. R., kaip jau minėta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad A. R. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atlieka šeštu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, prieš tai jam keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau paskutinio lygtinio paleidimo sąlygas A. R. pažeidė, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo nagrinėjamu atveju metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas pavojingu recidyvistu, be to, nuteistasis minimalizuoja kaltę dėl padarytų nusikaltimų, nesugeba įvardinti visų jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjusių veiksnių. Taip pat, nustatyta, kad A. R. laisvalaikio praleidimo būdai laisvėje buvo susiję su jo nusikalstamumu ir nors, pats nuteistasis teigė, kad kitais nemanipuliuoja, stengiasi elgtis sąžiningai, tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog siekdamas savo tikslų gali elgtis nenuspėjamai, agresyviai, panaudoti fizinį smurtą. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 5 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys (alkoholio vartojimas (praeities alkoholio vartojimas, paskatino daryti nusikaltimus)). Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Nors A. R. skunde nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 10 kartų buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. R. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo A. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.