Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad dirbdama bare UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė Marijampolės savivaldybės administracijos išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gaminiais (pardavimo būdas – vartoti vietoje), neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje bei sudarė sąlygas išsinešti parduodamus alkoholinius gėrimus, t. y. 2016 m. spalio 14 d. apie 22 val. 35 min., pardavė P. Ž. vieną neatidarytą butelį putojančio vyno „Bosca anniversary“ 0,75 litro talpos, kurį minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos. Šiais savo veiksmais L. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. nutarimu L. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su 1 (vieno) butelio putojančio vyno „Bosca anniversary“ konfiskavimu.Apeliaciniame skunde L. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašo išreikalauti iš Marijampolės AVPK duomenis apie policijos generalinio komisaro įgaliotus asmenis Marijampolės AVPK priimti sprendimus dėl pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą, bei duomenis apie piniginių lėšų kontroliniam pirkimui išdavimą ir grąžinimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme Nr. 5-V-734. Byloje nekilo ginčo, kad pirkėjui buvo paaiškinta, jog alkoholinius gėrimus galima vartoti tik bare ir net nurodyta susipažinti su aiškiai matomoje vietoje iškabintu nurodymu klientams, jog po 22 val. alkoholinius gėrimus išsinešti griežtai draudžiama, galima vartoti tik bare. Pirkėjas, savo tapatybės neatskleidęs policijos pareigūnas, teigė, kad gėrimą gers su žmona ir aiškiai leido pardavėjai suprasti, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje, todėl ji padavė du vienkartinius puodelius ir pradėjo butelį atidarinėti. Nuplėšus apsauginę kamščio foliją, pirkėjas dar kartą paprašė neatidaryti, pardavėja leido vyriškiui pagal etiketą gėrimą pabaigti atidaryti bare prie stalo. Tačiau vyriškis paėmęs butelį apsisuko ir išėjo per duris. Pardavėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimo būtų laikomasi. Vien faktinė aplinkybė, kad putojančio gėrimo butelio galutinis atidarymas patikėtas pirkėjui, nėra pakankama teisinei atsakomybei. Apeliantės nuomone pirmos instancijos teismas rėmėsi neteisėtai gautais duomenimis. Institucija atliko kontrolinį pirkimą, reglamentuotą policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-734, tačiau atliktų veiksmų pobūdis, konspiracija ir intensyvumas rodo, kad buvo atliktas Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatyme reglamentuotas kontrolinis patikrinimas, kadangi pareigūnas veikė neatskleisdamas tapatybės. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) procesinėmis normomis, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tiriant nusikaltimus. Taigi tai galima daryti tik tiriant nusikalstamas veikas, o ne nusižengimus. Be to, apeliantės nuomone, ji buvo neteisingai apkaltinta, remiantis įrodymais, kurie buvo neteisėtai gauti policijos pareigūnui sukursčius ją padaryti pažeidimą. Policijos pareigūnas, kuris atliko kontrolinio pirkimo veiksmus neatskleisdamas savo tapatybės, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog pradėjus atidarinėti butelį ir nuėmus apsauginę foliją galvojo, jog atidarys, todėl pakartotinai prašė neatidaryti. Nesant pateiktų duomenų apie kontroliniam pirkimui išduotas pinigines lėšas iš Marijampolės AVPK kasos, rodo galimą policijos pareigūnų savavaldžiavimą. Dokumentų ir daiktų paėmimo protokole duomenų apie paimtus 3 eurus iš P. Ž. nėra. Kada surašytas šis protokolas taip ir neaišku, kadangi pareigūnų parodymai prieštaringi. Tačiau būtent šiame protokole užfiksuota, kad paimti būtent du vienkartiniai plastikiniai puodeliai, kas iš esmės patvirtina pardavėjos, o ne policijos pareigūno parodymus, kad pirkėjas ruošėsi gerti šampaną su žmona. L. M. mano, jog teismo sprendimas grįstas ne surinktais įrodymais, bet spėjimais ir prielaidomis, tačiau kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.Atsiliepime į L. M. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, H. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad L. M. protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., o pažeidimą perkvalifikuoti pagrindo nėra, kadangi ANK nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį, šiuo atveju teismo, įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog L. M. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai.ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su alkoholinių gėrimų konfiskavimu.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pardavėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi ir mano, jog vien faktinė aplinkybė, kad putojančio gėrimo butelio galutinis atidarymas patikėtas pirkėjui, nėra pakankama teisinei atsakomybei. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš Įstatymo nuostatų seka, jog alkoholiniai gėrimai privalo būti parduoti atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju L. M. 2016 m. spalio 14 d. apie 22 val. 35 min., pardavė P. Ž. vieną neatidarytą butelį putojančio vyno „Bosca anniversary“ 0,75 litro talpos, kurį minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas P. Ž., kuris parodė, kad vykdė kontrolinį pirkimą. Vyresnysis pareigūnas A. Č. jam padavė 10 eurų kupiūrą. Jis vienas užėjo į baro vidų. Paprašė pardavėjos butelio šampano „Bosca“. Pardavėja atnešė butelį ant prekystalio, pasakė, kad pas juos galima vartoti tik vietoje, pradėjo nuiminėti apsauginę plėvelę. Tuomet jis pasakė, kad nori šampaną išsinešti ir išgerti namuose su žmona. Pardavėja nuėmė tik apsauginę plėvelę, tačiau butelio neatidarė. Liudytojas A. Č. taip pat parodė, jog vykdant kontrolinį pirkimą jis laukė, o P. Ž. apie 22 val. 30 min. vienas nuėjo į nurodytą barą. P. Ž. atsinešė šampano „Bosca“ butelį, kurio apsauginė folija buvo nuimta, tačiau butelis buvo neatidarytas. Aplinkybę, jog butelis putojančio vyno „Bosca anniversary“ buvo neatidarytas, patvirtino ir pati L. M., kuri parodė, kad nuplėšė apsauginę plėvelę, padėjo du plastikinius puodelius, paėmė pinigus, išspausdino kasos čekį. Aukščiau analizuotus parodymus patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, jog putojančio vyno butelis atidarytas nebuvo. Taigi visi šie duomenys patvirtina, jog L. M. pardavė P. Ž. vieną neatidarytą butelį putojančio vyno „Bosca anniversary“ 0,75 litro talpos, kurį minėtas asmuo išsinešė iš prekybos vietos ir šiais savo veiksmai padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, jog duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog L. M. buvo sukurstyta ar išprovokuota padaryti minėtą pažeidimą, nėra, todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmetamas.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išreikalauti iš Marijampolės AVPK duomenis apie policijos generalinio komisaro įgaliotus asmenis Marijampolės AVPK priimti sprendimus dėl pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą, bei duomenis apie piniginių lėšų kontroliniam pirkimui išdavimą ir grąžinimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme Nr. 5-V-734. Tačiau Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas turi teisę netenkinti prašymų, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti. Be to, įrodinėjimas nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Tuo tarpu aukštesniojo teismo vertinimu byloje pakanka surinktų duomenų L. M. kaltei pagrįsti. L. M. apeliaciniame skunde kelia abejones dėl kontrolinio patikrinimo teisėtumo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2016 m. spalio 13 d. Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojas H. P. priėmė pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą UAB (duomenys neskelbtini) bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus kontrolinį pirkimą buvo surašytas kontrolinio patikrinimo aktas, kurį pasirašė policijos pareigūnas A. Č. ir administracinėn atsakomybėn traukiama L. M.. Taip pat buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai, atlikti kiti procesiniai veiksmai, kas leidžia konstatuoti, jog kontrolinis patikrinimas buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą nepakeistą ir L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama