Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. vykdanti individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), žinodama apie savo finansinę padėtį, tai yra, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei V. S. būtų įvykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jos mokestinė nepriemoka būtų žymiai mažesnė. V. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Minėtoje sąskaitoje įplaukos nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 9515,41 Eur, išlaidos – 9118,62 Eur, valstybės biudžetui pervesta 00,00 Eur. Jeigu V. S. nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad V. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių V. S. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, taigi, V. S. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, tai yra, nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad V. S., būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdė pirkimus, darytina išvada, jog V. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. V. S., nežinodamas ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu tik tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas/išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis (Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo klasifikatoriaus, patvirtinto VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2.2.1 eilutė). Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. turėjo galimybe mokestine nepriemoka sumažinti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su VMI prie FM pareiškimu pateiktas AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas. Akivaizdu, jog Mokėtoja nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio vykdo individualią veiklą pagal pažymą, taip pat buvo įregistruota PVM mokėtoju, vykdant šią veiklą. Pabrėžė, kad turi 27 metų patirtį vadovaujant tiek finansų, tiek buhalterinės apskaitos srityse. Yra (duomenys neskelbtini) savininkė, taip pat turi 100 proc. akcijų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos direktorė. 2023 m. pavasarį VMI vykdė V. S. įmonės bei firmos mokestinius tyrimus. Abiejų mokestinių tyrimų metu buvo nustatyti neatitikimai. Geranoriškai reagavo į tyrimo rezultatus, juos įvertino ir patikslino deklaracijas. VMI siūlė (duomenys neskelbtini) išregistruoti, dėl ilgai nevykdomos veiklos, tačiau tuo metu V. S. turėjo sunkias asmenines aplinkybes šeimoje ir nepaisant to, stengėsi geruoju bendrauti ir pašalinti visus tyrimo metu nustatytus trūkumus. Ištaisius trūkumus ir pateikus deklaracijas, atsirado mokestinės nepriemokos. Dėl (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, prašymas buvo patenkintas, įmonėms suteikta teisė įsiskolinimą dengti dalimis. V. S., kaip individualią veiklą vykdančio asmens, PVM deklaravimo laikotarpis yra ilgesnis, deklaracijas pateikė nurodytu laikotarpiu. Neilgai trukus, taip pat kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau prašymas buvo atmestas. Susipažinusi su sprendimu, kreipėsi į atsakingą asmenį, kadangi dalis gautų pajamų iš draudimo įvykio, socialinių išmokų buvo pripažintos pajamomis. Nesulaukusi jokios reakcijos, kreipėsi į administracinių ginčų komisiją. VMI prie FM pripažino, kad pajamos buvo pripažintos neteisingai, tačiau savo sprendimo nekeitė. VMI prie FM priimdama sprendimus, V. S. nieko neklausė, nesitikslino, kokia yra situacija. Nurodė, kad mokėjimai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra būtinieji poreikiai, tai yra, maistas, kuras, vaistai ir t.t. Mokėjimas atliktas G. S. tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui pervestas darbo užmokestis. Pervesdama pinigus į savo įmonę (duomenys neskelbtini), dengė šios įmonės įsipareigojimus, tai yra, mokėjo SODRAI ir kt. Gruodžio 1 d. V. S. savo mokestinę nepriemoką padengė ir šiuo metu yra susidariusi apie 600 Eur permoka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ir asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Šioje byloje pateiktais Institucijos dokumentais nustatyta, kad V. S. vykdo individualią veiklą nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. V. S. mokestinė nepriemoka buvo 32803,45 Eur. Taip pat nustatyta ir tai, kad V. S. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Institucijai prašymą išdėstyti 32982,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2028 m. liepos 25 d., tačiau 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš Institucijos pateiktos AB (duomenys neskelbtini) bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 23 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., šiuo laikotarpiu V. S. įplaukų gavo 9515,41 Eur, išlaidų – 9118,62 Eur, valstybės biudžetui pervesta 0,00 Eur, nors tuo laikotarpiu padaryti pervedimai kitiems ūkio subjektams. Akivaizdu, kad aptariamu laikotarpiu V. S. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pateikdama prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo diferencijuotu grafiku, pati deklaravo lėšų atsiskaitymui su kreditoriais trūkumo faktą. Darytina išvada, kad V. S. kaip mokesčių mokėtoja, turėdamas mokestinę prievolę VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.9301 straipsnyje, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Teismo vertinimu, V. S., būdama mokesčių mokėtoja, veikiančia individualios veiklos pagrindais, privalo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas mokesčių mokėtojui, vykdančiam individualią veiklą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip kitam atsakingam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos.

VMI pateiktais duomenimis, V. S. bylai aktualiu laikotarpiu gavo įplaukas, taigi turėjo galimybę padengti dalį mokestinės prievolės VMI. Net ir įvertinus pačios pareiškėjos teisme nurodytas asmeninio pobūdžio priežastis dėl jos finansinės padėties susidarymo, visgi, kaip aptarta anksčiau, V. S. sąmoningai prioritetą teikė kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. S. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdama, kad dėl šios jos padarytos veikos negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai V. S. veikoje pasitvirtino.

Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Institucijos atstovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad šiuo konkrečiu atveju būtų taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas atsižvelgia į aukščiau aptartų teismo posėdyje ištirtų aplinkybių visetą, V. S. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. S. pripažinti kalta padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-12-917/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.