- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-769-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „SNORO lizingas“
- Atsakovas
- R.
- Kategorijos
- 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daiva Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 94.2.5.; 94.3.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. 2 778,12 Lt skolos, 800 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nors atsakovės gyvenamoji vieta yra Alytuje ieškinys šiam teismui pateikiamas vadovaujantis su atsakove 2008-03-06 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. ADD8030626PA 9.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-04-03 nutartimi ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo perdavė pagal teismingumą – Alytaus rajono apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad byloje iškilo būtinumas įvertinti Sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismo nuomone, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 str., 30 str. 11-12 p.). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 16 str. 1 d. Teismo nuomone, iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atvejais verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo ieškovo – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Tai ypač pasakytina tuo atveju, kai verslininko reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl šių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 str. 1 d. prasme. Pažymėjo, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tokia yra šioje byloje pateiktos Sutarties 9.1. punkte įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga, leidžianti ieškovui ieškinį pateikti savo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo ir ieškinį pateikė pagal savo buveinės vietą, nors atsakovės – vartotojos gyvenamoji vieta ir yra Alytuje. Nors minėta nuostata teisę pasirinkti teismą suteikia ieškovui, nepriklausomai nuo to, ieškovas konkrečiu atveju yra verslininkas ar vartotojas, tokia sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui, nes įstatymai vartotojui ir taip leidžia pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisyklėmis (CPK 29 str., 30 str. 11-12 d.). Taigi aptarta nuostata dėl aukščiau išdėstytų argumentų laikytina ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. 1 d. prasme, todėl sprendžiant ginčo teismingumo klausimą negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės -civilinę bylą Nr. 2-7017-468/2009 palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Nurodo, kad CPK 32 str. 1 d. nustato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria jis pažeidžia imperatyvias išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Įstatymai nenumato, jog standartinėse vienos iš šalių parengtose vartojimo sutarčių sąlygose negali būti įtvirtinama nuostata dėl ginčų, iškilusių dėl vartojimo sutarties, spendimo, įstatymai taip pat nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Juo labiau, ieškovas pažymi, jog jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Taigi tai reiškia, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą ir jo teisės, remiantis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Todėl teismas, teigdamas, jog 9.1 punkte įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui yra nepagrįsta, kadangi minėta sutarties nuostata suteikia lygiai tokias pačias teises atsakovui pareikšti ieškinį ieškovui savo gyvenamosios vietos teisme. Teismas nutartyje taip pat konstatavo, jog tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo - verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Tokia teismo nuomonė iš esmės reiškia, jog standartinėse sutarties sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ieškovo nuomone, tokia teismo pozicija yra akivaizdžiai šališka ir prieštarauja teisėjų nepriklausomumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 109 str., taip pat Teismų įstatymo 3 str. CK 6.185 str. 2 d. numato, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-516/2006). Ieškovas pažymi, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su standartine sutartinį teismingumą įtvirtinančia sąlyga, tą ji patvirtino savo parašu sutartyje. Todėl teismo teiginys, jog iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovės - vartotojos gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojos sutikimo, laikytinas nepagrįstu, kadangi nėra pagrindo teigti, jog sąmoningo vartotojos sutikimo spręsti ginčą kitame teisme nebuvo. Be to, taip pat negalima teigti, jog 9.1 punktas laikytinas nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga CK 6.188 str. 2 d. prasme, kadangi ieškovas minėtame punkte neapribojo atsakovės teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovei, neapribojo atsakovės teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis, taigi elgėsi sąžiningai. Teismas, pripažindamas ieškovo 9.1 punktą nelaikytinu šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. 1 d. prasme ir netaikytinu, yra neteisus, nutartis šiuo atveju yra naikintina, bylos teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties 9.1 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 32 str. 1 d. nustato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Tai reiškia, kad šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal proceso įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 str. 2 d.). Susitarimas, nepažeidžiantis šių taisyklių, turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas esant galimybei jį įgyvendinti.
Bylos duomenimis nustatytas, kad šalys 2008-03-06 sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. ADD8030626PA (b.l. 3), kurios 9.1 punkte susitarė, jog bet kuriuos dėl sutarties kylančius ginčus šalys spręs derybomis. Šalims nesusitarus, ginčas bus sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Tokiu būdu nėra jokių objektyvių prielaidų nenagrinėti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinio Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ex officio įvertino standartinę ieškovo parengtą vartojimo sutarties sąlygą, numatančią sutartinį teismingumą ir konstatavo, jog standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 str. 1 d. prasme. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo konstatavimu, nes CPK suteikia vartotojui galimybę ginti savo teises, pareiškiant ieškinius dėl vartojimo sutarčių ir pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 d.). Šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo vienodai taikytina abiems šalims, t.y. atsakovė, ginčydama sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis savo gyvenamosios vietos teismą ir jos teisės, remiantis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Be to įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinį teismingumą. Iš šalių 2008-03-06 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. ADD8030626PA turinio matyti, kad sutarties sąlyga, nustatanti sutartinį teismingumą, ginčo atveju ieškovo nuožiūra kreiptis į teismą tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės gyvenamąją vietą ar buveinę, nesudaro pagrindo manyti, jog yra pažeidžiami atsakovės, kaip vartotojos, interesai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog tuo atveju, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Toks situacijos vertinimas yra nepagrįstas ir teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad tokia teismo nuomonė iš esmės reikštų, jog standartinėse sutarties sąlygose apskritai negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, nes visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai turėtų būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Tokiu būdu apskritai būtų paneigta sutartinio teismingumo taisyklė ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, kas akivaizdžiai prieštarautų įstatymo nuostatoms.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu pirmosios instancijos teismo teiginį, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovės – vartotojos gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojos sutikimo. Nėra pagrindo tvirtinti, jog sąmoningo atsakovės (vartotojos) sutikimo spręsti ginčą kitame teisme nebuvo: atsakovė buvo tinkamai supažindinta su standartine sutartinį teismingumą įtvirtinančia sąlyga, ką ji patvirtino savo parašu 2008-03-06 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. ADD8030626PA.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose aptariama vartotojų teisių bylų specifika, akcentuojant padidintą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taikytinos iš esmės nagrinėjant iš vartojimo teisinių santykių kylančias bylas ir priimant sprendimus. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje šie klausimai nėra sprendžiami.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės R. V. priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.), kadangi teismas apskųstąja nutartimi perdavė ieškinį pagal teismingumą, neišsprendęs jo priėmimo klausimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti. Ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinio atsakovei R. V. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.