Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-1076/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
1S-34-1076/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14473-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Regina Pocienė, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-34-1076/2020
Proceso Nr. 1-01-1-14473-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje ‑ dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2018 m. sausio 25 . M. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. G. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį ir paskirti M. G. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4.1. Gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nepatikrinęs, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę, taip pat išsamiai neišnagrinėjęs galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

4.2. Skunde gynėja teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma daugiau kaip dvejus metus. Kaltinamojo gynėja cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį byloje Nr. 1S-184-202/2018, kurioje konstatuota, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės ‑ teisės į laisvę ‑ suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ‑ ir EŽTT) ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą, siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą, yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai, ir, ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.3. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog kaltinamasis M. G. gali slėptis nuo teismo, nes su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryšiai, nei darbiniai, nei šeiminiai. Skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, jis visą laiką dirbo, todėl teismo teiginys, jog M. G. pajamas prasimano nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas, o tai, kad jis neturi šeiminių santykių, savaime nepagrindžia išvados, kad jis gali slėptis nuo teismo. Kaltinamasis net ir suprasdamas, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, neturi pagrindo slėptis, kadangi nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei tiki, jog jo nekaltumas bus įrodytas. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

4.4. Skunde teigiama, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima būtų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra akcentavęs, jog šeimos ar darbo santykių neturėjimas dar nereiškia, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas (sprendimai bylose KUC prieš Slovakiją, Sulaoja prieš Estiją). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas ‑ švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Griežčiausia kardomoji priemonė ‑ suėmimas, gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas apsiribojo pakankamai formalaus pobūdžio teiginiais, konstatuojant, kad kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų ir jog M. G. teisės, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Gynėjos nuomone, Kauno apygardos teisme svarstant kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo klausimą, nebuvo išsamiai įvertintos baudžiamosios bylos aplinkybės, neįvertinta, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

4.5. Skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatų teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra teisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).

4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę dar prieš pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, neproporcingai nesuvaržant kaltinamojo teisių, o tai, kad asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai, pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. Š., iš dalies paties kaltinamojo M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01), taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, taip pat kaltinamojo kaltės, įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, nes tai bus daroma iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

8. Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

8.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

8.2. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. G. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus gyvybės atėmimu, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi M. G. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Įvertinta tai, kad kaltinamasis M. G. yra nevedęs, neturi vaikų ir išlaikytinių. Kaltinamasis buvo ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: Vokietijoje užfiksuoti teistumai 2005 m. ir 2006 m., paskutinis 2012 m., kas rodo aplinkybę, jog kaltinamasis arba dažniau lankėsi, arba ilgesnį laiką gyveno šioje valstybėje. Nors lankymasis ar net teistumai užsienio valstybėje dar nebūtinai turi pagrįsti pakankamą bėgimo ar slėpimosi prognozę, tačiau papildomai atsižvelgtina, kad M. G. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, stabilaus darbo ar pajamų neturėjo. Aplinkybė, kad kaltinamajam 2016 m. kovo 10 d. buvo išduota individualios veiklos pažymą, (duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas byloje nėra), nepakankama išvadai, kad M. G. saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8.4. M. G. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe, M. G. vaidmuo, kaip įtariama, nebuvo antraeilis. Kaltinamasis M. G. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, galimai naujai nusikalto, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėliausiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, buvo baustas administracine tvarka; iš bylos aplinkybių taip pat galima spręsti, kad yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo M. G. asmenybę. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pajamas iš individualios veiklos, jog M. G. anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad pajamos galimai gautos iš nusikalstamų veikų galėjo būti vienas iš pagrindinių M. G. pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuojama, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis M. G. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kaltinamajam M. G. taikomos kardomosios priemonės ‑ suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Nors M. G. jau yra suimtas ilgą laiką, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas lieka adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M. G. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

10. Nepagrįstas gynėjos skundo argumentas, kad apygardos teismas nesvarstė galimybės kaltinamajam skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – namų areštu, nustatant namų arešto sąlygas – būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š. ir A. M. Iš bylos duomenų matyti, kad jo atžvilgiu 2018 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04104-18 dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį, kurie M. G. buvo įtariamas padaręs 2018 m. sausio 24 d., apie 01.45 val., kartu su A. M., t. y. su asmeniu, su kuriuo M. G. buvo uždrausta bendrauti. Nors ikiteisminis tyrimas 2018 m. balandžio 24 d. buvo nutrauktas, tai nekeičia fakto, kad kaltinamasis M. G., bendraudamas su A. M., nesilaikė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo sąlygų. Šių duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

11. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, M. G. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, galimą jo vaidmenį darant nusikaltimą, gresiančią bausmę, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, asmenybę bei kitus duomenis, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, t. y. jog bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Justas NamavičiusRegina PocienėAlgimantas Valantinas