Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-138-252/2017

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07444-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą suinteresuotiems asmenims UAB „Dirsėjaus auto“, antstolei V. Ž. dėl antstolio veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. R. skundu prašė panaikinti antstolės V. Ž. 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išduoti kitą patvarkymą - įpareigoti pareiškėją mokėti po 20 Eur kas mėnesį, neareštuojant jo asmeninės sąskaitos, bei nurodyti, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma, neviršijančia vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Analogiškos pozicijos pareiškėjas laikėsi ir apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į antstolės 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą.Nurodė, kad antstolė vykdymo veiksmus pradėjo neįspėjusi apie vykdymo veiksmų pradžią, t.y. nepateikė raginimo įvykdyti sprendimą CPK 655 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Jis pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui negauna. O antstolė skundžiamame patvarkyme nenurodė, kad išieškant iš jo turto draudžiama nukreipti išieškojimą į jam priklausančias lėšas, neviršijančias 1 MMA, todėl gali būti nustatytos ir pervestos antstolei visos jo turimos lėšos sąskaitoje. Tokiu būdu būtų apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad antstolė priverstinio vykdymo veiksmus pradėjo neįspėjusi apie vykdymo veiksmų pradžią, t.y. antstolis nepagrįstai pradėjo vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šios lėšos skirtos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( toliau – LAT) praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių kuomet išieškoma ir iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šiuo atveju, antstolės patvarkymu išieškomos visos lėšos esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka pinigų savo reikmėms. Antstolė V. Ž., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu Nr. S-5054 atsisakė jį tenkinti ir jį su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą antstolė nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kuris buvo siųstas į skolininko gyvenamąją vietą, grįžo neįteiktas. Jis įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbtas specialiajame tinklalapyje internete. Todėl laikytina, kad raginimas įteiktas tinkamai. Pažymėjo, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, jog jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų nefinansuojamų valstybės lėšomis dydį, tačiau tokių duomenų jis nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Teismas pasisakė, kad iš skolininko ginčo pajamų gali būti išieškoma pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, tačiau išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Pažymėjo, kad antstolė nenusiuntė raginimo įvykdyti sprendimą į laisvės atėmimo vietą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui užklausą pateikė tik 2016 m. liepos 27 d. ir nustačiusi, kad M. R. buvimo vieta – Alytaus pataisos namai, jam išsiuntė 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, ir tokiu būdu antstolė V. Ž. pažeidė CPK, Antstolių įstatymo, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Dėl ko pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ir 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymą Nr. S-4812 panaikino. Pareiškėjo skundo dalį dėl patvarkymo įpareigojančio pareiškėją mokėti po 20 Eur kas mėnesį neareštuojant jo sąskaitos, esančios pataisos namuose, priėmimo, netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu M. R. prašo: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir jo skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų dalyje dėl reikalavimo išduodant priverstinio išieškojimo patvarkymą nurodyti, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA, tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo skundo dalies dėl antstolės veiksmų - išduotame patvarkymą nenurodžius, kad išieškant iš asmens turto draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas neviršijančias 1 MMA ir jo prašymo priverstinio išieškojimo patvarkymo išdavimo atveju jame nurodyti, kad išieškant iš asmens turto draudžiama išieškoti iš pinigų sumos neviršijančios 1 MMA. Pabrėžia, kad LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškinta, kad ta aplinkybė, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinti apranga ir maistu negali pateisinti CPK 668 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nesilaikymo. Pabrėža, kad šiai dienai jis perkeltas bausmę atlikti Pusiaukelės namuose, kur nėra valstybės išlaikomas, todėl viską privalo įsigyti savo lėšomis. Mano, kad teismas privalėjo įpareigoti antstolę išduodant naują priverstinio išieškojimo patvarkymą nurodyti, kad leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA. Antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei tuo atveju, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino vieną iš apelianto skundo reikalavimų, t.y. pripažino neteisėtais antstolės veiksmus vykdomojoje byloje ir panaikino 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymą Nr. S-4812, kuriuo antstolė areštavo 7932,31 Eur skolos ir 912,62 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi, skundžiamu sprendimu apylinkės teismas klausimą dėl pareiškėjo skundžiamo patvarkymo panaikinimo išsprendė iš esmės. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su jo paties prašymu panaikinto patvarkymo nepagrįstumu, nagrinėjamu atveju nėra pakartotinai spręstini, nes patvarkymas, kuris apelianto vertinimu pažeidžia jo, kaip skolininko teises, yra panaikintas. CPK 513 straipsnis detalizuoja, kad patenkinęs skundą teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja konkretų veiksmą atlikti. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolė nesilaikė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, susijusių su skolininko informavimu apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per antstolio nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Panaikinus patvarkymą, priverstinio vykdymo priemonių taikymas skolininko atžvilgiu buvo nutrauktas, t.y. vykdymo procesas grįžo į pradinę sprendimų vykdymo stadiją. Priverstinio vykdymo priemonių taikymas, įskaitant ir išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, būtų galimas tik tuo, atveju, jei apeliantas neįvykdytų teismo sprendimo per raginime nurodytą terminą. Daroma išvada, kad apylinkės teismas įpareigoti antstolę priimti apelianto reikalaujamo patvarkymo - vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame būtų nurodoma, kad skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma neviršijančia 1 MMA tokioje vykdymo proceso stadijoje neturėjo teisinio pagrindo. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjas turi teisę teikti atitinkamus prašymus dėl sprendimų vykdymo eigos tiesiogiai antstoliui po to, kai jam bus tinkamai įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.