- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eII-113-1165/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01035-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotajai atstovei Sandrai Ambrazevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos N. Č. įgaliotosios atstovės advokatės A. R. skundą dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), sprendimą motyvuojant tuo, kad nebuvo nustatyta nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, pareiškėja N. Č., per savo įgaliotąją atstovę advokatę Aušrą Ručienę pateikė skundą, kuriame prašoma priimti naują procesinį sprendimą – D. Č. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymo ir skirti jam sankcijos ribose numatytą nuobaudą.
Skunde nurodoma, kad šioje byloje yra būtina nagrinėti ir įvertinti visas faktines aplinkybes bei įrodymus ir paskirti pažeidėjui nuobaudą įstatymų numatyta tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinio sūnus D. Č. be teisėto pagrindo atėjo į nuosavą kiemą, įėjo į garažą, kuriame stovi elektros skydinė, ir tyčia išjungė elektros tiekimą, tokiu būdu sukeldamas žalą pareiškėjai N. Č.
Pažymėtina, kad D. Č. veiksmai (atėjimas į nuosavą kiemą, įėjimas į garažą, elektros tiekimo išjungimas) yra savivaldžiavimas, kuris atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Dėl šių neteisėtų D. Č. veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos N. Č. teisės bei laisvės. Be to, pareiškėjai buvo padaryta žala, tai yra, išjungus elektros energijos tiekimą, sugedo šaldytuve laikyti maisto produktai, nebuvo galimybės naudotis kompiuteriu ir atlikti darbines funkcijas, pasikrauti mobiliojo telefono, atlikti būtinų buities darbų bei esant tamsai namuose, nebuvo galimybės susirasti ir laiku suvartoti reikalingų vaistų, kas kėlė tiesioginę grėsmę pareiškėjos sveikatai. Todėl akcentuojama, kad dėl šių padarinių, pareiškėjai buvo sukelta nemateriali žala, kuri vis dar tęsiasi, nes pareiškėja nuolatos jaučia nerimą, bijo likti viena namuose, patiria didelę baimę, jog bet kas gali įsibrauti į jos namus.
Motyvuojamoji dalis
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad neteisėtus D. Č. veiksmus patvirtino liudytoja I. Č., kuri yra pareiškėjos kaimynė. Pastaroji paaiškino, jog ji matė, kaip nagrinėjamo įvykio dieną prie N. Č. namų atvažiavo jos vyras A. Č. kartu su savo sūnumi D. Č., kuris buvo nuėjęs į kieme esantį garažą, kur stovi elektros skydinė. Remiantis liudytojos parodymais, pažymima, jog parodymuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina faktą, kad būtent D. Č. 2025 m. balandžio 5 d. be teisėto pagrindo įėjęs į skydinę, tyčia atjungė pareiškėjai N. Č. tiekiamą elektrą ir tokiais savo veiksmais sukėlė anksčiau minėtą žalą.
Be to, skundas motyvuojamas tuo, jog Institucija, priimdama 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, neįvykdė jai įstatymo pavestos pareigos visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištirti visas aplinkybes. Pareiškėjos ir jos įgaliotosios atstovės advokatės nuomone, nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, tai yra, neapklausta įvykį mačiusi kaimynė I. Č. bei nebuvo tinkamai apklaustas kaltinamas asmuo – D. Č.. O taip pat, Institucija nutarime formaliai ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir kaltinamojo egzistuoja konfliktiniai santykiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog toks lakoniškas, argumentų neturintis išaiškinimas prieštarauja ne tik ANK 567 straipsnio 2 dalies reikalavimams, bet ir teisingo proceso principams ir laikytina, kad Institucija tyrimą atliko paviršutiniškai, tinkamai nesurinkusi ir neišanalizavusi visų duomenų, o priimtas nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Pažymėtina, kad Institucijos nurodyti argumentai, jog kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas ir jis spręstinas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o administracinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir įstatymo nuostatoms. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės ginti savo teises civiline tvarka turėjimas nešalina asmenų, kurie padarė nurodytus ANK pažeidimus, veiksmų pavojingumo ir institucijos pareigos tokius veiksmus įvertinti dėl ANK numatytų veikų atitikties, o tai nustačius ir paskirti atitinkamas nuobaudas. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Institucija priėmusi nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną išvis netyrė ir neanalizavo, ar D. Č. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį ir nenurodė, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog D. Č. veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) sudėties.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas nepagrįstai ir pažeidžiant ANK 567 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl skundu prašoma priimti naują procesinį sprendimą.
Institucija, atsiliepime į pareiškėjos N. Č. įgaliotosios atstovės advokatės Aušros Ručienės skundą, prašo palikti skundžiamą 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodyta, kad 2025 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnė priimdama nutarimą, įvertino byloje surinktus duomenis pagal savo vidinį įsitikimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir priėmė pagrįstą sprendimą, tai yra, nutarimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje, sudėties požymių.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, tai yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra, jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena (duomenys neskelbtini) buvo registruota dėl to, kad 2025 m. balandžio 5 d. vyro, A. Č., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, sūnus D. Č. savavališkai atjungė N. Č. namuose elektrą ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 518 straipsnio 1 dalį.
Institucija atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, kurioje numatyta, kad atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra, tuo atveju, jeigu jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad N. Č. kreipėsi į policiją dėl elektros atjungimo nurodydama, kad tai įvykdė jos vyro sūnus D. Č.. Tokį teiginį N. Č. nurodė remdamasi kaimynės I. Č. žodžiais, kadangi pastaroji nurodė pro langą mačiusi, kad N. Č. vyro sūnus D. Č. atėjo į kiemą ir po kurio laiko išėjo. Tokiu būdu N. Č. suprato, kad elektrą atjungė būtent D. Č.. Tačiau D. Č. paaiškino, kad jo tėtis A. Č. skiriasi su savo žmona N. Č. ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Dėl šios priežasties N. Č. policijos įstaigoje rašo pareiškimus su melaginga informacija. Pats D. Č. pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis atvykdavo aplankyti savo tėčio, tačiau jokios elektros niekada nėra atjungęs, o taip pat nurodė, kad visa elektros skydinė yra garaže, o jis neturi nei prieigos, nei raktų nuo minėtos patalpos.
Taigi, Institucija savo atsiliepime į skundą nurodo, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent D. Č. atjungė elektrą. Be to, nėra ir jokių objektyvių duomenų apie tai, kad elektra išvis buvo atjungta. Taigi, akivaizdu, kad tarp N. Č. ir jos vyro su sūnumi yra susiklostę priešiški asmeniniai santykiai, kurie kyla dėl civilinių turtinių nesutarimų. Dėl to, remdamasi teismų praktika, Institucija pažymi, kad ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjos pareiškimas buvo įvertintas, jo pagrindu buvo atliktas tyrimas vertinant pateiktas aplinkybes pagal požymius numatytus ANK 518 straipsnyje. Šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teismų praktiką ir ANK nuostatomis, buvo nustatyta, kad D. Č. administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu įgaliota atstovė advokatė Aušra Ručienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo apklaustas D. Č., liudytoja I. Č.. Pažymėjo, kad apklausta N. Č. nurodė, kad pas ją dingo elektra, paskambinusi kaimynei sužinojo, kad į jos kiemą atvyko D. Č., kuris nuėjo į garažą ir po jo pabuvimo garaže, dingo elektra. Šiuo pagrindu N. Č. kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu dėl savavaldžiavimo, kadangi D. Č. neturi teisės eiti į turtą be bendrasavininkų sutikimo. Pažymėtina, kad policijos komisariatas šias aplinkybes turėjo įvertinti objektyviai. Pažymi, kad buvo gauti rašytiniai duomenys dėl orderio paskyrimo ir buvo išduoti du orderiai A. Č. dėl to, kad jis savavaldžiavo N. Č. atžvilgiu ne kartą. Be to, pažymima, kad D.Č. N. Č. atžvilgiu yra grasinęs. Papildomai nurodyta, kad po šioje byloje nagrinėjamo įvykio, A. Č. dalį turto perleido D. Č., kuris šiuo metu suinteresuotas save apsiginti. Visi skunde minėti duomenys rodo, kad iš tiesų buvo konfliktas ir D. Č. tame konflikte intensyviai dalyvavo, todėl manytina, kad tokiu būdu jis keršijo N. Č. dėl to, kad pastaroji neišsikraustė iš minėtų namų. Ir šiuo atveju, išjungdamas elektrą, jis sudarė nepakenčiamas sąlygas gyventi, tuo akivaizdžiai savavaldžiavo. O šių visų aplinkybių iš esmės neišsiaiškino policijos pareigūnas nagrinėjęs šią administracinio nusižengimo bylą. Mano, jog buvo atliktas paviršutiniškas skundo tyrimas ir toks nutarimas, koks yra priimtas, negali būti paliktas galioti.
Pareiškėja N. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tarp jos ir vyro buvo prasidėjęs skyrybų procesas ir ją jos buvęs vyras kartu su savo sūnumi norėjo iškraustyti iš namų. Todėl jai ir buvo padarytas toks spaudimas – atjungta elektra, karštas vanduo, šildymas. Tą minėtą 2025 m. balandžio 5 d. apie 12.00 val. ji buvo namuose, žiūrėjo televizorių, kai netikėtai dingo elektra. Dėl to ji iš karto paskambino šalia gyvenančiai kaimynei – I. Č., kuri nurodė, kad pas ją namuose elektra yra. Tačiau ji nurodė, kad buvo atvažiavęs pareiškėjos vyro sūnus D., o kadangi pareiškėjos automobilis stovėjo šalia, jis išlipęs iš automobilio nuėjo iki garažo, o ką jis ten veikė – nematė. Tačiau tuo momentu ir dingo elektra. Pareiškėja dėl šios priežasties iškvietė policiją. Pažymėjo, kad elektros skydinė yra garaže, į kurią ji įeiti negalėjo. Tuo metu jos sutuoktinis gyveno kitur, ne tuose pačiuose namuose. Patikslino, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pastate su žaliu stogu. Patikslino, kad namo garažas yra priešais I. Č. namą. Namas ir garažas yra bendra jungtinė jos ir vyro nuosavybė ir turtas neatidalintas. Tą 2025 m. balandžio 5 d. A. Č. buvo išduotas orderis, jo namuose nebuvo ir jis laikėsi orderio sąlygų. Tą dieną ji jam neskambino, tačiau jam skambino ir su juo kalbėjo policijos pareigūnai. Su D. Č. pareiškėja tą dieną taip pat nebendravo ir kai atvyko policijos pareigūnai, D. Č. nebuvo. Pareiškėja paaiškino, kad balandžio 5 d. rakto nuo garažo ji neturėjo ir patekti į garažą ar prieiti prie elektros skydinės negalėjo, o taip pat ir policijos pareigūnai ten negalėjo patekti. Pareigūnus išsikvietus trečią kartą, jie nurodė kviesti meistrus, kad jie nupjautų garažo spyną ir galėtų įeiti į garažą. Nuo balandžio 5 d. ši situacija tęsėsi dvi savaites ir iš viso, policija buvo kviesta tris kartus. Paaiškino, kad pas ją yra šuo, kuris yra lauke. Tuo metu, kai A. Č. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, ji tuo laikotarpiu D. Č. nematė ir nematė jo atvykstant pašerti šuns. Todėl ir minėtą balandžio 5 d. šunį šėrė ji. Nurodė, kad D. Č. daug kartų jai reiškė pretenzijas dėl to, kad ji išsikeltų iš namų. Pažymėjo, kad jau po aptariamo įvykio, 2025 m. balandžio 28 d. A. Č. perleido D. Č. namo dalį ir dėl to šiuo metu vyksta teisminis procesas. Apie pareiškėjos onkolinę ligą D. Č. žinojo. 2025 m. balandžio 5 d. iškviesti pareigūnai bandė įeiti į garažą. Patikslina, kad namo pirmas aukštas elektrą turėjo, o antras namo aukštas – neturėjo. Su A. Č. dėl šio turto nėra sudaryta turto pasidalijimo sutartis. Antras namo aukštas yra jų bendra nuosavybė. Turto dalinimo sutartyje yra įtrauktas turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis paliktas bendru ir neapspręstu. Sutartyje nėra parašyta, kad pareiškėja neturi pretenzijų dėl turto, kuris registruotas A. Č. vardu. Tačiau su pasirašyta sutartimi sutinka. Minėtą balandžio 5 d. pareiškėja skambino į elektros tinklus, yra tą patvirtinantis dokumentas. Kad tą dieną nebuvo elektros matė ir patys policijos pareigūnai, kurie buvo užlipę ir į namo antrą aukštą. Kad elektrą atjungė D. Č., pareiškėja mano ir dėl to, nes jis vienintelis, kuris tuo metu buvo atėjęs. O taip pat, gyvenant tame name niekada nebuvo išmesta automatu, kai dingdavo elektra. Papildomai nurodė, kad į „ESO“ kreipėsi balandžio pradžioje. Po įvykio skambino į „ESO“ ir jie buvo atvykę, su kranu užlipo, pažiūrėjo, kad elektra ateina į garažą ir liepė ieškoti kur yra atjungta elektra, nes jie negali įeiti į vidų. Prieš tai buvo atjungta elektra, bet jai ją pajungė ir po dviejų dienų, kai grįžo iš sūnaus, pabandė įsijungti elektrą, o jos vėl nebuvo. Tuomet ji paskambino į „ESO“ ir jai pasakė, kad neturi galimybių atvykti balandžio 4 d., todėl atvyko tik balandžio 5 d. Po įvykio balandžio 4 d., elektra atsiradusi nebuvo. Iš pradžių buvo atjungta elektra, tada ji iškvietė meistrą ir jis pajungė elektrą penktadienį. Šeštadienį ryte elektra vėl buvo atjungta ir jos neturėjo dvi savaites. Pačiame name įsijungė elektrą padariusi sujungimą. Į garažą raktų neturėjo ir dabar neturi. Meistras padarė sujungimą iš rūsio laiptinės, tada elektrą buvo pajungta balandžio 4 d., nuo rūsio vienfazio. Meistras į garažą nebuvo įėjęs. D. raktus turi nuo visko, nuo pirmo aukšto, antro aukšto, nuo garažo. Vadinasi, kai D. pamatė, kad sukasi skaitliukas, nuėjo į garažą ir išjungė skaitliukus, kad ji neturėtų elektros. Dar kartą patikslino, kad elektrikus iškvietė balandžio 4 d. ir jie atvyko tik balandžio 5 d. Nesulaukus elektros tinklų, ji iškvietė privatų elektriką ir jis pajungė elektrą nuo laidų. A.D.Č. balandžio 5 d. išjungė elektrą, išimdamas skaitliukus, kad iš niekur nebūtų paimama elektra. Iškviesta „ESO“ atvyko apie 12.00 val. ir konstatavo, kad gedimo nėra, nes viskas nuo stulpų ateina į garažą, į kurį ji įeiti negalėjo. Balandžio 3 d. jos vyras atjungė elektrą, kai įėjo į garažą, ten yra saugikliai, kuriuos ir išsuko. Skaitliukai buvo įsukti jos antrame aukšte. Yra keturi saugikliai, vieni eina į pirmą aukštą, kiti į antrą. A. Č. išsuko pirmą kartą tik tuos saugiklius, kurie ėjo į antrą aukštą. Kad pirmame aukšte liko elektra, nes elektra degė pas jį pirmame aukšte. Jis buvo neatjungęs pirmo aukšto, dėl to veikė kamera ir ją fiksavo. Kamera užsidega, kai ji ateina prie durų. Kai prieina prie durų, kameros iš karto užsidega. Kai kamera nedega, būna tamsu, o kai tik ji ateina, iš karto užsidega kiemas ir ji mato, kaip jis mato ir seka ją. Kamera prijungta prie pirmo aukšto elektros tinklo. Elektrą balandžio 4 d. meistras prijungė iš rūsio, ten yra laidai einantys į pirmą aukštą. Elektrikas atvykęs buvo apie 17.00 val. Meistras buvo pavarde (duomenys neskelbtini). Balandžio 4 d. ji išėjo į darbą apie 07.00 val., o grįžo apie 16.00 val. Grįžo iš kaimo ir rado atjungtą elektrą, nors išvažiuojant ji dar buvo. Nurodė, kad niekas nebuvo įjungta iš šildymo prietaisų, prieš dingstant elektrai balandžio 5 d. „ESO“ buvo kviesta balandžio 4 d. Galimai balandžio 4 d. elektrą atjungė vyras. Policija buvo kviesta balandžio 4 d. apie 11.30 val., tuo metu, balandžio 4 d. ji buvo namuose. Balandžio 3 d. ji buvo išvykusi į darbą, o balandžio 4 d. buvo namuose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio N. Č. nurodė išgalvotas aplinkybes. Nurodė, kad ji jį galėjo matyti, nes po orderio priėmimo jis kiekvieną dieną važiuoja pašerti šuns. Balandžio 2 d. jo tėtis gavo orderį, todėl visas dienas jis atvykdavo pašerti šuns. O nuo balandžio 3 d. tėtis nebuvo atvykęs į namus. Jis važiuodavo šerti šuns šviesiuoju paros metu. Balandžio 5 d. dieną jis taip pat buvo atvykęs pašerti šuns. Į kiemo teritoriją jis pateko pro vartelius nuo Gargždų gatvės, ties minėtu garažu. Įėjus pro vartus yra tarpas tarp namo ir garažo ir tiesiai praeinama pas šunį. Šuo yra prie kitų kaimynų tvoros, kitoje pusėje. Praėjimas yra tarp garažo ir namo. Nurodė, kad N. Č. niekada nešėrė šuns, negirdė, jam atvažiavus dubenėlis visuomet būdavo tuščias. Tą dieną atvykus pašerti šuns jis užtruko iki 5 min. Iki garažo jis tuo metu nebuvo nuėjęs. Mano, kad raktą nuo garažo galėjo turėti N., o taip pat raktą turi jo tėtis, kadangi garažas jo nuosavybė. Jis tiksliai nežino ar N. Č. turi raktą nuo garažo. Minėtas garažas yra tėčio asmeninė nuosavybė, nes 2024 m. birželį turtas buvo atidalintas. Tą aplinkybę jis žino iš tėčio. Balandžio 5 d. jis su N. Č. nebendravo. Apie elektros atjungimą jis sužinojo vėliau. Kadangi tuo metu buvo ne vasara, vėsu, jam tėtis paaiškino, kad buvo pažeistas automatas, tai yra nuo pertvaros įtampos. Tuo metu neveikė degiklis, nes buvo sugedęs. O tuo metu N. Č. įsijungė elektrinį pečiuką, neatlaikė įtampos ir buvo išmuštas skaitliukas. Tas paaiškėjo, kai tėtis po orderio taikymo grįžo į namus, balandžio 9 d. Patikslina, kad yra automatas, kuris laiko įtampą, jį paspaudus jis atšoka, o jis tuo metu buvo išėjęs iš rikiuotės. Ar šias aplinkybes nustatė tėtis, ar specialistas, atsakyti negalėjo. Kai tėtis grįžo į namus, jis mano, kad elektra nebuvo atstatyta, o kas ją atstatė – nežino. Jo ir N. Č. santykiai tokie, kad viskas buvo normalu. Jam nebuvo žinoma, kad N. Č. serga onkologine liga. Nurodė, kad elektra į namo antrą aukštą tikriausiai eina iš elektros skydinės, kuri yra garaže su pilkomis durimis. Patikslina, jog jis balandžio 5 d. nebuvo garaže. Jis nežinojo, kad elektros saugiklis buvo išimtas. K.N.Č. turėjo ir naudojo elektrinį pečiuką, jis sprendžia iš didelio elektros suvartojimo, nes ir automatas buvo išėjęs iš rikiuotės, o taip nutinka tuomet, kai būna sunaudojamas didelis elektros kiekis. Negali pateikti patvirtinančios informacijos apie šį didelį elektros kiekio suvartojimą. Namo dalies savininku jis tapo po šio įvykio apie kurį kalbama, kažkuriuo momentu iki 2025 m. vasaros vidurio, tiksliai nurodyti negali. Nevyko duoti į policiją paaiškinimų, kadangi jis neturėjo jokios informacijos. Nurodė, kad policijai teikė paaiškinimus telefonu, o atvykti į policiją negalėjo, nes galimai tą dieną jis turėjo išvykti. Nebuvo tokio atvejo, kad jis pas N. Č. būtų atvykęs su savo drauge ir liepęs jai apleisti namą. O jeigu toks sakinys ir buvo pasakytas tai kitokia forma, tai yra, tokia forma, kad vyksta skyrybos ir kad jie yra pasidalinę turtą, tai kodėl dar spyriotis. Nurodė, kad nežino ar N. Č. žino jo faktinę gyvenamąją vietą. Kai jo tėtis ir N. Č. susituokė, adresu (duomenys neskelbtini), jis niekada negyveno. Tačiau nurodė, kad tuo adresu jis yra registruotas. Nuo 2011 metų N. Č. registruota (duomenys neskelbtini). Namo antras aukštas šildomas granulėmis, nes tėtis jas perka. O taip pat, yra galimybė šildytis elektra, yra pastatytas kondicionierius. Namo antrame aukšte oro kondicionierius pastatytas maždaug prieš 2 metus. Jam kiek žinoma, kad kondicionierius yra veikiantis. Tiksliau nurodo, kad jam niekas nesakė, kad minėtas kondicionierius neveikia. O tose patalpose 2025 metais jis buvo, tuo metu, kai tėtis ėjo pasiimti rūbų, o N. Č. iškvietė policiją. Tai galėjo būti vasara, vasaros pabaiga.
Institucijos įgaliota atstovė S. A. posėdžio metu nurodė, kad pasilieka prie savo pozicijos, kuri išdėstyta atsiliepime į skundą ir pritaria, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent D. Č. atjungė elektrą. O remiantis prielaidomis, asmens negalima patraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl šios priežasties, prašo palikti priimtą nutarimą nepakeistu ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Č. parodė, kad ji yra N. Č. kaimynė, jos tikslaus namo adreso nežino, tačiau ji gyvena (duomenys neskelbtini). Iš jos namo pusės yra matomas N. Č. namas, garažas ir įvažiavimas. 2025 m. balandžio 5 d. įvykį ji pamena, nes jai paskambino N. Č. su pareigūne ir pareigūnė nurodžiusi, kad mato pas ją kieme kameras, pasiteiravo ar gali jas patikrinti. Liudytoja nurodė, kad kameros filmuoja jos teritoriją, tačiau įvykdė pareigūnės prašymą ir pati peržiūrėjo vaizdo įrašus. Liudytoja matė, kad buvo atvykęs D., kad jis atvyko prie N. namų, išlipo iš automobilio ir nuėjo link garažo, o daugiau nieko nematė. Vaizdo įrašo pareigūnei ji nerodė, tačiau kai ji patikrino vaizdo įrašą, ji paminėjo pareigūnei tai, ką ji tame įraše pamatė. Pareigūnė sakė, kad jeigu bus reikalinga, bus paprašyta pateikti vaizdo įrašą, bet su liudytoja dėl vaizdo įrašo niekas nesusisiekė ir jo pateikti nepaprašė. Nurodė, kad kaimynė N. Č. dažnai sakydavo apie elektrą, kad ji dingsta ar dar kažkas, o apie balandžio 5 d. konkrečiai pasakyti negali. Ar aplinkybę apie D. Č. ji nurodė tik tada, kai pareigūnė su ja susisiekė, ji tiksliai pasakyti negali, kadangi su N. Č. daug bendraudavo. Tačiau ji patikslino, kad nematė to, kad kažkas atjungtų pas ją elektrą, o tik matė, kai atvyko D. Č.. D. Č. tuomet atvyko su didesniu automobiliu ir ji matė, kaip jis vienas išlipo iš automobilio. Iš to vaizdo įrašo ji mano, kad atpažino D. Č.. Kitų asmenų automobilyje ji nepastebėjo, nematė. Ji tik matė kaip iš automobilio išlipo D. Č. ir kaip jis įėjo į kiemą, tas aplinkybes ji ir nurodė policijos pareigūnei. D. Č. ėjo link garažo, buvo priėjęs prie garažo vartų, o kad būtų įėjęs į garažą ji to nematė. Paaiškino, kad yra tvoros vartai, tuomet kažkoks atstumas, kiemo teritorija ir tuomet garažo vartai. Taigi, kaip buvo įeita į kiemą ji matė, kaip asmuo priėjo prie garažo vartų taip pat matė, o toliau – nieko. Kaip D. Č. išėjo iš kiemo, ar tai matė, liudytoja neatsimena, bet mano, kad matė ir kad gan greit jis išėjo. Jai yra žinoma, kad jie augina šunį. Kur yra šuns būda ar voljeras, ji nežino, nes yra už namo, toje vietoje kur jai nesimato. Nurodė, kad su D. Č. ji iš viso nėra bendravusi. Patikslino, jog ji su policijos pareigūne bendravo tą dieną, kai įvyko įvykis. Patvirtina, kad su policijos pareigūne ji tikrai kalbėjo ir mano, kad dviejų savaičių laikotarpyje nuo įvykio, kadangi vaizdo įrašai yra saugomi dvi savaites. Ir mano, kad dėl šio įvykio su policijos pareigūnais bendravo tik vieną kartą. Nurodo, kad policijos pareigūnei nurodė teisingas aplinkybes. Patvirtino, kad visas aplinkybes ji galėjo papasakoti tiksliau apklausta 2025 m. birželį, o ne šiandien. Nurodo, kad ji neatsimena nurodžiusi aplinkybės, kad kieme kartu su D. Č. matė ir A. Č.. Patikslino, kad pas N. Č. yra vienas garažas. Tiksliau, yra du vienas šalia kito garažai, tačiau tik vienas iš jų priklauso N. Č. ir A. Č. Negali atsakyti ar iš jos namų matyti abu garažai. Peržiūrint vaizdo įrašą jai nekilo abejonė, kad D. Č. ėjo link N. Č. teritorijoje esančio garažo. Paaiškino, kad pirmiausia eina jų garažas, o tuomet antras ne jų garažas. Todėl jeigu ji matė jų garažą, kažkiek matėsi ir kitas garažas. Garažas pilkomis durimis yra N. Č.. 2025 m. balandžio 5 d. kameros rodė liudytojos namų teritoriją, tačiau iš dalies matėsi ir kita teritorija, tiesiog reikėjo vaizdą prisiartinti. Nurodė, kad D. Č. ji pažįsta iš to, kad jis yra jos artimos draugės giminaitis. Draugė vardu R., ji gyvena tame pačiame name. Prisimena atvejį, kai jai paskambino N. Č. paklausi ar pas ją yra elektra, liudytoja atsakė, kad elektra yra. Priežastį dėl galimo elektros nebuvimo ji įvardino pasakydama, kad matė privažiavusį automobilį, nes ji tuo metu buvo prie lango. O be to, matė iš automobilio išlipusį D. Č., ir kad jis buvo prie namo. Patvirtina, kad atvažiavusį automobilį ji tikrai matė. Liudytojai yra žinoma, kad N. Č. ir A. Č. skiriasi ir kad kažko nepasidalina. Jų santykius apibūdina kaip negerus, konfliktiškus. Nurodo, kad N. Č. apie atjungtą elektrą, apie kenkimą yra pasakojusi ir anksčiau, tačiau tie duomenys nėra patikrinti. Apie dar kokius nors D. Č. kitokius veiksmus N. Č. nėra pasakojusi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad žino apie tai, kad N. Č. buvo dingusi elektra. Mano, kad jai įsijungus šildytuvą – išmetė elektros saugiklį. Mano, kad tai buvo 2025 m. balandžio mėnesio pradžioje. Šios aplinkybės jam žinomos iš pačios N. Č., kuri pasakė, kad jai dingo elektra. Ji tą pasakė telefonu, kai jam paskambino. O taip pat skambučio metu apkaltino ir tuo, kad jis specialiai išjungė elektrą. Jis tuo metu N. Č. nurodė, kad specialiai nieko neatjunginėjo, jeigu įsijungė šildytuvą, saugiklį išmušė ir viskas. Kai yra sujungiami šildytuvai, saugiklis neatlaiko įtampos ir jį išmuša. Mano, kad šiuo atveju, kitokios priežasties saugiklio išmušimui negalėjo būti. Paaiškino, kad namo elektros skydinė yra garaže. Iš minėto garažo elektra aprūpintas visas namas, tačiau iš viso yra šeši saugikliai išmėtyti po įvairius taškus. Saugiklis yra įspaudžiamas, ten yra mygtukas. Jis negalėjo įeiti į garažą 2025 m. balandžio mėnesį, nepamena ar prieš, ar po skambučio apie elektros dingimą. Tačiau kai įvyko šis įvykis, kad dingo elektra, jam buvo išrašytas orderis. Tačiau patvirtino, kad raktus nuo garažo jis tuo metu turėjo. Jo sūnus raktų nuo garažo neturėjo. Kai jam buvo išduotas orderis, kai laikinai buvo palikęs namus, jis buvo apsistojęs pas sūnų. Kiek jam žinoma, N. Č. dėl susidariusios situacijos buvo išsikvietusi elektriką. Nežino, kada buvo iškviestas elektrikas, jis tuo metu namuose nebuvo. Tą dieną, kai dingo elektra, jis nežino ar sūnus važiavo šerti šuns. Kai jis grįžo namo po orderio, tuomet namuose elektros nebuvo, kažkur buvo išmesti saugikliai, bet gerai jis neprisimena. Į namo palėpę, minėtą antrą aukštą 2025 m. buvo nuėjęs vieną kartą su sūnumi, o daugiau ten nevaikščiodavo. Antrame aukšte, kur gyvena N. Č., ten yra įrengtas kondicionierius, kuris nemažai ima elektros. Dar nurodė, kad yra elektrinės krosnelės, bet nežino, kiek, jų nematė. Tačiau pagal elektros suvartojimą mato, kad elektros būna suvartota daug. Kai gyveno name, to namo antrame aukšte jis gyvendavo. Jis iš ten išėjo 2025 m. kovo mėnesį. Namą, adresu (duomenys neskelbtini), po brolio mirties vieną trečdalį paveldėjo dukterėčia, palėpę jis užrašė sūnui, o pirmas aukštas yra jo nuosavybė. Turtinius klausimus su N. Č. jis yra išsprendęs iki skyrybų, buvo daroma viskas sutartinai, lankėsi dėl to pas notarą dėl dalybų. Kai jis buvo atvykęs su sūnumi į palėpę, tai buvo 2025 m. ruduo, bet tikslios datos pasakyti negali. Tą kartą buvo iškviesta policija, nes jis ten nuėjęs pasigedo dokumentų, pinigų, žiedų. Tačiau N. Č. pasiuto, iškvietė policiją ir jie greitai atvažiavo. 2025 m. balandį jis namuose negyveno savaitę laiko, kol galiojo orderis. Patikslino, kad 2025 m. balandį jis gyveno pas sūnaus draugę. Tuo metu, kai jam galiojo orderis, jis nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Nuo tada, kai buvo įrengtas kondicionierius antrame namo aukšte, tai nedažnai dingdavo elektra. Jam nežinoma, kad balandžio 4 d., kai buvo dingusi elektra, buvo rasti išimti saugikliai ir padėti šone.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad moterį prisimena, nes vyko dėl jos iškvietimo, bet vyro neprisimena. Iškvietimas buvo gautas dėl to, kad moters vyro, su kuriuo ji skiriasi, sūnus išjungė jos namuose elektrą, dėl ko sutriko jos visas darbas. Pamena, kad atvyko į iškvietimą, nepamena, kokiu adresu, moteris paaiškino, kad dirbdama savo darbus namuose nuėjo į virtuvę, norėjo įsijungti elektrą, o paspaudusi elektros įjungimo mygtuką, elektra neįsijungė. Nuėjo įjungti elektrą į vonios kambarį, bet vonioje taip pat elektra neįsijungė. Moteris pasakojo, kad paskambino kaimynei ir paklausė ar pas ją yra elektra. Kaimynė teigė, kad pas ją elektra yra, tačiau ji matė, kad jos vyro, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, sūnus buvo atėjęs į kiemą ir po kiek laiko išėjo. Ką jis veikė kieme, nurodė, kad nematė. Pranešėja, sužinojusi, kad buvo atėjęs vyro sūnus, suprato, kad jis greičiausiai ir išjungė elektrą, kadangi tai kartojasi ne pirmą kartą. Kalbėjo su kaimyne, nes ji buvo priėjus prie jų ir nurodė tą pačią įvykio versiją, kad matė, jog į kiemą buvo atėjęs kaimynės vyro sūnus ir po kiek laiko išėjo, o ką jis ten darė, nurodyt negalėjo, nes nematė. taip pat moteris sakė, kad pas ją yra vaizdo stebėjimo kameros, bet jos fiksavo tik jos kiemą. Nebandė eiti pas kaimynę, kad įsitikinti dėl kamerų. Į pranešėjos namus ji nėjo. Mano, kad žmogus ne be reikalo kvietė policiją. Moteris pasakojo, kad jos namo dalis ir teritorija yra bendras turtas, kuris dar nėra padalintas. Moteris sakė, kad elektros skaitliukas yra garaže, bet nuo garažo rakto neturi, dėl to ir nebuvo galima patekti į jį ir dėl to patirs finansinių nuostolių, nes turės kviestis elektriką, kuris turės ieškoti iš kur paimti elektrą. Kai buvo iškvietime, dar nebuvo išsikviesta „ESO“. Kai vykstama į pranešimą, visada patikrinami praeiti pranešimai. Praeituose pranešimuose buvo duomenys, kad moteris kvietė raktininką ir pareigūnus, kad atidarytų duris. Nepamena, ar moteris pasakojo, kad kvietė elektriką dėl senesnių įvykių. Sakė, kad raktus nuo garažo turėjo jos vyras. Su vyru buvo bandyta susisiekti telefonu, bet jis nekėlė ragelio. Po šio įvykio buvo rašytas tarnybinis pranešimas. Su liudytoja I. Č. bendravo telefonu, per pranešėjos telefoną. Nurodė, kad pranešėjos vyro sūnui neskambino. Įvykis vyko prieš metus, todėl nepamena nei vyro, nei sūnaus. Jei tarnybiniame pranešime buvo rašyta, kad buvo bandoma susisiekti su D. Č., vadinasi juo reikia vadovautis. Kai rašė tarnybinį pranešimą, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nes pranešimas buvo rašytas iš karto po priimto pareiškimo. Kūno kamerų vaizdo įrašai nebuvo teikiami, nes kai reikia, policijos komisariatai patys išsiima įrašus.
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju, Institucija 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos D. Č. atžvilgiu, nenustačius nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Skundžiamame nutarime pažymėta, kad tarp pareiškėjos ir jos pareiškime nurodytų asmenų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Taigi turtinio pobūdžio ginčai, kurie nėra asmenų išsprendžiami taikiai, yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka, tačiau ne ANK nustatyta tvarka. Sutiktina su skundo argumentais, jog Institucija nepakankamai išsamiai bei visapusiškai atliko administracinio nusižengimo bylos tyrimą - procese įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apklausta kaip liudytoja I. Č., taip pat neapklaustas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č.. Vis dėlto, šie trūkumai buvo pašalinti bylą nagrinėjant pagal pareiškėjos įgaliotos atstovės skundą teisme. Teismo vertinimu, Institucija, nors ir nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrusi bylos aplinkybes, taip pat skundžiamame nutarime stokojant argumentų, kuriais remiantis jis priimtas, neatlikus detalesnės surinktų įrodymų analizės, vis dėlto, priėmė teisėtą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. Č. atžvilgiu, todėl jis paliekamas galioti.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kituose įstatymuose). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Šiame kontekste pažymėtina, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, jog asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos N. Č. inicijuota administracinio nusižengimo teisena buvo grindžiama prielaida, kad D. Č., kuris yra jos sutuoktinio A. Č., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, sūnus, 2025 m. balandžio 5 d. atvykęs į jos ir sutuoktinio žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), garaže, kuris priklauso jai ir sutuoktiniui, išsuko elektros skaitliukus, tokiu būdu atjungdamas elektrą antrame namo aukšte, kuriame ji gyvena. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismo vertinimu, tokie pareiškėjos nurodomi D. Č. atlikti veiksmai nepasitvirtino.
Iš policijos pareigūnų teismui pateiktų papildomų įrodymų – ROIK medžiagos matyti, jog 2025 m. balandžio 4 d. 00.42 val. pareiškėja N. Č. kreipėsi Bendruoju pagalbos centro telefonu, nurodydama, kad apie 11.30 val. jos sutuoktinis, kuriam išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, atjungė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), elektrą. Atsižvelgiant į tai, kad šis skambutis buvo užregistruotas 2025 m. balandžio 4 d. po vidurnakčio, darytina išvada, jog pareiškėja tuo kartu kreipėsi dėl įvykio, vykusio 2025 m. balandžio 3 d. Iš ESO papildomai pateiktos informacijos – 2026 m. vasario 26 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2025 m. balandžio mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) buvo gautas tik vienas pranešimas dėl elektros tiekimo sutrikimo. Šis pranešimas gautas 2025 m. balandžio 4 d., taigi likus dienai iki šioje byloje analizuojamo įvykio, o kitų pranešimų ESO nebuvo gauta, iš ko galima spręsti, jog dėl naujų elektros energijos tiekimo sutrikimų pareiškėja į elektros tinklų skirstymo operatorių nesikreipė.
Tiek iš skundo turinio, tiek ir pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog teiginį, kad 2025 m. balandžio 5 d. jos namuose elektros tiekimą atjungė būtent D. Č., ji grindė liudytojos I. Č. jai nurodytomis aplinkybėmis. Iš pareiškėjos paaiškinimų, teiktų tiek teismui, tiek apklausiant ją administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, matyti, jog jai būnant namuose 2025 m. balandžio 5 d. apie 12 val. netikėtai dingo elektra. Pamaniusi, kad atliekami kokie nors remonto darbai, ji paskambino kaimynei I. Č., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaune – priešingoje kelio pusėje, ir jos pasiteiravo, ar jos namuose elektros energijos tiekimas nesutrikęs. Pasak pareiškėjos, kaimynė jai telefonu nurodė, kad jos namuose elektra yra, ir kad ji pro langą matė, kaip buvo atvažiavęs D. Č., įėjo į kiemą ir nuėjo link garažo, kur yra elektros skaitliukai.
Apklausiama kaip liudytoja teismo posėdžio metu pareiškėjos kaimynė I. Č. nurodė kiek kitokias aplinkybes, jog jai paskambino N. Č., jau būdama su į iškvietimą reagavusia su policijos pareigūne, ir pareigūnė jos teiravosi, ar gali peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Ji tuomet pati juos peržiūrėjo ir būtent tuomet, kaip teigė, pamatė, kad buvo atvykęs D. Č. prie pareiškėjos namų, išlipo iš automobilio ir nuėjo link garažo. Tik atsakydama į patikslinančius klausimus, liudytoja patvirtino, jog taip pat jai buvo skambinusi N. Č., kuri teiravosi, ar pas ją yra elektra, o liudytoja jai nurodė pro langą mačiusi atvykusį D. Č. automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad apklausiant liudytoją teisme nuo įvykio buvo praėję pakankamai daug laiko, neabejotina, jog liudytoja galėjo ne visiškai tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes. Teismo vertinimu, pagrindo šiame kontekste abejoti liudytojos parodymais nėra, kaip matyti iš ROIK duomenų, esančių byloje, aplinkybę, kad ji pro langą pastebėjo D. Č., atvykusį į pareiškėjos namų kiemą, liudytoja nurodė iš karto po įvykio į iškvietimą reagavusioms policijos pareigūnėms. Pažymėtina ir tai, jog apklausiamas teisme ir pats D. Č. neneigė aplinkybės, jog buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau kitu tikslu, nei teigia pareiškėja, tai yra ne atjungti elektros tiekimą, o pašerti šunį, kuris, kaip patvirtino liudytoja I. Č., yra laikomas kieme tuo adresu, kuriuo gyvena pareiškėja. Nors pareiškėjos skunde teigiama, jog D. Č. į namo kiemą įėjo neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, tačiau pažymėtina, kad būtent tuo adresu buvo jo tėvo gyvenamoji vieta, duomenų, kad A. Č. būtų neleidęs sūnui lankytis jo namuose, nėra, todėl teismo vertinimu, šie skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, netgi vertinant aptartus liudytojos I. Č. parodymus kaip pagrįstus, jie savaime niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Iš policijos pareigūnės L. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog jai pabendravus su I. Č., pastaroji nurodė nemačiusi, ką D. Č. veikė įėjęs į namo kiemą. Analogiškai liudytoja patvirtino ir apklausiama teismo posėdžio metu. Nors iš 2025 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnei 2025 m. birželio 5 d. bendraujant su I. Č. telefonu, moteris nurodė, kad būdama savo namuose pastebėjo, kaip prie kaimynės N. Č. namų atvažiavo jos vyras A. Č. kartu su savo sūnumi D. Č., kuris buvo nuėjęs į kieme esantį garažą, kur stovi elektros skydinė, tačiau šios aplinkybes, apklausiama teisme, liudytoja nepatvirtino, priešingai, nurodė, jog matė, kad D. Č. iš automobilio išlipo vienas, o ar jame buvo daugiau asmenų, įvardyti negalėjo. Taip pat ji nurodė, kad nematė, kad kažkas atjungtų elektrą N. Č. gyvenamojoje patalpoje, o tik matė D. Č. atvykusį. Patikslino, kad matė tik tai, kad jis buvo priėjęs prie garažo vartų, o nematė netgi to, ar jis apskritai buvo patekęs į garažo patalpą. Taigi, įvertinus tai, jog būtent su I. Č. nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja siejo savo teiginius, jog D. Č. atjungė elektros skaitliuką, taip nutraukdamas elektros tiekimą jos gyvenamojoje vietoje, teismo vertinimu, ši pareiškėjos dėstoma versija tėra grindžiama prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, o D. Č. teiginiai, jog jis į pareiškėjos gyvenamąją vietą buvo atvykęs kitu tikslu – pašerti šuns, nėra paneigta, kaip ir nepaneigta galimybė, jog elektros tiekimas nutrūko ne dėl skaitiklių atjungimo, o dėl kokių nors kitų techninio pobūdžio priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl elektros nebuvimo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo tikrinama - į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros neatliko, patys savarankiškai neįsitikino, kad elektros pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nebuvo, o šios aplinkybės patikrinti šiuo metu galimybės nėra ir ji privalo būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apklausiamas kaip liudytojas A. Č. nurodė, jog N. Č. jam yra skambinusi dėl dingusios elektros, tačiau tik tąkart, kai jį apkaltino jos dingimu, vėliau dėl to į jį nesikreipė. Liudytojas nurodė, kad jo sūnus raktų nuo garažo patalpos neturėjo, kad jam grįžus į namus po to, kai nustojo galioti jo atžvilgiu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, elektros tiekimas namuose vis dar nebuvo atstatytas, tačiau nėra aišku, ar jis buvo atstatytas po galimo jo dingimo balandžio 3 d. Pareiškėja tvirtino, jog po to, kai 2025 m. balandžio 3 d. jai buvo dingusi elektra, ji kvietė elektriką, kuris pajungė „vienfazį“ elektros tiekimą iš namo pirmojo aukšto, kuriame elektra buvo. Jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų pareiškėja nepateikė, todėl ši jos dėstoma versija, o kartu ir tai, kad 2025 m. balandžio 5 d. iki analizuojamo įvykio laiko elektros energijos tiekimas jau buvo atstatytas po ankstesniojo įvykio, pakankamai patikimai nėra pagrindžiama.
Teismo vertinimu šiuo atveju byloje surinktais įrodymais neįrodžius to, jog D. Č. atliko kokius nors veiksmus, susijusius su elektros energijos tiekimo nutrūkimu pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, jokios įrodomosios reikšmės neturi tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir kokia yra naudojimosi jomis tvarka. Šios aplinkybės yra civilinio proceso teisenos dalykas ir detaliau dėl jų šioje nutartyje nepasisakytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, kadangi D. Č. veiksmuose nebuvo nustatyti nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, todėl šiuo atveju ir analizuoti aplinkybių dėl skunde nurodomos pareiškėjos galimai patirtos turtinės ar neturtinės žalos dingus elektrai jos gyvenamojoje patalpoje, teisinio pagrindo nėra. Kadangi pareiškėjos įgaliotos atstovės skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos N. Č. įgaliotosios atstovės advokatės Aušros Ručienės. skundo dėl
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.