Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Ekspres kreditas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuotas ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Trečiajam asmeniui UAB „Ekspres kreditas“ procesiniai dokumentai įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalies tvarka (procesiniai dokumentai laikyti įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo juridinio asmens registruotos buveinės adresu). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo vartojimo santykiais.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ekspres kreditas“ ir atsakovės R. P. 2009 m. vasario 12 d. sutarties pagrindu buvo susiklostę vartojimo kredito sutartiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.886 straipsnis).

Pažymėtina, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Be to, vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas. Su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, todėl vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pažymi, kad spręsdamas ieškovės UAB „Pro Invest Group“ ir atsakovės R. P. ginčą dėl skolos priteisimo vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu vertino savo iniciatyva, nes tokią teisę teismui suteikia Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 1 dalies sisteminis aiškinimas.

Dėl ieškinio reikalavimų priteisti 300,00 Lt negrąžinto kredito ir 60,00 Lt kredito mokesčio.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė R. P. ir pradinis kreditorius UAB „Ekspres kreditas“ 2009 m. vasario 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovei 2009 m. vasario 20 d. buvo suteiktas 300,00 Lt dydžio kreditas, kurio grąžinimas buvo pratęstas du kartus (mokant 60,00 Lt dydžio sutarties pratęsimo mokestį). Atsakovė, ieškovės teigimu, sutartyje numatytu terminu kredito negrąžino, liko skolinga 300,00 Lt negrąžinto kredito sumos ir 60,00 Lt kredito mokesčio. Ieškovė ir pradinis kreditorius 2012 m. lapkričio 29 d. sudarė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės atsakovės R. P. atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.113 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir prievolės įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d. atsakovei buvo suteiktas 300,00 Lt dydžio kreditas. Sutartį atsakovė sudarė prisijungimo prie sutarties būdu, t. y. elektroniniu būdu pasirašydama standartines kredito davėjo UAB „Ekspres kreditas“ paruoštas sutarties sąlygas. Teismas konstatuoja, kad atsakovės R. P. (vartotojos) ekonominė padėtis sutarties sudarymo momentu buvo silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – kredito davėjo (verslininko) UAB „Ekspres kreditas“. Atsakovės derybinės galios buvo labai apribotos. Vartojimo sutartį, kaip minėta, atsakovė sudarė prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis ir gindamas vartotojos R. P. interesus (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovės pateikiamas vertinimas dėl skolos mokėjimo dalimis yra nepagrįstas, t. y. ieškovė nepagrįstai argumentuoja, kad atsakovė mokėdama skolą dalimis pradiniam kreditoriui kredito visiškai negrąžino.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pradiniam kreditoriui sumokėjo šias įmokas:

2009-03-23 sumokėta 124,80 Lt suma;2009-04-21 sumokėta 110,40 Lt suma;2009-05-11 sumokėta 60,00 Lt suma;2010-10-15 sumokėta 100,00 Lt suma.

Taigi, atsakovė 2009 m. vasario 20 d. gavusi 300,00 Lt dydžio kreditą 2010 m. spalio 15 d. iš viso buvo sumokėjusi 395,20 Lt sumą, t. y. buvo sumokėjusi 120,00 Lt sutarties pratęsimo mokestį (2 kartus po 60,00 Lt įmoką) ir grąžinusi 275,20 Lt skolos. Vadinasi, nuo 2010 m. spalio 15 dieną atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 84,80 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 300,00 Lt negrąžinto kredito sumos ir 60,00 Lt kredito mokesčio yra pagrįstas tik iš dalies, todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės ieškovei priteistina 84,80 Lt negrąžinto kredito suma.

Dėl reikalavimų priteisti 216,00 Lt delspinigių.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 216,00 Lt delspinigių. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovei nuostolius už laiku negaunamas įmokas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 216,00 Lt delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad suteikto kredito suma yra 300,00 Lt, teismo vertinimu, yra laikytinas aiškiai nepagrįstu – reikalaujama priteisti delspinigių suma (taikant 2 procentų dydžio delspinigių normą) yra neprotingo dydžio, toks ieškovės reikalavimas prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai.

Pažymėtina, jog nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad įstatyme nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta prezumpcija, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, taip pat atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditorės patirtų nuostolių dydį, remiantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 216,00 Lt delspinigių priteisimo yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 kartus mažesnė delspinigių suma - 54,00 Lt.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (138,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo ieškovei priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (24 procentai) žyminio mokesčio dalis – 17,28 Lt (72,00 Lt x 24 procentai; Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Pro Invest Group“, kodas 302453988, buveinė – Savanorių pr. 271-227, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. 80 7300 0101 1920 3274, AB bankas „Swedbank“,

84,80 Lt (aštuoniasdešimt keturių litų ir 80 centų) skolą, 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (138,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,28 Lt (septyniolika litų ir 28 centus) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.