Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria G. G. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo K. D. 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo K. D. 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 210 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – žvejo mėgėjo įrankio konfiskavimas. G. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d. 14:38 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) draugijai išnuomotame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, koordinatės pagal Lietuvos koordinačių sistemą (toliau – LKS) X: (duomenys neskelbtini); Y: (duomenys neskelbtini), žvejojo dviem žvejo mėgėjo įrankiais (stovas su vėliavėlėmis), naudodamas masalui gyvas žuveles, taip žvejodamas draudžiamu būdu ir draudžiamu laiku neteisėtai sugavo vieną (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1, 10, 10.19, 11.4.1 punktus (b. l. 16-18).

2. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi G. G. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo K. D. 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo buvo atmestas motyvuojant tuo, jog G. G. žvejojo ne (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, o Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš bylos rašytinės medžiagos, institucijos atstovo paaiškinimų bei liudytojų M. K. ir R. K. parodymų teisme, G. G. padaryto administracinio nusižengimo vietovės tikslios koordinatės buvo nustatytos pareigūno M. K. asmeniniu mobiliuoju telefonu, naudojant į jį laikinai įdėta tarnybine SIM kortele, veikiant įjungtai vietos nustatymo funkcijai (GPS) ir 4G mobiliajam internetui, t. y. pareigūnas, naudodamasis telefone įdiegta GPS programėle, nustatė įrenginio (telefono) buvimo vietą, stovėdamas prie G. G. padarytos eketės (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kurioje draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu buvo sugauta (duomenys neskelbtini). Nustatytos vietovės koordinatės pagal Lietuvos koordinačių sistemą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šių koordinačių ir jų nustatymo aplinkybių G. G. nei pažeidimo padarymo metu, nei iškart po to neginčijo, jų nustatyti iš naujo ar kitu įrenginiu nereikalavo (b. l. 118-126).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-159-1140/2021 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai priėmė nutartį pilnai neišnagrinėjęs visų šioje administracinio nusižengimo byloje nurodytų aplinkybių, įrodymų bei neįvertinęs teisės aktų reikalavimų, todėl ji yra naikintina. Nesutinka su nutarimu dėl to, kad pareigūnai jo žvejybos vietai nustatyti naudojo teisėtą priemonę bei vietą nustatė teisingai, kas lėmė, kad jam buvo paskirta bauda. Pirma, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jo žvejojimo vieta buvo ne (duomenys neskelbtini) Respublikos, o Lietuvos Respublikos teritorija. Be to, anot apylinkės teismo, iš bylos rašytinės medžiagos, institucijos atstovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų, jo padaryto administracinio nusižengimo vietovės tikslios koordinatės buvo nustatytos pareigūno asmeniniu mobiliuoju telefonu, naudojant į jį laikinai įdėtą tarnybinę SIM kortelę, veikiant įjungtai vietos nustatymo funkcijai ir 4G mobiliajam internetui. Nors pareigūno naudotam telefonui, kaip įrenginiui, turinčiam GPS vietos nustatymo funkciją, neturi būti atliekama metrologinė patikra, tačiau, anot apelianto, telefonas nėra profesionalus vietos nustatymo įrenginys, todėl į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ nėra įtrauktas. Nei institucija, nei pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrindė, kad pareigūnas, nustatydamas jo žvejybos vietą, galėjo naudoti asmeninį mobilųjį telefoną. Situacijos nekeičia tai, kad į telefoną buvo įdėta tarnybinė kortelė, kadangi kortelė yra tik priemonė ryšiui užtikrinti.

3.2. Antra, žemesnės instancijos teismas neįvertino jo minėto Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris nustato, kad: „Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis; <...>.“

3.3. Trečia, rašytiniuose įrodymuose buvo daug klaidų, kurias pareigūnai teisino techninėmis klaidomis. Tai, kad buvo panaudotas asmeninis telefonas, paaiškėjo tik apylinkės teismo posėdžio metu. Pažymi, jog Institucija jokiais būdais neužtikrino, kad pareigūno asmeninis telefonas veikė tinkamai, kad naudotame telefone GPS vietos nustatymas nebuvo pakeistas.

3.4. Ketvirta, iš nutarties turinio galima suprasti, kad vietovės koordinatės buvo nustatytos tinkamai ir teisingai (patvirtina tai, kad jis koordinačių ir jų nustatymo aplinkybių pažeidimo padarymo metu, nei iškart po to neginčijo, nereikalavo jų nustatyti kitu įrenginiu ar iš naujo). Apelianto vertinimu, pareigūnas ir be jo sutikimo / nesutikimo ir / arba prašymo, vietovės koordinates privalo nustatyti tinkamu ir teisėtu prietaisu. Nurodo, kad iš karto nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Teigė, kad pagal tai, kokioje vietoje yra – tai (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorija. Savo nesutikimo motyvus išdėstė tiek savo paaiškinime, tiek skunde dėl nutarimo. Pareigūnas M. K. nežinojo vietovės, juo labiau (duomenys neskelbtini) tvenkinio Lietuvoje ribų. Pasikvietė kolegą, kuris neva geriau žinojo (duomenys neskelbtini) tvenkinį ir kuris pats bandė vietą spėti „iš akies“. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareigūnas M. K., telefonu bandydamas nustatyti vietovės koordinates, kalbėjo, kad telefonas „negaudo“ ryšio, o tik grįžęs nuo kitų žvejų prie jo pasakė, kad telefonu yra užfiksavęs koordinates. Apeliantui neaišku, kurioje vietoje jis užfiksavo koordinates, nes, priešingai nei teigė pareigūnai, jie užfiksavimo jam neparodė.

3.5. Penkta, iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) fotolentelės su (duomenys neskelbtini) programėlės įvykio vietovės žemėlapiu ir rašytiniu paaiškinimu matyti tik jos padarymo laikas, interneto ryšio tiekėjai, paieškos objekto buvimo vieta vietovės žemėlapyje. Byloje lieka visiškai neįvertinta galima vietovės telefonu fiksavimo paklaida. Išmaniuosiuose telefonuose su „(duomenys neskelbtini)“ operacine sistema taip pat gali būti rodoma netiksli vietovės informacija. Kaip buvo atsakyta (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 13 d. elektroniniame laiške, tikslumas priklauso nuo GPS techninės specifikacijos, t. y. naudojamos programinės įrangos. Nors nutarimą surašiusi institucija ir pateikė mobiliojo telefono „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo instrukciją, joje pateikiamos tik abstrakčios telefono galimybės ir funkcijos. Kokią konkrečiai GPS programinę įrangą naudodamas telefonas nustato vietą – nenurodoma. Akivaizdu, kad panaudoto „(duomenys neskelbtini)“ telefono GPS programinės įrangos galimybės ir jo pagalba nustatytos vietos tikslumas yra visiškai neaiškus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo neįtikino, kad jis buvo nuėjęs (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio krašto Lietuvos pusėje ir „plika akimi matėsi“, kad pagal atstumą jis yra arčiau (duomenys neskelbtini) Respublikos kranto, ką patvirtino ir jo liudytojas. Taip jis elgėsi iš patirties, nes ne pirmą kartą žvejoja ir nebuvo nubaustas (b. l. 128-132).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjas K. D. prašo palikti 2021 m. lapkričio 8 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucija atsiliepime teigia, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje buvo priimta išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o G. G. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį paskirta 210 eurų bauda. Pažymi, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), o tenkinus vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti – akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Institucijos manymu, vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį panaikinti ar ją pakeisti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. G. nesutinka su administracinio nusižengimo byloje nustatyta nusižengimo padarymo vieta, jos nustatymo aplinkybėmis, t. y. teigia, kad žvejojo ne Lietuvos Respublikos, o (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, kelia asmeninio telefono panaudojimo nustatant nusižengimo padarymo vietą bei GPS funkcijos veikimo įvykio vietoje teisėtumo klausimus. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, ((duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 22); (duomenys neskelbtini) G. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog įvykio dieną jis su draugu žvejojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, turėdami (duomenys neskelbtini) Respublikos žvejo mėgėjo bilietus. Apie 14 val., pamatė iššautą vėliavėlę ir ištraukus (duomenys neskelbtini), pamatė Lietuvos pusėje aplinkosaugos automobilį ir atbėgantį pareigūną. <...> Jis (nubaustasis) jam (pareigūnui) pasakė, jog žvejoja ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) taisykles su (duomenys neskelbtini) žvejo mėgėjo bilietu. <...> Inspektorius sulaukė savo kolegos ir nenustatinėjo vietos, kur žvejojo. <...> Grįžęs po pusvalandžio pasakė, kad telefone yra užfiksavęs koordinates. <...> Atspausdinus dokumentą parodė, kad vietovė yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, ties (duomenys neskelbtini), o jie realiai žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje (b. l. 26); (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. K. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog <...> žvejys G. G. teigė, kad žvejoja (duomenys neskelbtini) pusėje ir turi (duomenys neskelbtini) žvejo leidimą. <...> Įsijungė telefone „(duomenys neskelbtini)“ esančią „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, <...> taip pat telefone įjungė vietos nustatymą (buvimo vietą). Telefono programėlė nurodė telefono buvimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žvejui G. G. buvo išaiškinta, kad jis žvejoja Lietuvos Respublikos pusėje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) draugijai išnuomotame tvenkinyje. Žvejui matant 14 val. 59 min. buvo nustatytos vietos koordinatės (X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini)), laikas matomas fotonuotraukoje (b. l. 27); byloje pridėtos įvykio vietos (pagauto (duomenys neskelbtini), iškirstos eketės, žvejybos įrankių) bei įvykio vietos (koordinačių) nustatymo nuotraukos, darytos M. K. asmeniniu telefonu (b. l. 28-34, 39, 53-54, 60-61); (duomenys neskelbtini) fotolentelė, kurioje matyti, jog (duomenys neskelbtini) suvedus telefonu nustatytas koordinates, (*) žemėlapyje pažymėta įvykio vieta, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 38); apylinkės teisme apklausto liudytojo M. K. parodymai, kuriais jis patvirtinto tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, juos papildydamas tuo, jog <...> koordinates telefonu užfiksavo stovėdamas ties G. G. padaryta ekete, prie kurios gulėjo sugauta (duomenys neskelbtini). Tuo metu telefone buvo įjungtas 4G interneto ryšys ir telefono vietos nustatymo funkcija. Vietovės koordinates nustatė savo asmeniniu telefonu, jame buvo įdėtos 2 SIM kortelės: asmeninė ((duomenys neskelbtini)) ir tarnybinė ((duomenys neskelbtini)), pastaroji su 4G interneto ryšiu (automatiškai) ir buvo panaudota. G. G. matant, paaiškino padaręs ir telefono ekrano nuotrauką, kuria užfiksavo telefono rodomas vietovės koordinates. <...> telefono programėlė „(duomenys neskelbtini)“ vietovę žymėjo tiksliai, atitinkamai pagal jo judėjimo kryptį. G. G. tuo metu nieko neginčijo, o į jo pastebėjimą, kad turi galiojantį (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, jam atsakė, kad žvejyba buvo vykdoma Lietuvos teritorijoje (b. l. 112); apylinkės teisme apklausto liudytojo R. K. parodymai, jog <...> G. G. teigė žvejojęs (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje. M. K. mobiliojo telefono pagalba, programėle G. G. akivaizdoje nustatė ir pastarajam parodė jį žvejojus Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 112-113); žalos aplinkai paskaičiavimas – (duomenys neskelbtini) eurų už sugautą (duomenys neskelbtini) (b. l. 37); (duomenys neskelbtini) turto pripažinimo atliekomis aktas (b. l. 40-41); byloje esančios Lietuvos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) draugijos pažymėjimų kopijos, kurios patvirtina G. G. turėjus iki (duomenys neskelbtini) galiojusį leidimą žvejoti (b. l. 74-75); iš Institucijos (duomenys neskelbtini) pranešimo apylinkės teismui Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais) matyti, jog specialistui M. K. (duomenys neskelbtini) vykdant akciją „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepalankių klimatinių sąlygų išsikrovė tarnybinis mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, todėl tarnybinę SIM kortelę, perdėjo į asmeninį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris technologiškai turi įdiegtą dviejų SIM kortelių palaikymo funkciją. <...> Pareiškėjo padaryto pažeidimo vietos tikslios koordinatės buvo užfiksuotos veikiant telefone įjungtai vietos nustatymo funkcijai (GPS) ir 4G mobiliajam internetui, naudojant tarnybinės SIM kortelės galimybes. <...> (duomenys neskelbtini) Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas yra VĮ „(duomenys neskelbtini)”, <...> informavo, jog (duomenys neskelbtini) mobili aplikacija vietos nenustato. Įrenginio buvimo vietą nustato telefone įdiegta GPS programėlė, kurią naudodamas specialistas nustatė tikslias pareiškėjo padaryto pažeidimo koordinates. <...> Pagal įrenginio gamintojo nurodytą vartotojo instrukciją, veikiant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms, įrenginys nustato tikslią buvimo vietą lauke (priedo – įrenginio instrukcijos 111 psl.). <...> Specialistui nustačius tikslias pažeidimo padarymo vietos koordinates, pareiškėjas buvo supažindintas su padaryto pažeidimo koordinatėmis, jis nustatytų koordinačių neginčijo ir pretenzijų nepareiškė (b. l. 77-106) bei kita byloje esanti medžiaga), patvirtinančių G. G. kaltę, jog žvejodamas draudžiamu būdu ir draudžiamu laiku neteisėtai sugavo vieną (duomenys neskelbtini) ir padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs G. G. apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismui nagrinėjant G. G. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Tai, kad žemesnės instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria nutartyje padarytoms išvadoms. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš apylinkės teisme duotų liudytojų M. K. ir R. K. parodymų, M. K. tarnybinio pranešimo ir fotolentelės matyti, kad G. G. padaryto administracinio nusižengimo vietovės tikslios koordinatės buvo nustatytos pareigūno M. K. asmeniniu mobiliuoju telefonu, naudojant į jį laikinai įdėtą tarnybinę SIM kortelę, veikiant įjungtai vietos nustatymo funkcijai (GPS) ir 4G mobiliajam internetui, t. y. pareigūnas, naudodamasis telefone įdiegta GPS programėle nustatė įrenginio (telefono) buvimo vietą, stovėdamas prie G. G. padarytos eketės (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kurioje draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu buvo sugauta (duomenys neskelbtini). Nustatytos vietovės koordinatės pagal LKS – X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Šių koordinačių ir jų nustatymo aplinkybių G. G. nei pažeidimo padarymo metu, nei iškart po to neginčijo, nereikalavo jas nustatyti iš naujo ar kitu įrenginiu. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) fotolentelės su (duomenys neskelbtini) programėlės įvykio vietovės žemėlapiu ir rašytiniu paaiškinimu, matyti jos laikas, interneto ryšio tiekėjai, paieškos objekto buvimo vieta vietovės žemėlapyje. Kaip apylinkės teisme duodamas parodymus paaiškino fotolentelę pateikęs liudytojas M. K., tamsesnis ruožas, kuriame ir užfiksuota G. G. žvejybos vieta, žymi Lietuvos Respublikos teritoriją, o virš jo esantis baltas ruožas – (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją. Liudytojai M. K. ir R. K., apklausiami pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. tiksli G. G. žvejybos vieta, buvo nustatyta stovint ties ekete, iš kurios ir buvo ištraukta žuvis, (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, koordinatės mobiliajame telefone įdiegtos programėlės pagalba nustatytos nusižengimo padarymo dieną, valandą ir toje konkrečioje vietoje. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog minėtų liudytojų parodymai atitinka ir byloje esančius rašytinus duomenis.

10. Apeliacinį skundą pateikęs G. G. bei kartu su juo pažeidimo padarymo dieną tame pačiame tvenkinyje žvejojęs liudytojas R. G. apylinkės teisme patvirtino, jog žvejybos vietą, jų nuomone, priklausančią (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijai, pasirinko tiesiog nuėję didesnę dalį atstumo nuo tvenkinio pakrantės Lietuvos pusėje link priešingo tvenkinio kranto, priklausančio (duomenys neskelbtini) Respublikai. G. G. įsitikinimu, atstumas ir jo matavimas yra tinkamas ir pakankamas renkantis žvejybos vietą, nes minėtame tvenkinyje tokiu būdu žvejybos vietą renkasi ir žvejoja ne pirmą kartą. Anksčiau už tai nebuvo nubaustas. Liudytoju apylinkės teisme apklaustas R. G. davė iš esmės analogiškus parodymus ir patvirtino, kad tąkart žvejybos vietą minėtame tvenkinyje pasirinko atstumą pamatavę „iš pažiūros“, nesinaudodami mobiliaisiais įrenginiais, išmaniosiomis programėlėmis, o tiesiog nuėję daugiau nei pusę atstumo nuo tvenkinio kranto Lietuvoje link priešingo kranto (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėjo, jog jo paties ir G. G. žvejybos vietas skyrė apie (duomenys neskelbtini) m atstumas. Apygardos teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei kartu su juo tuo metu žvejojusio liudytojo parodymai dėl nusižengimo padarymo vietos nepaneigia kitų patikimų byloje surinktų įrodymų visuma nustatytų apelianto ginčijamų aplinkybių ir vertinami kaip nubaustojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad G. G. žvejojo (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje (išskyrus jau minėtus jo ir liudytojo R. G. parodymus apie žvejybos vietos pasirinkimą vizualiai) byloje nebuvo gauta.

11. Taigi, anksčiau nurodyti ir aptarti įrodymai sudaro vieningą visumą ir neginčijamai patvirtina G. G. kaltę, padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nėra pagrindo netikėti apklaustų institucijos pareigūnų parodymais, jų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai viso proceso metu tarpusavyje buvo nuoseklūs bei patvirtino tarnybiniame pranešime, fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes.

12. Apeliantas skunde kelia asmeninio telefono panaudojimo nustatant nusižengimo padarymo vietą bei GPS funkcijos veikimo įvykio vietoje teisėtumo klausimus.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo” nuostatomis matavimo priemonėms, naudojančioms globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus, metrologinė patikra nėra būtina. Apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau nagrinėjamu atveju mobiliajame telefone įdiegtos vietos nustatymo funkcijos (GPS) pagalba buvo nustatytos administracinio nusižengimo vietovės tikslios koordinatės, o ne atliekami matavimai, nuo kurių rezultatų priklausytų apeliantui skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis (jis nustatytas atskiru žalos aplinkai paskaičiavimo aktu).

14. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog GPS prietaisai yra naudojami vietos (koordinačių) nustatymui, o ne matavimams atlikti, dėl to visiškai sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad GPS prietaisai, ar programėlės, naudojant mobilųjį telefoną, nepatenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį (šią aplinkybę patvirtino ir Institucijos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateiktas pranešimas su priedais) (b. l. 77-78).

15. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Institucijos specialistas M. K., asmeniniu telefonu „(duomenys neskelbtini)“ su jame įdėta tarnybine SIM kortele bei įjungta vietos nustatymo funkcija nustatinėdamas įvykio vietą, turėjo naudotis tik tarnybiniu telefonu. Iš byloje esančios mobiliojo ryšio telefono pirkimą patvirtinančio (duomenys neskelbtini) užsakymo kvito matyti, jog mobilusis telefonas buvo įsigytas legaliai – jį įsigijo R. K. (b. l. 79). Minėtame telefone yra palaikoma dviejų SIM kortelių funkcija. Administracinio nusižengimo padarymo metu, kaip apylinkės teisme apklausiamas nurodė M. K., jam nustatinėjant G. G. žvejybos vietą buvo naudojama Institucijos iš AB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutarties pagrindu įsigyta tarnybinė SIM kortelė (b. l. 91-106). Be to, G. G. nei savo paaiškinime, nei duodamas parodymus apylinkės teisme nenurodė, kad ginčijo nusižengimo padarymo metu M. K. asmeniniu telefonu nustatytas žvejybos vietos koordinates ar prašė jas nustatyti iš naujo (pareigūnui nepareiškė jokių pretenzijų, nustatytos vietos koordinatės buvo parodytos pažeidėjui), todėl apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad įvykio vieta turėjo būti nustatyta tik tarnybiniu telefonu yra niekuo nepagrįsta, o kartu neturi įtakos nustatytų duomenų tikslumui (naudojamas tarnybinis ar asmeninis telefonas). Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančios mobiliojo telefono „(duomenys neskelbtini)“ vartotojo instrukcijos matyti, jog naudojant GPS buvimo vieta nustatoma kelių metrų tikslumu (b. l. 80, 86), todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo teiginiai, kad byloje liko neįvertinta galima vietovės telefonu nustatymo paklaida. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog vietos nustatymo (GPS) funkcija yra įdiegta visuose išmaniuosiuose telefonuose, todėl minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti GPS funkcijos pagalba gautų duomenų patikimumu, kadangi juos patvirtina jau anksčiau byloje aptarti įrodymai.

16. Apygardos teismas pažymi, jog G. G. apeliaciniame skunde nepasisako dėl jo atžvilgiu skirtos nuobaudos dydžio ar rūšies, taip pat administracinio poveikio priemonės – žvejybos įrankio konfiskavimo skyrimo. Visgi, 210 eurų bauda (ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis) su žvejybos įrankio konfiskavimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (nebuvimą lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių), į G. G. charakterizuojančius duomenis (b. l. 72-75) laikytina ne per griežta, nagrinėjamu atveju adekvačia padarytam administraciniam nusižengimui nuobauda, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

17. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai paliko galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.