Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis, II-159-1140/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-08
Bylos Nr.: II-159-1140/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-12-3-00080-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Gintarė Bunikienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. G.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-159-1140/2021Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00080-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 12.30.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.11.3 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 8 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. G.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Virginijui Kerui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-3411-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 210 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (žvejo mėgėjo įrankio) konfiskavimas, už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d. 14 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai išnuomotame (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, koordinatės pagal LKS 6248925, 425090, žvejojo dviem žvejo mėgėjo įrankiais (stovas su vėliavėlėmis), naudodamas masalui gyvas žuveles, taip žvejodamas draudžiamu būdu ir draudžiamu laiku neteisėtai sugavo vieną lydeką, tokiais savo veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1, 10, 10.19, 11.4.1 punktus. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo bylos procesiniuose dokumentuose suklysta nurodant pažeidimo padarymo vietos – tvenkinio pavadinimą (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas į (duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_P-3411-2021. Nurodė, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aiški nusižengimo padarymo vieta – procesiniuose dokumentuose nurodyta skirtingos vietovės: (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone; (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone; neaišku, kurioje būtent vietoje pareigūnas užfiksavo tikslią pažeidimo padarymo vietą – žvejybos vietovės koordinates, nes jo akivaizdoje to nepadarė; abejotina ir tuo, ar šiam tikslui pagrįstai buvo panaudotas pareigūno mobilusis telefonas. G. G. nurodė, jog žvejojo Latvijos Respublikos teritorijoje, kur žvejyba tuo laiku ir tokiu būdu buvo leistina, jis turėjo ir atitinkamą Latvijos Respublikoje galiojusį leidimą.

Atsiliepimas

3. Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, esą, jis žvejojo Latvijos Respublikoje, paneigia byloje esantys įrodymai – pareigūno padaryta telefono ekrano kopija su užfiksuotomis vietos koordinatėmis bei 2021 m. kovo 29 d. institucijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame visos įvykio aplinkybės nurodytos išsamiai. Atsiliepime institucija pažymėjo sutinkanti su pareiškėjo skunde nurodyta skundžiamame nutarime ir protokole padaryta klaida netinkamai nurodžius nusižengimo padarymo vietą – Mažeikių rajonas, ir patikslino, kad institucijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarime bei 2021 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokole buvo padaryta techninė klaida nurodžius netinkamą rajoną, tačiau nurodytos LKS koordinatės (6248925, 425090) visiškai atitinka nusižengimo padarymo vietovę – Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai išnuomotą (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Akmenės rajono savivaldybėje. Pažeidimo padarymo koordinatės buvo nustatytos ir fiksuotos pareigūno telefonu „Huawei“ pagal ‚Geoportal“ programėlę. Su pažeidimo padarymo vietos koordinatėmis pareiškėjas buvo supažindintas pažeidimo padarymo vietoje, jų neginčijo, su jomis sutiko. Pagal nustatytas koordinates, pareiškėjas pažeidimą padarė Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne Latvijoje.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais ir skundžiamą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino byloje pateikęs 2021 m. spalio 8 d. prašymą, be kita ko, prašydamas skirti mažesnę baudą nei paskirta skundžiamu nutarimu arba paskirti švelnesnę nuobaudą, jei būtų pripažinta jį padarius administracinį nusižengimą, tačiau teismo posėdžio metu patikslino paliekantis tik pirmąjį prašymo ir skundo reikalavimą, t. y. panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Posėdžio metu G. G. paaiškino, kad nutarime nurodytą dieną su draugu R. G. žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, Latvijos Respublikos pusėje. Minėtas tvenkinys Lietuvos Respublikos teritorijoje vadinamas (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, o Latvijos Respublikos teritorijoje – Vadaksties, nes po pusę tvenkinio priklauso abiem valstybėms. G. G. nurodė, jog tądien žvejojo būtent Latvijos Respublikos teritorijoje esančioje tvenkinio dalyje. Tai nustatė nesinaudodamas jokiomis išmaniosiomis programėlėmis, tiesiog, kaip ir visi žvejai, nuėjęs didesnę dalį atstumo nuo tvenkinio pakrantės Lietuvos pusėje link Latvijos, kur yra tinkama vieta daiktams pasidėti, nepučia vėjas, galima pietauti. Taip žvejoja jau 10 metų, atstumą nustato tiesiog įvertinęs nueitą kelią nuo tvenkinio kranto Lietuvos pusėje ir likusį atstumą iki kito kranto Latvijos pusėje. Jokių riboženklių minėtame tvenkinyje nėra. Kadangi žvejoja jau 30 metų, todėl puikiai žinojo, kad tuo metu tokiu būdu Lietuvos teritorijoje žvejoti lydekas draudžiama, todėl buvo tikras, kad tai daro Latvijos Respublikos teritorijoje, kur tokia žvejyba leistina. Tąkart, pastebėję kimbančią žuvį, apie ką signalizavo vėliavėlė, su draugu nuėjo prie meškerės ir iš tvenkinio ištraukė lydeką. Tuo momentu iš Lietuvos Respublikos pusės prie jų priartėjo aplinkosaugos tarnybinis automobilis. Jiems su draugu ištraukus sugautą lydeką, prie jų iš automobilio pribėgo aplinkos apsaugos pareigūnas, kuris prisistatė, informavo, kad filmuoja, vykdo akciją „Lydeka 2021“ ir paklausė, ką jie čia veikia. Jis pareigūnui atsakė, kad žvejoja lydekas Latvijos teritorijoje su tos šalies galiojančiu žvejo pažymėjimu, nes žinojo, kad nuo sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje žvejoti lydekas su gyva žuvele jau draudžiama, o Latvijoje leidžiama iki kovo 1 d. Pareigūnui Martynui Kairiui ketino parodyti turimus galiojančius dokumentus, tačiau šis jų nežiūrėjo ir aiškino, kad šiuo metu gaudyti lydekų negalima. Tuo tarpu prie jų priėjo kitas pareigūnas – Rimantas Kraujutis ir liko su jais, o Martynas Kairys nuėjo tikrinti kitų ant tvenkinio ledo buvusių žvejų. Po kurio laiko grįžęs prie jų Martynas Kairys pasakė, kad yra nustatyta vietovė ir visi pajudėjo link tarnybinio automobilio. G. G. nurodė teiravęsis pareigūno, ar dokumentuose bus matyti tiksli vieta, kurioje jie žvejojo, į ką pareigūnas jam atsakė teigiamai. Pareigūnui užpildžius žalos aplinkai paskaičiavimo protokolą, jis pastebėjo, kad jame nurodyta vietovė yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, už 6-7 km nuo jų žvejybos vietos, kur lydekų žvejyba tikrai negalima. Jis nematė, kurioje tiksliai vietoje būdamas ir kuriuo momentu pareigūnas užfiksavo jo žvejybos vietos koordinates. Be to, administracinio nusižengimo byloje pateiktų koordinačių spausdintas variantas yra be datos, laiko, nenurodyta, kokiu būdu jos užfiksuotos. Tik teismui pateiktame variante atsirado koordinačių fiksavimo laikas, o jo atsiradimo aplinkybės kelia abejonių. Be to, byloje tik nurodytas vietovės koordinates užfiksavusio telefono modelis „Huawei“ ir nieko daugiau, dėl ko nėra aišku, ar tokiu telefonu iš viso galima nustatyti vietovės koordinates. Byloje nėra pridėta jo sugautos lydekos fotografijų, darytų naudojant liniuotę, nors pats prašė tokias fotonuotraukas padaryti ir pareigūnas sugautą žuvį fotografavo, naudodamasis liniuote, kad vėliau nekiltų ginčas dėl pagautos nekondicinės lydekos. Sugautos lydekos dydis buvo 53-54 cm, t. y. leistino dydžio, kadangi mažesnes nei 50 cm žuvis privaloma paleisti. Be to, kyla pagrįstų abejonių dėl paskaičiuotos žalos gamtai, kadangi pareigūnai galėjo jo sugautą lydeką paleisti atgal į tvenkinį, tačiau to nepadarė, motyvuodami tuo, kad ji negyva, bet tuo neįsitikinę. G. G. tąkart žvejojo tvenkinyje būtent Latvijos Respublikos teritorijoje, nors pats savo telefonu vietovės koordinačių nustatęs nebuvo, kadangi pareigūnų atlikto patikrinimo metu buvo sutrikęs. Tačiau pareigūnams išvažiavus atstumą tvenkinyje nuo krantų pamatavo žingsniais ir nustatė, kad iš viso atstumas nuo tvenkinio priešingų krantų yra 180 m, o jis tąkart žvejojo 120 m atstumu nuo Lietuvos pakrantės. Visada atstumą minėtame tvenkinyje nustato iš pažiūros, t. y. nuo Lietuvos pakrantės nueina 2/3 viso atstumo ir žvejoja artimiausiame Latvijos pasieniui tvenkinio trečdalyje. Tame tvenkinyje žvejojo gal 13 kartų iki minėto įvykio.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Virginijus Keras nurodė, kad Institucijos pozicija nurodyta ir pagrįsta teismui pateiktame atsiliepime, papildomai paaiškino, kad vietovės koordinatės nagrinėjamu atveju buvo nustatytos atitinkamu prietaisu – pareigūno asmeniniu mobiliuoju telefonu „Huawei 220“, su 2 SIM kortelėmis (asmenine ir tarnybine), kuriame yra įdiegtos programėlės, tiek mokamos, tiek ir nemokamos, taip pat neribotas internetas. Šiuo atveju vietovės koordinatės buvo nustatytos naudojantis nemokama programėle „Geoportal“, stovint ties ekete, iš kurios buvo pagauta lydeka. Nustatytų vietovės koordinačių G. G. neginčijo, neprieštaravo. Minėtų koordinačių pagalba buvo nustatyta, kad žvejyba vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo posėdžio metu patikslino, jog atsiliepime ištaisė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime padarytą techninę klaidą nurodžius netinkamą vietovės rajoną (Mažeikių). Tiksli nagrinėjamo nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, ką patvirtina ir užfiksuotos vietovės koordinatės. Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti tvenkinio pusė yra išnuomota Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai. Tą pačią dieną taipogi buvo nubaustas ir G. G. draugas už tai, kad neturėjo lietuviško leidimo žvejoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas (G. G.) galiojantį leidimą turėjo, tačiau žvejojo netinkamu metu ir neleistinu būdu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remdamasis byloje pateiktomis ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, institucijos atstovas teismo prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad 2021 m. vasario 23 d. su G. G. žvejojo Vadaksties tvenkinyje. Pats tuo metu turėjo latvišką žvejo bilietą, todėl žvejojo Latvijos teritorijoje. Jie abu su draugu žvejojo Latvijos teritorijoje, kadangi nuo tvenkinio kranto Latvijos pusėje buvo nutolęs apie 5-10 m. Tądien mobilųjį telefoną turėjo, tačiau jį buvo palikęs automobilyje, kuriuo atvažiavo, o automobilis stovėjo minėto tvenkinio krante Lietuvos pusėje. Į minėtą tvenkinį žvejoti vyksta ne pirmą kartą. Tądien draugui užkibo lydeka, tuo metu atvyko ir trys aplinkosaugos pareigūnai, kurie užfiksavo žvejybos faktą. Tarp jų su G. G. tuo metu galėjo būti apie 300-400 m atstumas, išilgai tvenkinio. Jam pareigūnai surašė protokolą, skyrė įspėjimą už tai, kad jis neturėjo žvejo lietuviško pažymėjimo, o žvejojo Lietuvos teritorijoje. Pažeidimo pats neginčijo, nes buvo skirtas tik įspėjimas, nors ir suprato, kad baudžiamas būtent už žvejybą Lietuvos teritorijoje. Nežino, kaip pareigūnai nustatė vietovės koordinates, nes toje vietovėje nėra interneto ryšio ir nėra jokių ženklų, nurodančių, kurios valstybės teritorija ten yra. Pareigūnai jo žvejybos vietos koordinačių nenustatė. Kaip ir visada iki tol, taip ir tąkart, atstumą pats jis pamatavo iš pažiūros, t. y. ledu perėjo didžiąją dalį tvenkinio ir, pamatęs, kad iki tvenkinio kranto Latvijos teritorijoje liko nedidelis atstumas, nusprendė, kad jau yra Latvijos teritorijoje.

7. Teismo posėdžio metu liudytojas Martynas Kairys parodė, kad 2021 m. vasario 23 d. kartu su kolegomis Steponu Margaliku ir Rimantu Kraujučiu vykdė kasmetinę akciją „Lydeka“, nes tuo laikotarpiu buvo draudžiama žvejoti lydekas. Akcijos metu vyko tikrinti Akmenės rajono savivaldybės tvenkinių. Apie 14 val. atvykęs prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, abu kolegas išleido prie pakeliui stovėjusių kelių automobilių, o pats nuvažiavo toliau. Pasistatęs automobilį, iš toli matė ant tvenkinio du asmenis, iš kurių vienas tuo momentu kaip tik traukė kažką iš tvenkinio. Eidamas jų link iš toli fotografavo viską telefonu, o priėjęs žvejams prisistatė, pasakė, kokiu tikslu atvyko, pastebėjo ant ledo gulinčią, ką tik ištrauktą, lydeką, kurios žiaunose dar buvo valas. Žvejys G. G. paaiškino turintis latvišką žvejo leidimą žvejoti Latvijos teritorijoje. Norėdamas įsitikinti vietovės koordinačių tikslumu paskambino kolegai-akmeniečiui Rimantui Kraujučiui. Iki jam ateinant G. G. iš lydekos ištraukė valą, žuvis kraujavo ir nejudėjo. Už 10-15 minučių prie jų priėjusio Rimanto Kraujučio, kaip tos vietovės žinovo, paprašė žvejui paaiškinti vietovės specifiką, o pats nuėjo patikrinti kitų žvejų. Grįždamas prie G. G., norėdamas nustatyti tikslią žvejybos vietą, savo telefonu nustatė ir žvejui parodė, kad telefono įrenginys yra fiksuojamas Lietuvos Respublikos, o ne Latvijos Respublikos teritorijoje, telefone esanti programėlė užfiksavo vietovės koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą. Šias koordinates telefonu užfiksavo stovėdamas ties G. G. padaryta ekete, prie kurios gulėjo sugauta lydeka. Tuo metu telefone buvo įjungtas 4G interneto ryšys ir telefono vietos nustatymo funkcija. Vietovės koordinates nustatė savo asmeniniu telefonu, jame buvo įdėtos 2 SIM kortelės: asmeninė (TELE2) ir tarnybinė (Telia), pastaroji su 4G interneto ryšiu (automatiškai) ir buvo panaudota. Tuomet, G. G. matant, paaiškino padaręs ir telefono ekrano nuotrauką, kuria užfiksavo telefono rodomas vietovės koordinates. Toje vietoje interneto ryšys veikė gerai, jokių pastatų ar kitų ryšio blokavimo įrengimų nebuvo, telefono programėlė „Geoportal“ vietovę žymėjo tiksliai, atitinkamai pagal jo judėjimo kryptį. G. G. tuo metu nieko neginčijo, o į jo pastebėjimą, kad turi galiojantį Latvijos pažymėjimą, jam atsakė, kad žvejyba buvo vykdoma Lietuvos teritorijoje. Tuomet nurodė žvejui susirinkti visus daiktus ir eiti prie tarnybinio automobilio pildyti procesinių dokumentų. Užbaigus procesinių dokumentų pildymą, juos įteikęs G. G., išvyko į Mažeikius. Iki tol nei iš G. G., nei iš kitų žvejų jokių pretenzijų dėl žvejybos vietos koordinačių niekas nereiškė, todėl nebuvo būtinybės nustatyti jų dar kartą ar iš kito įrenginio. Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad byloje pateiktoje 2021 m. vasario 24 d. fotolentelėje (b. l. 38) užfiksuotame įvykio vietos vaizde žvaigždute (*) pažymėtas taškas yra G. G. iškirsta eketė, iš kurios šis ištraukė lydeką, o aplink eketę esantis tamsesnis teritorijos ruožas žymi tvenkinį, priklausantį Lietuvos Respublikos teritorijai, tuo tarpu su šiuo ruožu besiribojantis baltos spalvos laukas virš jo yra tas pats tvenkinys, tačiau jau Latvijos Respublikos teritorijoje.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas Rimantas Kraujutis parodė, kad 2021 m. vasario 23 d. buvo vykdoma operacija „Lydeka“, tikrinami Akmenės rajono tvenkiniai, jis dirbo kartu su Mažeikių aplinkos apsaugos inspektoriais Martynu Kairiu ir Steponu Margaliku. Tikrinant (duomenys neskelbtini) tvenkinį buvo pastebėti du piliečiai, žvejojantys nuo ledo. Jis su Steponu Margaliku prie tvenkinio išlipo vienoje vietoje, o Martynas Kairys nuvažiavo tolėliau. Netrukus telefonu paskambinęs Martynas Kairys pasakė, kad vienas žvejys, žvejojęs nuo ledo mėgėjų žvejybos įrankiais žuvele, buvo pagavęs lydeką draudžiamu žvejoti laikotarpiu. Atėjęs pamatė G. G. su savo kolega. G. G. teigė žvejojęs Latvijos Respublikos teritorijoje. Martynas Kairys mobiliojo telefono pagalba, programėle G. G. akivaizdoje nustatė ir pastarajam parodė jį žvejojus Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur galioja Lietuvos Respublikos žvejybos taisyklės. Žvejui buvo paaiškintos taisyklės, jis pasiėmė savo įrankius, jam surašytas ir įteiktas žalos paskaičiavimo aktas. Liudytojas paaiškino pats turintis 30 metų darbo Aplinkos apsaugos inspekcijoje stažą, tačiau niekada atstumo ginčytinoje vietovėje nenustatinėjąs „iš akies“, tam naudojamos telefonų programėlės, juolab, kad šiuo atveju Lietuvos ir Latvijos valstybių siena eina išilgai, tvenkinio viduriu. Nei anksčiau, nei šiuo atveju jokių ryšio sutrikimų neužfiksuota.

9. Iš 2021 m. vasario 23 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog iš G. G. buvo paimti daiktai: žvejo mėgėjo įrankis (stovas su rite, valu, pavadėliu, dvišaku kabliuku, plienine vėliavėle) – 2 vnt. ir lydeka – 1 vnt. (b. l. 22).

10. Iš 2021 m. vasario 24 d. turto pripažinimo atliekomis akto Nr. 1 matyti, kad iš G. G. paimta lydeka pripažinta atliekomis ir utilizuota (b. l. 40–41).

Žemesnės instancijos teismas

11. 2021 m. vasario 23 d. žalos aplinkai paskaičiavimu G. G. veiksmais padaryta žala aplinkai įvertinta 240 Eur (bazinis įkainis už lydeką) (b. l. 37).

12. Iš vyriausiojo specialisto Martyno Kairio 2021 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-1719 matyti, kad 2021 m. vasario 23 d., nuo 8 val. 40 min. iki 17 val. 00 min. Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai Martynas Kairys, Steponas Margalikas ir Rimantas Kraujutis Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos teritorijoje Akmenės rajono savivaldybėje vykdė akciją „Lydeka“. Akciją vykdę pareigūnai vilkėjo tarnybines uniformas, važiavo tarnybiniu automobiliu „Isuzu D-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Akcija buvo vykdoma Ventos upėje ties Daubiškių k., Alkiškių ir Sablauskių tvenkiniuose, Menčių I ir II karjeruose, Klykolių vandens telkiniuose. (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra pasienio ruože, tvenkinio dalis Lietuvos Respublikoje yra išnuomota Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai, kita dalis yra Latvijos Respublikoje. Apie 14 val. 20 min. atvyko prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Steponą Margaliką ir Rimantą Kraujutį išleido anksčiau, o pats nuvažiavo toliau. Nuvykęs į vietą ir išlipęs iš tarnybinio automobilio, tolumoje pamatė stovinčius du asmenis, vienas iš jų iš eketės traukė lydeką. Greitu žingsniu eidamas link žvejų, iš toli fotografavo (pirma foto nuotrauka padaryta 14 val. 35 min.), kad nebūtų slepiamas pažeidimas. Nuėjęs prie žvejų pasisveikino, prisistatė, paminėjo, kad šiuo metu vykdoma akcija „Lydeka“. Pokalbio metu žvejai neslėpė, kad žvejoja su gyva žuvele ir yra pagavę lydeką, lydeka tik buvo pagauta ir gulėjo ant ledo. Žvejys G. G. teigė, kad žvejoja Latvijos pusėje ir turi latvišką žvejo leidimą. Kad nekiltų konfliktų, 14 val. 39 min. paskambino kolegai Rimantui Kraujučiui, kuris geriau žino apie (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Žvejys pradėjo atkabinėti lydeką nuo kabliuko, kadangi lydeka jį buvo įrijusi gyliai, todėl žvejys, norėdamas ištraukti kabliuką, draskė lydekos žiaunas, visas veiksmas užtruko apie 5 min. Kai žvejys padėjo lydeką ant ledo, ši pajudinus nebejudėjo. Atėjus Rimantui Kraujučiui, pradėjo kalbėtis, kaip kas vyksta ir ar tikrai žvejys žvejoja Latvijos pusėje. Įsijungė telefone „Huawei“ esančią „Geoportal“ programėlę, kuri suteikia galimybę nemokamai naudotis valstybiniais ir kitais geografiniais duomenimis, taip pat telefone įjungė vietos nustatymą (buvimo vietą). Telefono programėlė nurodė telefono buvimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. žvejys žvejybą vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žvejui G. G. buvo išaiškinta, kad jis žvejoja Lietuvos Respublikos pusėje, Akmenės medžiotojų ir žvejų draugijai išnuomotame tvenkinyje, žvejui matant 14 val. 59 min. buvo nustatytos vietos koordinatės (X-6248925, Y-425090), laikas matomas fotonuotraukoje. Kadangi buvo nustatyta, kad G. G. žvejybą vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užfiksuota vykdyta žvejyba draudžiamu būdu (naudojant gyvą žuvelę) ir draudžiamu būdu sugauta lydeka. Iš G. G. buvo paimti žvejo mėgėjo įrankiai ir negyva lydeka, kuri neberodė gyvybės ženklų. 2021 m. vasario 23 d. G. G. pasirašytinai įteikti daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, žalos paskaičiavimas, kurį gera valia jis. turėjo sumokėti iki 2021 m. kovo 4 d. Savo 2021 m. kovo 24 d. paaiškinime G. G. nurodė jį sakius, kad viskas filmuojama, tačiau filmavimas nebuvo vykdomas, viskas buvo fotografuojama „Huawei“ telefonu (b. l. 27).

13. Aukščiau nurodyto tarnybinio pranešimo priedai (fotografijos iš įvykio vietos ir vietovės koordinatės) patvirtina administracinio nusižengimo fiksavimo metu nustatytas žvejybos vietos koordinates (X:6248925 m Y: 425090 m) ir žvejybos draudžiamu būdu (masalu) bei sugautos žuvies (1 lydekos) faktines aplinkybes (b. l. 28–34). Vyr. specialisto Martyno Kairio byloje pateikta įvykio vietos 2021 m. vasario 24 d. fotolentelė detalizuoja žvejybos koordinačių nustatymo pagal Lietuvos koordinačių sistemą aplinkybes (įvykio vietoje užfiksuotos laiko, ryšio operatoriaus, naudotos išmaniosios programėlės, žvejybos taško, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienos ribų aplinkybės (b. l. 38).

14. Iš Institucijos 2021 m. spalio 18 d. pranešimo teismui Nr. (3.6)-AD5-20373 (su priedais) pagal G. G. 2021 m. spalio 8 d. prašymą, matyti, kad Departamento Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui Martynui Kairiui (toliau – Specialistas) 2021 m. vasario 23 d. vykdant akciją „Lydeka“ dėl nepalankių klimatinių sąlygų išsikrovė tarnybinis mobilusis telefonas „Nokia 220 Black“. Kadangi Specialistas kito tarnybinio įrenginio ryšiui palaikyti neturėjo, nusprendė tarnybinę SIM kortelę, kuria jam suteikti neriboti pokalbiai, neribotas SMS siuntimas bei neribotas „Telia“ mobilaus operatoriaus tiekiamas internetinis ryšys, perdėti į asmeninį telefoną „Huawei P20 (toliau – Įrenginys), kuris technologiškai turi įdiegtą dviejų SIM kortelių palaikymo funkciją. Įrenginys, IMEI: 861197049508601, yra įsigytas 2018 m. gruodžio 17 d. iš AB „Telia Lietuva“ salono. (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone pareiškėjo padarytas pažeidimas užfiksuotas asmeniniu įrenginiu, naudojant į jį laikinai Specialisto įdėtą tarnybinę SIM kortelę. Pareiškėjo padaryto pažeidimo vietos tikslios koordinatės buvo užfiksuotos veikiant Įrenginyje įjungtai vietos nustatymo funkcijai (GPS) ir 4G mobiliajam internetui, naudojant tarnybinės SIM kortelės galimybes. GPS prietaisų patikra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“. Šis teisės aktas nenumato, kad įrenginiui, turinčiam GPS vietos nustatymo funkciją, turėtų būti atliekama metrologinė patikra. Norint nustatyti vietos koordinates, teisės aktais nereglamentuota tvarka, kaip įrenginiuose naudotis GPS siųstuvus. Geoportal.lt Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas yra VĮ „GIS-Centras”, kuri yra išleidusi mobiliesiems telefonams, dirbantiems su sertifikuota Android operacine sistema, programėlę „GIS-Centras, geoportal.lt“, kurią be jokių papildomų informacinių žinių yra galimybė parsiųsti ir įsidiegti į Android operacinę sistemą turinčius mobiliuosius telefonus. GIS-Centras informavo, kad Geoportal.lt mobili aplikacija vietos nenustato. Įrenginio buvimo vietą nustato telefone įdiegta GPS programėlė, kurią naudodamas Specialistas nustatė tikslias pareiškėjo padaryto pažeidimo koordinates. Pareiškėjas nustatytų padaryto pažeidimo koordinačių neginčijo ir jokių pretenzijų Specialistui dėl koordinačių nustatymo nepareiškė. Įrenginys yra specialisto iš AB „Telia Lietuva“ salono teisėtai įsigytas, tuo metu pilnai tinkamai veikiantis, asmeninis daiktas. Departamentas dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 2020 m. rugsėjo 24 d. su AB „Telia Lietuva“ yra sudaręs pagrindinę sutartį Nr. CPO149652/VP2-80. Įrenginio buvimo vietos koordinates nurodo įrenginyje įdiegta vietos nustatymo sistema (GPS), kartu su 4G mobiliuoju internetu. Pagal įrenginio gamintojo nurodytą vartojo instrukciją, veikiant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms, įrenginys nustato tikslią buvimo vietą lauke (priedo – įrenginio instrukcijos 111 psl.). Programėlė „Geoportal“ rodo įrenginio buvimo vietą, kuri nustatoma pagal įrenginyje įdiegtą GPS siųstuvą ir veikiantį 4G mobilųjį internetą. Departamento pareigūnai (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribos, kuri skiria Lietuvos Respublikos teritoriją nuo Latvijos Respublikos teritorijos, nenustato. Specialistas, naudodamasis įrenginiu, kuriame yra įrengtas GPS siųstuvas ir 4G mobilusis internetas, nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tvenkinyje mėgėjų žvejybą vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Specialistui nustačius tikslias pažeidimo padarymo vietos koordinates, pareiškėjas buvo supažindintas su padaryto pažeidimo koordinatėmis, jis nustatytų koordinačių neginčijo ir pretenzijų nepareiškė (b. l. 77–78, 79–106).

15. Iš 2021 m. kovo 24 d. G. G. paaiškinimo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos matyti, kad jame įvykio aplinkybės nurodytos analogiškos jo skunde teismui pateiktoms (b. l. 26).

16. Byloje pateikta G. G. darbdavio – (duomenys neskelbtini) G. G. charakterizuojamas teigiamai; pateiktos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pažymėjimų kopijos patvirtina G. G. turėjus iki 2021 m. gegužės 20 d. galiojusį leidimą žvejoti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundas netenkintinas.

17. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

18. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

19. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. <...>. Administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai (ANK 4 straipsnio 1, 4 dalys).

20. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

21. Ši ANK norma yra blanketinė, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklėse (2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. D1-435 redakcija) numatyta, kad: 9.1. p. „Žvejoti <...> vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama <...>“; 10.19. p. „Draudžiama žvejoti: nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu); 11.4.1. p. Draudžiama gaudyti nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.“.

22. G. G. tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, tiek ir teisme metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad žvejybą vykdė ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos teritorijoje, kurioje tuo metu ir tokiu būdu žvejyba neuždrausta. G. G. neginčijo paties fakto, kad 2021 m. vasario 23 d. 14 val. 38 min. žvejojo dviem vėliavėlių tipo meškerėmis, gyvu masalu ir sugavo 1 lydeką, tačiau tvirtina tai daręs (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandenyse, priklausančiuose būtent Latvijos Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos (Akmenės rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini)) teritorijai. Viešųjų registrų duomenimis, (duomenys neskelbtini) tvenkinys (latv. Vadakstes ūdenskrātuve) – tvenkinys šiaurės Lietuvoje, Akmenės rajone, ties Latvijos siena, į šiaurės vakarus nuo (duomenys neskelbtini). Išilgai tvenkinio viduriu eina siena su Latvija. Lietuvos teritorijoje yra ~ 39,2 ha tvenkinio. Vis dėl to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o būtent: skundžiamu nutarimu, 2021 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-511-2021, institucijos vyr. specialisto Martyno Kairio 2021 m. kovo 29 d. tarnybiniu pranešimu su priedais, 2021 m. vasario 24 d. fotolentele, institucijos 2021 m. spalio 18 d. pranešimu, bei teisme apklaustų liudytojų Martyno Kairio, Rimanto Kraujučio parodymais neabejotinai patvirtinta, kad G. G. žvejybą 2021 m. vasario 23 d., t. y. draudžiamu metu (nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d.) ir draudžiamu būdu (masalui naudojant žuvelę) vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje – Akmenės rajone, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, išnuomotame Akmenės rajono medžiotojų ir žvejų draugijai, o ne Latvijos Respublikos teritorijoje. Kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, institucijos atstovo paaiškinimų bei liudytojų Martyno Kairio ir Rimanto Kraujučio parodymų teisme, G. G. padaryto administracinio nusižengimo vietovės tikslios koordinatės buvo nustatytos pareigūno Martyno Kairio asmeniniu mobiliuoju telefonu, naudojant į jį laikinai įdėta tarnybine SIM kortele, veikiant įjungtai vietos nustatymo funkcijai (GPS) ir 4G mobiliajam internetui, t. y. pareigūnas, naudodamasis telefone įdiegta GPS programėle nustatė įrenginio (telefono) buvimo vietą, stovėdamas prie G. G. padarytos eketės (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kurioje draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu buvo sugauta lydeka. Nustatytos vietovės koordinatės pagal Lietuvos koordinačių sistemą – 6248925, 425090, šių koordinačių ir jų nustatymo aplinkybių G. G. nei pažeidimo padarymo metu, nei iškart po to neginčijo, jų nustatyti iš naujo ar kitu įrenginiu nereikalavo. Iš byloje pateiktos 2021 m. vasario 24 d. fotolentelės su maps.lt programėlės įvykio vietovės žemėlapiu ir rašytiniu paaiškinimu, matyti jos padarymo laikas, interneto ryšio tiekėjai, paieškos objekto buvimo vieta vietovės žemėlapyje. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino fotolentelę pateikęs liudytojas Martynas Kairys, tamsesnis ruožas, kuriame ir užfiksuota G. G. žvejybos vieta, žymi Lietuvos Respublikos teritoriją, o virš jo esantis baltas ruožas – Latvijos Respublikos teritoriją. Liudytojai Martynas Kairys ir Rimantas Kraujutis, apklausiami teisme, patvirtino, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta, t. y. tiksli G. G. žvejybos vieta buvo nustatyta stovint ties ekete, iš kurios ir buvo ištraukta žuvis, (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, koordinatės nustatytos būtent nusižengimo padarymo dieną, valandą ir toje konkrečioje vietoje mobiliajame telefone įdiegtos programėlės pagalba. Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai atitinka ir byloje esančius rašytinus duomenis. Tuo tarpu skundą pateikęs G. G. bei kartu su juo pažeidimo padarymo dieną tame pačiame tvenkinyje žvejojęs liudytojas R. G. posėdžio metu tvirtino, jog žvejybos vietą, jų nuomone priklausančią Latvijos Respublikos teritorijai, pasirinkę iš pažiūros („iš akies“), tiesiog nuėję du trečdalius tvenkinio ploto nuo kranto Lietuvos Respublikos teritorijoje link tvenkinio priešingo kranto, priklausančio Latvijos Respublikai. Toks atstumas ir jo matavimas G. G. įsitikinimu yra tinkamas ir, jo nuomone, pakankamas renkantis žvejybos vietą, nes minėtame tvenkinyje tokiu būdu žvejybos vietą renkasi ne pirmą kartą, taip žvejoja nuolatos ir anksčiau už tai nubaustas nebuvo. Liudytojas R. G., apklausiamas teisme, parodymus apie žvejybos vietos pasirinkimą davė analogiškus G. G. duotiems ir patvirtino tąkart žvejybos vietą minėtame tvenkinyje pasirinkę „iš akies“, nesinaudodami mobiliaisiais įrenginiais, išmaniosiomis programėlėmis, o tiesiog nuėję daugiau nei pusę atstumo nuo tvenkinio kranto Lietuvoje link priešingo kranto Latvijoje. Liudytojo nuomone, G. G. žvejojo Latvijai priklausančios tvenkinio pusės vandenyje, nors jo paties ir G. G. žvejybos vietas skyrė apie 300 m atstumas. Visi šie aukščiau aptarti įrodymai sudaro vieningą visumą ir neginčijamai patvirtina G. G. kaltę, padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų institucijos pareigūnų parodymais, jų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tiek tarpusavyje, tiek su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis sutapo, byloje nenustatytas institucijos pareigūnų suinteresuotumas ar galimas šališkumas.

23. Vien tai, kad skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole be teisingai nurodytos nusižengimo padarymo vietos (Akmenės rajono savivaldybė, Kivylių kaimas, vietovės koordinatės) grafoje „Pažeidimo esmė“ padarytas rašymo apsirikimas, nurodžius Mažeikių rajono savivaldybę, nesuteikia pagrindo abejoti priimto nutarimo teisingumu, juolab, kad šiuos netikslumus institucijos atstovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu detalizavo ir juos ištaisė. Tas pats pasakytina ir apie Žalos aplinkai paskaičiavimo pažymoje nurodytos vietovės klaidingą įvardijimą ((duomenys neskelbtini) tvenkinys, (duomenys neskelbtini) kaimas, Akmenės rajonas), kurį apklausiamas teisme ištaisė liudytojas Martynas Kairys. Dėl skundą pateikusio asmens argumentų ir išreikštų abejonių žvejybos vietovei nustatyti pasirinktų techninių priemonių – pareigūno mobiliojo telefono, jo techninių parametrų, teikiamos interneto ryšio paslaugos ir pan., aplinkybių papildomai, nei jau išdėstyta aukščiau, nepasisakytina, kadangi išsamiai atsakyta institucijos 2021 m. spalio 18 d. pranešime. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su institucijos vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Vien tai, kad G. G. yra nepriimtinos bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos išvados dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina minėtą instituciją priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą administracinėje teisenoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

24. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog G. G. kaltė padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai (paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir privaloma administracinio poveikio priemonė), ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti institucijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-3411-2021 G. G. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641, 642 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundo.

Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-3411-2021, nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Gintarė Bunikienė