Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK atstovui, nukentėjusiajam Žeimelio žemės ūkio mokyklos atstovui,

A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis A. D. 2014 m. gruodžio 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-23350177-14 A. L. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 18 d. apie 16.58 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest“ (Nr. ARFL-0103, paklaida ± 1,7 %, patikros sertifikatas Nr. 1658415, galioja iki 2015-05-13) jam nustatytas 1,96 promilių girtumas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Beje, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, - iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas spėjimais ir/ar prielaidomis.

Šiuo atveju A. L. policijos pareigūno surašytame protokole nenurodyti esminiai jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Tačiau, kaip žinia, ATPK 127 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šį straipsnį reikia nustatyti, kokias Kelių eismo taisyklių normas (reikalavimus) jis pažeidė, ar tarp tų normų pažeidimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinė atsakomybė asmeniui kyla už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus (Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, ar Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Akivaizdu, jog administracinį teisės pažeidimą siekiant kvalifikuoti pagal pastarąją normą, būtina nustatyti: pirma, jog pažeistos konkrečios Kelių eismo taisyklių normos; antra, kad eismo įvykio metu padarytas kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas ar padarytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas); trečia, pažeidėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Protokole pažeistus kelių eismo taisyklių reikalavimus nurodyti būtina. Protokole pareigūno suformuluota pažeidimo esmė (kaltinimas): „vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilės girtumas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę“, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti – tik KET 14 punktas. Tačiau atkreiptinas policijos pareigūno dėmesys į tai, kad šis punktas numato: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“, iš kurio akivaizdu, kad bylos medžiaga patvirtina tik tai, kad A. L. šį KET punktą pažeidė tik toje dalyje (apimtyje), jog vairavo transporto priemonę neblaivus. Tuo tarpu iš A. L. suformuluoto kaltinimo, nesant kaltinime nurodytų jokių kelių eismo taisyklių nuostatų pažeidimų, kokius jis konkrečiai KET reikalavimus pažeidė, dėl ko įvyko eismo įvykis (šiuo atveju kilo pareigūno nurodomi įstatyme numatyti padariniai – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė),- neaišku. Kaip minėta, tiek pagal įstatyminę normą, tiek pagal bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, svarbus ir kitas pagrindinis šios normos objektyvusis požymis - kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas), todėl protokole būtina nurodyti kokį konkrečiai ir kieno (kitiems asmenims priklausantį) turtą A. L. eismo įvykio metu apgadino. Taigi, institucija, laikantis imperatyvių įstatymo normų, privalo tinkamai suformuluoti kaltinimą dėl asmens galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, nurodant visas inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes ir nustatytus įrodymus bei kitus duomenis, reikšmingus nagrinėjant bylą, t. y. suformuluoti pažeidimo esmę (kaltinimą), nurodant esminius inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (ATPK 260 str. 1 d.).

Iš byloje esančio administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad A. L. buvo sulaikytas, protokolą dėl jo administracinio sulaikymo surašė to paties komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės patrulė R. K.. Atkreiptinas administracinio sulaikymo protokolą surašiusios pareigūnės, o taip pat institucijos, vykdžiusios šio asmens administracinį sulaikymą, dėmesys į tai, kad šioje administracinėje byloje administracinio sulaikymo protokolas neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, nes jame nenurodyta nei sulaikymo data (protokole nurodoma: „2014 m. 12 mėn.“), nei sulaikymo laikas, nei A. L. paleidimo laikas (pastarieji nenurodyti visai). Pažymėtina, kad administracinio sulaikymo protokolo turinys ir reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos ATPK 265 straipsnyje, kur imperatyviai nurodytas jo turinys, todėl pareigūnui privalu laikytis šių įstatymo reikalavimų. Taigi, ir šio dokumento trūkumai taip pat turi būti pašalinti.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti byloje A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - teisingam protokolo surašymui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui teisingam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.