Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (3 mėnesiai ir 24 paros).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš M. M. UAB ,,Raskafas“ 561,98 Eur (penki šimtai šešiasdešimt vienas euras 98 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 5 d., apie 22.40 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini), UAB ,,R“ aptvertoje teritorijoje esantį ūkinės paskirties pastatą ir pasikėsino pagrobti UAB ,,R“ nuosavybės teise priklausantį 12 100,00 Eur vertės krautuvą „Bobcat Thomas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes važiuojant šio krautuvo ratai įsipainiojo tvoros vielose ir transporto priemonė nebegalėjo toliau važiuoti.

M. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 5 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB ,,R“ aptvertoje teritorijoje akmeniu nudaužė 187,55 Eur vertės lauko vaizdo stebėjimo IP kamerą Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 bei vairuodamas krautuvą „Bobcat Thomas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaužė 67,00 Eur vertės 50 metrų tinklinę tvorą, 80,50 Eur vertės 10 vienetų tvoros stulpelių ir taip sugadino UAB ,,R“ priklausantį 335,05 Eur vertės turtą.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams,

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

UAB “R“ 881,33 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Be to, prokuroro teigimu, priešingai nei nustatė teismas, byloje surinkta pakankamai įrodymų iš kurių matyti, kad M. M. tyčia visiškai sugadino 187,55 Eur vertės vaizdo stebėjimo IP kamerą Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik įmonės vadovo liudytojo B. K. parodymai, UAB „M“ pateikti duomenys, teismo prijungti prie bylos viešai skelbiami duomenys iš interneto apie vaizdo kamerų laikiklių vertes, bet ir kiti duomenys, kuriuos prokuroras surinko po teismo sprendimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įrodymų tyrimas byloje buvo baigtas 2018 m. balandžio 25 d., o iš atžymų, esančių ant teismo prijungtų prie bylos duomenų apie viešai skelbiamą informaciją internete apie vaizdo kamerų laikiklių vertes, matyti, kad šie duomenys prie bylos buvo prijungti po to, kai teismas priėmė sprendimą baigti įrodymų tyrimą, t. y. 2018 m. gegužės 2 d., ir ši informacija nebuvo tiriama, tikrinama baudžiamojoje byloje; šioje keturių įmonių viešai pateikiamoje informacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaizdo stebėjimo IP kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklio vertė yra 11,50 Eur; taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad koks nors konkretus vaizdo stebėjimo IP kameros laikiklis gali būti laikomas vaizdo stebėjimo IP kameros Dahua GH-IPC-HFYV 2421RP-ZS-IRE6 laikiklio atitikmeniu. Pažymi, kad iš duomenų, kuriuos jis (prokuroras) surinko po teismo sprendimo, matyti, jog visos Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, kurių viešai pateikiama informacija teismas grindė nuosprendį, bei vaizdo stebėjimo IP kamerų Dahua gamintoją Lietuvos Respublikoje atstovaujanti įmonė UAB „E“, pateikė informaciją, kad vaizdo stebėjimo IP kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklis yra sudėtinė nekeičiama kameros dalis. Taigi, pasak apelianto, teismas skundžiamą nuosprendį grindė nepatikrinta informacija, o ne byloje ištirtais patikimais įrodymais, t. y. liudytojo B. K. parodymais ir UAB „M“ pateikta informacija. Dėl to teismas, neturėdamas specialių žinių, padarė nepagrįstą išvadą, kad sugadintas vaizdo stebėjimo IP kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklis gali būti pakeičiamas kitu 11,50 Eur vertės panašiu laikikliu.

Prokuroro įsitikinimu, įvertinus visumą bylos įrodymų akivaizdu, kad 2017 m. spalio 5 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB „R“ aptvertoje teritorijoje M. M. tyčia sugadino 187,55 Eur vertės lauko vaizdo stebėjimo IP kamerą Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6, 67 eurų vertės 50 metrų tinkinę tvorą, 80 eurų 50 centų vertės 10 vienetų tvoros stulpelių ir jo padaryta veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio l dalyje, požymius. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios ir objektyvios byloje surinktų įrodymų analizės, nesiėmė įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes galimas tinkamas baudžiamosios atsakomybės klausimų išsprendimas, taigi ir teisėto nuosprendžio priėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).

Dėl M. M. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį.

M. M. kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. M. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d., apie 22.30 val., nuėjęs į UAB „R“ teritoriją, pirmiausia nusprendė „akmeniu numušti vaizdo kamerą“, kad nebūtų filmuojamas, nes planavo pagrobti įmonei priklausantį krautuvą „Bobcat“, juo išlaužti tvorą ir išvažiuoti iš įmonės teritorijos. Peršokęs UAB „R“ tvorą, jis nuėjo prie pakabintos filmavimo kameros ir ant žemės rastu akmeniu ją numušė. Po to išvarė iš patalpos krautuvą „Bobcat“ ir juo tyčia įvažiavo į įmonės tvorą. Tikėjosi sulaužyti tvorą ir taip išvažiuoti iš įmonės teritorijos (1 t., b. l. 119–120, 151–152, 159–160, šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė vaizdo kamerą, kurią numušė akmeniu, kad nebūtų filmuojamas vagiantis krautuvą „Bobcat“, parodė vietą, kurioje atsitrenkė į tvorą (1 t., b. l. 141–142, 147–148). Teisiamojo posėdžio metu M. M. nurodė, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu dėl vaizdo kameros sugadinimo, taip pat prisipažįsta kaltu sugadinęs tvorą. Paaiškino, kad jis krautuvu „Bobcat“ nuvertė 13 UAB „R“ tvoros stulpelių ir sutinka, kad galėjo išlaužti 30 m tvoros. Dar kartą parodė, kad trenkė į vaizdo kamerą akmeniu ir ji nulinko (2 t., b. l. 96–99).

Kaip liudytojas apklaustas UAB „R“ direktorius B. K. nurodė, kad M. M., siekdamas pagrobti įmonei priklausantį krautuvą „Bobcat“, išlaužė tvorą ir jos stulpus bei visiškai sugadino vaizdo kamerą, nes įvykio metu buvo nulaužtas kameros laikiklis ir dėl to nebėra galimybės kamerą pritvirtinti ir ją naudoti. Pradėjęs domėtis kameros remontu, t. y. galimybe įsigyti naują laikiklį, iš UAB „M“ gavo informaciją, kad atskirai įsigyti laikiklį nėra galimybės, jam buvo pasiūlyta įsigyti naują kamerą. Patvirtino, kad M. M. sulaužė tiek tvoros stulpų, kiek nurodyta civiliniame ieškinyje, pažymėjo, jog visi stulpai yra pakeisti, tvora sutvarkyta (2 t., b. l. 45–46). Teisiamajame posėdyje liudytojas B. K. dar kartą patvirtino, kad sutaisyti M. M. sulaužytą vaizdo kamerą nėra galimybės, kameros nebeįmanoma pritvirtinti, todėl ji nebegali atlikti savo funkcijų. Kiek buvo išversta tvoros stulpelių ir sugadinta tvoros, suskaičiavo ūkvedys, tai yra nurodyta civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 102).

Liudytojas V. Z. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad M. M. sulaužė tiek tvoros stulpelių ir išlaužė tvoros, kiek nurodyta tvoros atstatymo sąmatoje, be to, nulaužė vaizdo kameros laikiklį (2 t., b. l. 100–101). Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad po įvykio viena iš lauke esančių vaizdo kamerų buvo nusukta (1 t., b. l. 17–18).

Liudytojas S. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis atliko įvykio vietos apžiūrą ir matė išverstus tvoros stulpelius, matavo išverstą tvorą, jos ilgis apytiksliai buvo apie 30 metrų. Kokiu būdu matavo tvoros ilgį, nenurodė. Matė į žemę nulenktą vaizdo stebėjimo kamerą (2 t., b. l. 127–128).

Liudytojas G. G. taip pat nurodė įvykio vietoje matęs išverstą tvorą, išverstus betoninius stulpelius ir į žemę nulenktą vaizdo stebėjimo kamerą (2 t., b. l. 128).

2017 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota išversta tvora ir tvoros stulpeliai, į žemę nulenkta viena vaizdo kamera. Nurodyta, kad išverstos tvoros ilgis – apie 30 metrų (1 t., b. l. 20–24).

2018 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atstumas tarp betoninių vartų stulpų yra 9 metrai, atstumas tarp kitų tvoros tinklą laikančių stulpų yra po 3 metrus (2 t., b. l. 56–57).

Iš tvoros atstatymo sąmatos matyti, kad jos atstatymas, t. y. 10 betoninių stulpų šalinimas, 10 skylių žemėje gręžimas, 10 betoninių stulpų pastatymas ir 50 metrų tinklinės tvoros tiesimas bei tvirtinimas prie betoninių stulpų kainavo 510 Eur (1 t., b. l. 33).

Apžiūrėjus B. K. pateiktą vaizdo stebėjimo kamerą Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6, nustatyta, kad yra nulūžęs kameros laikiklis (2 t., b. l. 50, 52–53).

IŠ UAB „M“ pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad UAB“R“ IP kamera Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 kainavo 187,55 Eur su PVM (1 t., b. l. 32).

UAB „M“ 2018 m. kovo 19 d. rašte nurodyta, kad įmonė neprekiauja vaizdo kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 dalimis (2 t., b. l. 90).

UAB „V“ atsakyme į prokuroro paklausimą dėl vaizdo stebėjimo IP kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklio ar tokio laikiklio technines charakteristikas atitinkančius laikiklius ir jų vertes, nurodyta, kad IP kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklis yra neatskiriama kameros dalis, atskirai šiais laikikliais neprekiaujama ir nėra galimybės jų įsigyti bei juos pakeisti (2 t., b. l. 173, 175).

UAB „E“ atsakyme į prokuroro paklausimą nurodyta, kad IP kamera Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 mažmeninėje prekyboje kainavo 175 Eur su PVM, tačiau tokios kameros jau pusantrų metų nebegaminamos, šią kamerą pakeitė kamera, kurios modelis GH-IPC-HFW-2431-IRES6, kurios mažmeninė kaina su PVM yra 203 Eur. Šių kamerų laikiklis yra neatskiriama kameros dalis, jis atskirai neparduodamas (2 t., b. l. 179, 180).

UAB „E“ atsakyme į prokuroro paklausimą nurodyta, kad kameros GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklis negali būti keičiamas, nes tai nėra įprastas laikiklis – šis laikiklis yra sudėtinė korpuso dalis ir negali būti įsigyjamas atskirai, kaip aksesuaras. Šiuo atveju kameros pažeidimo pašalinti negalima, ji turi būti keičiama nauja kamera (2 t., b. l. 186, 187).

Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

M. M. 2017 m. spalio 5 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB ,,R“ aptvertoje teritorijoje akmeniu nudaužė 187,55 Eur vertės lauko vaizdo stebėjimo IP kamerą Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 bei vairuodamas krautuvą „Bobcat Thomas“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaužė 67,00 Eur vertės 50 metrų tinklinę tvorą, 80,50 Eur vertės 10 vienetų tvoros stulpelių ir taip sugadino UAB ,,R“ priklausantį 335,05 Eur vertės turtą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis dėl M. M. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Įvertinus bylos įrodymus nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog įvykio metu buvo išlaužti tvoros stulpeliai, nenustatytas išlaužtų stulpelių skaičius, o įrodyta tik tai, kad M. M. sugadino 30 metrų tvoros. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog M. M., sugadindamas UAB ,,R“ priklausančią vaizdo kamerą, padarė bendrovei 187,55 Eur žalą, nes iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog vaizdo kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklio vertė veikos padarymo metu buvo 11,50 Eur.

Kaip minėta, M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažino sugadinęs svetimą turtą, nurodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu dėl vaizdo kameros sugadinimo, taip pat prisipažįsta kaltu sugadinęs tvorą. Paaiškino, kad krautuvu „Bobcat“ nuvertė 13 UAB „R“ tvoros stulpelių, galėjo išlaužti 30 m tvoros, trenkė į vaizdo kamerą akmeniu ir ji nulinko. Liudytojas B. K. nurodė, kad tai, kiek buvo sulaužyta bendrovei priklausančios tvoros stulpelių ir išlaužta tvoros, yra užfiksuota tvoros atstatymo sąmatoje, analogiškai nurodė ir liudytojas V. Z.. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai pažymėjo, jog liudytojai G. G. ir S. D. teigė nematę, jog būtų sugadinti tvoros stulpeliai, nes šie liudytojai teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie matė, jog tvoros stulpeliai buvo išversti. Liudytojas G. G. akcentavo, kad, jeigu įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad išversti betoniniai stulpeliai, vadinasi, taip ir buvo. Aplinkybę, kad tvoros stulpeliai buvo išversti patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, taip pat prokuroro apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 190–196). Be to, iš byloje esančios tvoros atstatymo sąmatos matyti, kad tvarkant sugadintą UAB „R“ tvorą buvo pastatyti 10 naujų tvoros stulpelių ir pakeista ne 30 metrų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 50 metrų tinklinės tvoros (1 t., b. l. 33; 2 t., b. l. 107, 108, 109). Pastebėtina, kad liudytojai S. D. ir G. G. nurodė, jog tai, kad buvo išversta 30 metrų tvoros, nustatyta tik apytiksliai, ir negalėjo paaiškinti, kokiu būdu buvo matuojamas išverstos tvoros ilgis. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog įvykio metu buvo sugadinta ne 50 metrų, o 30 metrų tinklinės tvoros, prieštaraudamas pats sau pažymėjo, jog „laiko pilnai įrodytu, kad tvoros atstatymo darbų vertė 510,00 Eur“ (tokia vertė lokalinėje sąmatoje apskaičiuota su 50 metrų, o ne 30 metrų ilgio tvoros atstatymu).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M., sugadindamas UAB ,,R“ priklausančią vaizdo kamerą padarė bendrovei tik 11,50 Eur žalą, taip pat nepagrįsta, nes šios išvados nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. M., sugadindamas UAB ,,R“ priklausančią vaizdo kamerą, padarė bendrovei 187,55 Eur žalą, nes pataisyti šią kamerą nėra galimybės dėl to, jog kameros GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklis yra sudėtinė kameros korpuso dalis, atskirai šiais laikikliais neprekiaujama, taigi nėra galimybės jų įsigyti ir juos pakeisti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

UAB „R“ pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš M. M. 881,33 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad vagystės metu buvo sugadinta 10 stulpelių, kurių bendra vertė 80,50 Eur, 50 metrų tinklinės tvoros 67 Eur vertės, kurios atstatymo darbų vertė 510 Eur, sulaužyta vaizdo stebėjimo kamera Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6, kurios vertė 187, 55 Eur, o jos atstatymo darbų vertė – 36,28 Eur (1 t., b. l. 30).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sugadinant UAB „R“ 30 metrų tinklinės tvoros bendrovei padaryta 40,20 Eur žala, dėl sulaužyto vaizdo kameros laikiklio padaryta 11,50 Eur žala, tvoros atstatymo darbų vertė yra 510,00 Eur, o kameros atstatymo darbų vertė yra 36,28 Eur, UAB „R“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė šiai bendrovei iš M. M. 561,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad teismas ne tik neteisingai apskaičiavo priteistinos žalos dydį (turėjo būti ne 561,98 Eur, o 597,98 Eur), bet apskritai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta, jog M. M. savo neteisėtais veiksmais sugadino 50 metrų UAB „R“ priklausančios tinklinės tvoros, kurios vertė 67 Eur, o atstatymo darbų vertė 510 Eur (1 t., b. l. 33, 34, 35; 2 t., b. l. 107, 108, 109), išlaužė 10 betoninių tvoros stulpelių, kurių bendra vertė su PVM 80,50 Eur (1 t., b. l. 33, 34), taip pat nebepataisomai sugadino vaizdo stebėjimo kamerą, kurios vertė su PVM yra 187,55 Eur (1 t., b. l. 32), tačiau neįrodyta, kad būtų buvę atlikti 36,28 Eur vertės vaizdo stebėjimo kameros atstatymo darbai, UAB „R“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir šiai bendrovei iš M. M. priteisiama 845,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas iš dalies (prokuroras prašė UAB „R“ 881,33 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai) ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdama M. M. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad M. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus, esant neišnykusiam ir nepaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 165–167, 197–202), yra daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162–164), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 173, 174), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. M. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, M. M. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šiuos abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad minėtus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, M. M. padarė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., b. l. 169–172), jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes iš dalies sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl M. M. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. M. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

UAB „R“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „R“ iš M. M. 845,05 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.