Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini)teistas:

2012-08-20 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 9 mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2014-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 6 MGL (780 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė bausmė – bauda 4 MGL (520 Lt);

3) 2015-05-22 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskiriant 45 parų arešto bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį - 15 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinant visiško sudėjimo būdu ir paskiriant galutinę - 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto;

4) 2016-05-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2017-11-02 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį vykdyti 2016-05-18 Raseinių rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2017-10-05, apie 22.40 val., įsibrovė į (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)" aptvertoje teritorijoje esantį ūkinės paskirties pastatą ir pasikėsino pagrobti UAB ,, (duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausantį 12 100,00 Eur vertės krautuvą Bobcat Thomas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes važiuojant šio krautuvo ratai įsipainiojo tvoros vielose ir transporto priemonė nebegalėjo toliau važiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. A. parodė, kad konvojavo M. M., atliekant procesinius veiksmus. Joks poveikis M. M. dėl parodymų turinio daromas nebuvo.

Dėl vagystės

BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pagrobto turto vertė 12100,00 Eur (t 1, b. l. 28), nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nu­sta­ty­da­mi nu­si­kals­ta­mo su­ma­ny­mo tu­ri­nį, teis­mai tu­ri ne­ap­si­ri­bo­ti pir­mi­ne jo for­ma, ta­čiau pri­va­lo aiš­kin­tis jo di­na­mi­ką vi­sos nu­si­kals­ta­mos vei­kos da­ry­mo me­tu. Nu­sta­tant nu­si­kals­ta­mo su­ma­ny­mo tu­ri­nį, ne­pa­kan­ka nu­sta­ty­ti vien tik ob­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius. Bū­ti­na nu­sta­ty­ti ir sub­jek­ty­viuo­sius vei­kos po­žy­mius, t. y. ko­kio tiks­lo sie­kė bei ko­kius pa­da­ri­nius nu­ma­tė kal­ti­nin­kas.

Be M. M. parodymų, kad jis išvažiavo iš pastato ,,Bobcatu“, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, esančiais byloje, o būtent liudytojo V. Z. parodymais, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą jis atpažino M. M., kuris važiavo ,,Bobcatu“, CD užfiksuotas vaizdas, kaip M. M. važiuoja ,,Bobcatu“.

Byloje esantys išvardinti įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis sumanė užvaldyti svetimą turtą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis paėmė svetimą turtą ir turėjo galimybę jį tvarkyti savo nuožiūra ar juo naudotis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, jog tvoros vielos įsipainiojo į ,,Bobcato“ ratą, todėl jis negalėjo pajudėti. Atsižvelgiant į tai, M. M. veika vertintina kaip nebaigtas nusikaltimas, kaip pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl turto sugadinimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

BK 187 straipsnyje nu­ma­ty­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal tur­to ver­tę, re­mian­tis BK 190 straipsnyje pa­teik­tu tur­to ver­tės iš­aiš­ki­ni­mu.

2015-01-01 įsigaliojus BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimams (Lietuvos Respublikos 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 (TAR, 2014-12-31, 2014-21142) redakcija), baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, jeigu jis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su turtu, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Kaip ir minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo (anksčiau MGL) nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis nusikalstamos veikos padarymo metu - 38,00 eurai. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio, t. y. 9500 eurų (38,00 eurai x 250 =9500,00 eurų), bet viršija 5 MGL dydį, t. y. 190,00 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo–par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaš­tus. Tais at­ve­jais, kai nuo­sa­vy­bė į daik­tą at­si­ra­do pir­ki­mo–par­da­vi­mo san­do­rio pa­grin­du ir by­lo­je yra duo­me­nys apie daik­to įsi­gi­ji­mo kai­ną, ta­čiau daik­tas pa­gro­bia­mas pra­ėjus lai­ko­tar­piui, tu­rin­čiam reikš­mės jo kai­nai, daik­to ver­tė nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nę tur­to ver­tę (did­me­ni­nes, rin­kos ar ko­mi­so kai­nas) nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu. Kai to­kių duo­me­nų by­lo­je nė­ra ar­ba daik­to įsi­gi­ji­mas pa­gal su­tar­tį yra su­si­jęs su pa­pil­do­mo­mis prie­vo­lė­mis sa­vi­nin­kui (pvz., mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, ku­rio rin­kos ver­tė 500 Lt, įsi­gy­tas už 1 Lt su­da­rant ter­mi­nuo­tą abo­ne­men­ti­nę su­tar­tį, ar­ba jei sa­vi­nin­kas tur­tą įsi­gi­jo ma­žes­ne nei vi­du­ti­nė rin­kos kai­na ak­ci­jos me­tu ar pri­tai­kant ki­to­kią nuo­lai­dą), pa­grob­to tur­to ver­tė nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į iden­tiš­ko ar tos ka­te­go­ri­jos daik­to ana­lo­go vi­du­ti­nę rin­kos kai­ną.

Be to, asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vienarūšiais įrodymais.

Apžiūros protokole neužfiksuota duomenų apie stulpelių sugadinimą, tik nurodyta, jog jie išvartyti, skaičius nenurodytas. Liudytojai G. G. ir S. D. parodė, kad nematė, jog būtų sugadinti stulpeliai, jei būtų matę, tą būtų pažymėję protokole. Liudytojas V. Z. parodė, kad dalyvavo apžiūros metu, nematė, kad būtų sulaužyti stulpeliai, tą pastebėjo tik vėliau. Byloje jokių kitų įrodymų dėl stulpelių sulaužymo nėra, o liudytojo V. Z. parodymai dėl sulaužytų stulpelių nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Taip pat byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų dėl išvartytų stulpelių skaičiaus, todėl teismas laiko neįrodytu šios kaltinimo dalies.

Kaltinamasis M. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sugadino tvorą, kad įvažiavo į ją ,,Bobcatu“, kad tvora įsipainiojo į ,,Bobcato“ ratą. Apžiūros protokole nurodyta, kad sugadinta apie 30 metrų tvoros, tuo tarpu civiliniame ieškinyje nurodyta, kad sugadinta 50 metrų tvoros. Teisme apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad buvo sugadinta 100 ar 50 m. tvoros. Liudytojai G. G. ir S. D. teisme negalėjo paaiškinti, ar naudojo matavimo prietaisus, kokiu būdu nustatė sugadintos tvoros ilgį. Kaltinamasis M. M. taip pat negalėjo paaiškinti kiek tvoros sugadino. Jokių kitų įrodymų byloje dėl sugadintos tvoros nepateikta, nors teismas tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek nutartyje dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo siūlė prokurorui pateikti papildomus įrodymus, atlikti papildomus veiksmus. Remiantis išdėstytų įrodymų visuma teismas laiko įrodytu, jog buvo sugadinta 30 m tvoros. Vieno metro kaina 1,34 Eur (t 2, b. l. 107-108), taigi 30 m. vertė 40,20 Eur.

Kaltinamasis M. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad akmeniu nudaužė vaizdo kamerą. Remiantis apžiūros protokolu, liudytojų V. Z., E. K. parodymais nustatyta, kad buvo sulaužytas kameros laikiklis, kad pati kamera veikia, vaizdą fiksuoja, tačiau yra nenaudojama tik dėl to, jog negalima jos pritvirtinti. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė teismui UAB ,,Magveda“ raštą, jog ši įmonė neprekiauja vaizdo kameros detalėmis, tačiau vien tai, jog ši įmonė neprekiauja kamerų laikikliais nesudaro pagrindo inkriminuoti visą vaizdo kameros vertę. Kaip ir minėta, kai nėra duomenų apie daikto vertę pagal įsigijimo dokumentus, tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į iden­tiš­ko ar tos ka­te­go­ri­jos daik­to ana­lo­go vi­du­ti­nę rin­kos kai­ną. Viešai skelbiamais duomenimis internete vaizdo kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklio vertė veikos padarymo metu buvo 11,50 Eur. (T 2, b. l. 115-121).

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. M. sugadino 30 m. tvoros 40,20 Eur vertės bei vaizdo kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 laikiklį 11,50 Eur vertės, viso sugadinto turto vertė yra 51,70 Eur ir neviršija ne tik kad 5, bet ir 3 MGL, t. y. 114,00 Eur sumos, todėl M. M. epizode dėl turto sugadinimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą veiką atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. M. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nesimoko, neįtrauktas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, anksčiau teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, nors jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau panaikintas, šis nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, kad tai yra dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo išraiška, kad jis nėra linkęs socializuotis visuomenėje, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, daro išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajam kalinime – suėmime.

Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės bendrintinos.

Dėl civilinio ieškinio

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 881,33 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo: 80,50 Eur dėl 10 sugadintų stulpelių, 67,00 Eur dėl 50 m. sugadintos tinklinės tvoros, 510,00 Eur tvoros atstatymo darbai, dėl sugadintos vaizdo kameros Dahua GH-IPC-HFW 2421RP-ZS-IRE6 187,55 Eur ir atstatymo darbai 36,28 Eur.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. M. išvertė tvoros stulpelius, nulaužė kameros laikiklį, sugadino 30 m. tinklinės tvoros.

Aukščiau aptartais įrodymais teismas nustatė, kad 30 m. tinklinės tvoros sugadinimo padaryta 40,20 Eur žala, dėl sulaužyto vaizdo kameros laikiklio 11,50 Eur žala. Taip pat teismas laiko pilnai įrodytu, kad tvoros atstatymo darbų vertė 510,00 Eur (t 1, b. l. 33), kameros atstatymo darbai 36,28 Eur, taigi ieškinys šioje dalyje dėl 561,98 Eur tenkintinas, o likusioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Procesinės prievartos priemonės, daiktai ir dokumentai, kita

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina kaip nereikalinga, nes kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

2 CD saugotini su byla, gipsinė išlieja nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, telefono aparatas grąžintinas teisėtam savininkui.

V. M. išaiškintina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ji gali laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti džemperiui, kelnėmis ir batais, kuriuos įsipareigojo saugoti iki bus priimtas procesinis sprendimas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo.

Jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4, dalimis bausmę bendrinti su 2016-05-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018-05-09.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-14 8.30 val. ir kardomajame kalinime – suėmime išbūta laiką nuo 2017-10-14 iki 2018‑02‑07, viso 3 mėnesius ir 24 paras.

Kardomąją priemonę kaltinamajam M. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. 561,98 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 98 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Du CD saugoti su byla, o gipsinę išlieją nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, telefono aparatą grąžinti teisėtam savininkui M. M..

V. M. išaiškintina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ji gali laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti džemperiui, kelnėmis ir batais, kuriuos įsipareigojo saugoti iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.