- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-11334-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06601-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis D. B., uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus prekyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. M. antstoliui D. B. pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio panaikinimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus Prekyba“ ieškinį, pareikštą pareiškėjui M. M., dėl 81 248 445 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojo rašto pagrindu antstolio D. B. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis vykdė išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojos naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2021 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo kasacinį skundą ir sustabdė vykdomosios bylos vykdymą. Pareiškėjo teigimu, iki vykdomosios bylos sustabdymo iš jo buvo išieškota 20 732,82 Eur suma. LAT 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, t. y. LAT panaikino vykdomuosius dokumentus, kurie buvo vykdomosios bylos vykdymo pagrindas, ir patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį. 2022 m. vasario 22 d. antstolis, remdamasis LAT nutartimi, priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas I) nutraukti vykdomąją bylą, taip pat patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas II) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui. Antstolis 2024 m. kovo 28 d. (praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo galutinės ir neskundžiamos LAT nutarties priėmimo ir vykdomosios bylos visiško užbaigimo), viršydamas savo įgaliojimus, priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas patvarkymas) dėl dalinio Patvarkymo I panaikinimo ir Patvarkymo II panaikinimo visa apimtimi, t. y. atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame patvarkyme antstolis visiškai nepagrįstai konstatavo, kad remiantis tuo, jog vykdomoji byla užbaigta taikos sutartimi, antstolis turi teisę papildomai spręsti vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo klausimą prieš dvejus metus užbaigtoje vykdomojoje byloje. Skundžiamas patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. balandžio 8 d. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK) antstolis neturi įgaliojimų atnaujinti nutrauktą ir užbaigtą vykdomąją bylą. Atsižvelgiant į tai, antstolis negalėjo prieš dvejus metus pasibaigusiame vykdymo procese atlikti jokių vykdymo veiksmų, įskaitant savo iniciatyva priimti skundžiamą patvarkymą, kadangi taip atnaujino užbaigtą vykdomąją bylą, kurioje jo įgaliojimai jau yra pasibaigę. Pareiškime taip pat nurodoma, kad skundžiamas patvarkymas yra priimtas antstoliui viršijant savo įgaliojimų ribas, kadangi CPK apskritai nėra numatyta galimybė antstoliui pačiam panaikinti savo patvarkymus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo ar užbaigimo. Skundžiamame patvarkyme antstolis nenurodė, kokiu CPK numatytu procedūriniu pagrindu yra iš dalies naikinamas Patvarkymas I ir visa apimtimi naikinamas Patvarkymas II, t. y. nenurodė, kokiu pagrindu pakeičiama patvarkymų esmė. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdomosios bylos šalys skundų dėl Patvarkymų I ir II pagrįstumo CPK numatyta tvarka nėra pateikusios, todėl akivaizdu, jog antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimų ribas), taigi neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, net ir pripažinus, kad antstolis neviršijo savo įgaliojimų skundžiamu patvarkymu iš dalies panaikindamas Patvarkymą I ir visa apimtimi panaikindamas Patvarkymą II bei taip atnaujindamas vykdomąją bylą (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), antstolis neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo papildomų vykdymo išlaidų. Pareiškime nurodoma, kad Patvarkyme I antstolis nurodė, jog vykdomoji byla nutraukiama CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, tačiau skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai bando sukurti situaciją, lyg vykdomoji byla būtų buvusi nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi priklausomai nuo vieno iš šių pagrindų taikymo atsiranda arba neatsiranda prievolė mokėti vykdymo išlaidas. LAT nutartyje konstatuota, kad vykdomoji byla bus nutraukiama CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o rezoliucine dalimi būtent ir panaikinti vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir vykdyta vykdomoji byla. Patvarkyme I, kuris iš dalies panaikintas skundžiamu patvarkymu, taip pat nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Tai reiškia, kad pats antstolis Patvarkymo I priėmimo metu pripažino, jog toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas yra pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad LAT nutartimi panaikino vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdyta vykdomoji byla, darytina išvada, jog vykdomoji byla buvo pagrįstai nutraukta ir užbaigta remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 171 punktu, todėl papildomos vykdymo išlaidos po šių veiksmų atlikimo negali būti išieškomos, o antstolis siekdamas asmeninės naudos neturi teisės savo iniciatyva perkvalifikuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo. Skundžiamame patvarkyme antstolis nepagrįstai nurodo, kad turi teisę spręsti vykdymo išlaidų klausimą, kadangi vykdomosios bylos šalys sudarė taikos sutartį, t. y. antstolis teigia, kad vykdomoji byla buvo nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo teigimu, šis pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi patvirtinta taikos sutartis nebuvo sudaryta vykdymo procese, nagrinėjant ginčą kasacine tvarka LAT nutartimi vykdomosios bylos vykdymas buvo sustabdytas, LAT nutartimi panaikino vykdomuosius dokumentus, kurie buvo vykdomosios bylos vykdymo pagrindai, t. y. nutartis sukėlė tokias pat teisines pasekmes, kokias būtų sukėlusi galutinė ir neskundžiama LAT nutartis tenkinti pareiškėjo kasacinį skundą. Taigi galima spręsti, kad antstolio užvesta vykdomoji byla ir vykdymas buvo neteisėti ir nepagrįsti, be to, patvirtinta taikos sutartis buvo pradėta vykdyti tik panaikinus vykdomuosius dokumentus, o tai reiškia, jog taikos sutarties sudarymas ir vykdymas nebuvo susijęs su vykdomosios bylos vykdymu ir antstolio atliekamais ar atliktais veiksmais vykdomojoje byloje. Pabrėžtina, kad taikos sutarties tarp šalių sudarymo ir patvirtinimo faktas antstoliui buvo žinomas jau vėliausiai 2021 m. vasario 22 d., kai buvo priimti Patvarkymai I ir II, tačiau idėja išspręsti tariamų vykdymo išlaidų paskirstymo klausimą remiantis tuo, jog tarp šalių sutaryta taikos sutartis, antstoliui kilo tik praėjus daugiau nei dvejiems metams po vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo. Antstolis Patvarkyme I ir skundžiamame patvarkyme bandydamas remtis skirtingais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais pats sau prieštarauja nepaisant to, kad nuo Patvarkymo I priėmimo nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo antstoliui žinomos priimant Patvarkymus I ir II, ir kurios leistų savo iniciatyva perkvalifikuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą. Taigi, antstolis skundžiamu sprendimu bandydamas perkvalifikuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą piktnaudžiauja jam suteiktais įgaliojimais ir nepagrįstai siekia vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai ir neteisėtai siekia vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo neegzistuojant jokiam tokio reikalavimo kėlimo pagrindui, todėl skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas.
3. Antstolis D. B. 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, kad kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas, 2024 m. kovo 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio D. B. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio panaikinimo. Sprendžiant, ar vykdomoji byla nutraukta dėl to, kad šalys sudarė taikos sutartį, ar dėl išieškotojo atsisakymo nuo išieškojimo, įvertintina, kas lėmė išieškotojo valią nebetęsti išieškojimo proceso. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, kuria abipusėmis nuolaidomis nustato šalims priimtintas jų ginčo sprendimo sąlygas, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą bei kitus ginčytinus klausimus ir šia sutartimi įsipareigoja nutraukti vykdomąją bylą, tai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šia sutartimi išieškotojo padarytos nuolaidos – išieškojimo sumos dalies atsisakymas – tampa savarankišku vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu, net jeigu pačios šalys sutartyje taip įvardija. Nors šioje vykdomojoje byloje šalys sudarydamos taikos sutartį, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino, taip ir įvardijo, kad vykdomoji byla bus nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Šios sutarties Taikos sutarties sudarymo dieną M. M. sumokėjo abipusių nuolaidų būdu sutartą 19 000 000 Eur sumą UAB „Vilniaus prekyba“, todėl UAB „Vilniaus prekyba“, gavusi šios sumos įvykdymą, nebepalaiko ieškinio reikalavimo dėl šios sumos sumokėjimo iš M. M.. Nurodytos pinigų sumos sumokėjimą ar gavimą patvirtinantis UAB „Vilniaus prekyba“ banko sąskaitos išrašas yra pridedamas kaip priedas prie šios Taikos sutarties. UAB „Vilniaus prekyba“ patvirtina, kad nurodytos sumos UAB „Vilniaus prekyba“ sumokėjimas ir nurodytos sumos gavimas visapusiškai atitinka ir ateityje atitiks UAB „Vilniaus prekyba“ interesus, ir reiškia visapusišką ir priimtiną UAB „Vilniaus prekyba“ ieškinio reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje bei išieškomų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinimą“. Taikos sutarties 2 punkte šalys sutarė, kad „UAB „Vilniaus prekyba“ patvirtina, jog neatšaukiamai ir visiškai atsisako nuo savo ieškinio reikalavimų dėl likusios skolos dalies (84 780 327,02 Eur) priteisimo, pareikštų ir nagrinėtų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu nagrinėjamų kasacinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).“ Taikos sutarties 3 punkte – „UAB „Vilniaus prekyba“, gavusi ieškinio reikalavimo dalies įvykdymą dėl 19 000 000 Eur sumokėjimo, nebepalaiko ieškinio reikalavimo dėl 19 000 000 Eur sumokėjimo iš M. M.“ Antstolio teigimu, šia Taikos sutartimi išieškotojo padarytos nuolaidos – išieškojimo sumos dalies atsisakymas – netapo savarankišku vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu, nes Taikos sutartis ir iš jos išplaukusios pasekmės kilo iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties. Minėtų teismo sprendimo ir nutarties pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis taip pat nurodė, kad dėl antstolių teisės gauti teisingą atlyginimą (vykdymo išlaidas) yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 942 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų dalinio pakeitimo“ 6 ir 7.2 punktu atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 22 straipsniui“, bei 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimu vykdymo nstrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimu vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
5. 2024 m. gegužės 27 d. teisme gauti pareiškėjo M. M. rašytiniai paaiškinimai.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus prekyba“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Vilniaus prekyba“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo M. M. 81 248 445 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą priimto teismo sprendimo pagrindu.
10. 2021 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis D. B. priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 81 248 445 Eur, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus prekyba“ naudai. Tą pačią dieną antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas.
11. 2021 m. rugsėjo 29 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, paskirstė vykdymo išlaidas antstoliui.
12. Pareiškėjas (atsakovas) M. M. dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties padavė kasacinį skundą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymą. Vadovaudamasis tuo antstolis 2021 m. spalio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą, patvirtino ieškovės „Vilniaus prekyba“, atsakovo M. M. ir trečiojo asmens bendrovės „Relvit Ltd“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Vadovaudamasis tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino teismų procesinius sprendimus, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, taip pat CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, antstolis 2022 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, remdamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai.
15. 2024 m. kovo 28 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis CPK 611, 613 straipsniais, 586 straipsnio 2 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 164, 167 punktais, panaikino 2022 m. vasario 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nutarė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Dėl skundžiamo patvarkymo teisėtumo
16. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
17. Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo antstolis panaikino (iš dalies arba visiškai) savo ankstesnius patvarkymus dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį išdavusiai institucijai, teisėtumo. Pareiškėjo teigimu, antstolis, panaikindamas minėtus patvarkymus, veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus), o net ir pripažinus, kad antstolis neviršijo savo įgaliojimų, antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai siekia vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo.
19. Iš skundžiamo patvarkymo ir patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, matyti, kad antstolis, panaikinęs (iš dalies) patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį išdavusiai institucijai (visiškai), taigi faktiškai atnaujinęs vykdomąją bylą (atitinkamą jos dalį), pirma, pakeičia 2022 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą – iš CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto (jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas) į CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktą (jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka), ir, antra, tuo pagrindu siekia tęsti vykdymo veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
20. Pirmiausia, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tais atvejais, kai antstolis netinkamai taiko ir aiškina įstatymą priimdamas patvarkymą, padaryti proceso teisės normų pažeidimai gali būti ištaisomi taikant <...> vieną iš antstolio veiksmų teisėtumo kontrolės formų (nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka). CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ikiteisminė stadija, antstolio įgalinimai ir kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė pačiam antstoliui savo iniciatyva atlikti priimtų patvarkymų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl tokio patvarkymo vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-943/2022, 25, 30 punktai). Dėl to sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad antstolis, nesant vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų skundo dėl jo veiksmų, neturėjo teisės priimti skundžiamo patvarkymo, o savo iniciatyva priimdamas patvarkymą panaikinti ankstesnius savo patvarkymus veikė neteisėtai (ultra vires). Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ir pačiame skundžiamame patvarkyme antstolis nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo, suteikiančio antstoliui teisę panaikinti ankstesnius patvarkymus dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo. Tik patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis mini Sprendimų vykdymo instrukcijos 57¹ punktą, leidžiantį antstoliui pakeisti ar panaikinti anksčiau atliktą savo procesinį veiksmą, tačiau, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, nenurodo kitos šio punkto dalies, pagal kurią antstolis tokią teisę turi, jeigu vykdymo proceso dalyviai antstoliui pateikia ar antstolis pats gauna įrodymus arba nustato aplinkybes, sudarančius prielaidas pakeisti ar panaikinti anksčiau atliktą procesinį veiksmą. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo nutraukta ir tuo pagrindu užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai, nepasikeitė ir antstoliui buvo žinomos 2022 m. vasario 22 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2022 m. vasario 22 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu. Taigi skundžiamu patvarkymu antstolis siekia pakeisti ankstesniu patvarkymu nustatytą vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą, nenurodydamas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, įgalinančių antstolį tai atlikti.
21. CPK 629 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, o CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatyta antstolio teisė išieškoti iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas tais atvejais, kai iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, ir antstolis neužbaigė vykdomosios bylos, t. y. kitu, nei nagrinėjamas, atvejis.
22. Antra, kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo ir patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, skundžiamo patvarkymo priėmimą faktiškai lėmė 2023 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023, 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023 ir 2023 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023, t. y. vadovaudamasis šiomis nutartimis ir jose pateiktais išaiškinimais antstolis faktiškai laikosi nuostatos, kad vykdomoji byla turėjo būti nutraukta kitu pagrindu, nei nurodyta 2022 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, tam, kad pagal teismų praktiką būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju nė vienos iš nurodytų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) nesutampa su esminėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, pirmiausia dėl to, kad nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo nagrinėjamas atvejis, kai taikos sutartis sudaroma kasaciniame procese ir tuo pagrindu panaikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai, buvę vykdymo pagrindas (t. y. taikos sutartis sudaroma teismui vis dar vertinant skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo klausimą instancine tvarka, vykdymo veiksmams esant sustabdytiems), antra, kaip minėta, nagrinėjamu atveju, priešingai nei pirmiau nurodytose bylose, nepaaiškėjo jokios naujos, nuo antstolio valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių būtų būtina peržiūrėti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo kvalifikavimo klausimą, juo labiau praėjus dvejiems metams nuo vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo.
23. Patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis pabrėžia savo kaip antstolio teisę gauti teisingą atlyginimą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo procese galioja ir kiti interesai, tokie kaip: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Pastarieji lemia, kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, o nepagrįstas delsimas (nagrinėjamu atveju jokių objektyvių kliūčių antstoliui kitaip išspręsti vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą, nei tą padarė antstolis užbaigtoje vykdomojoje byloje, nenustatyta) yra nesuderinamas su vykdymo proceso dalyvių teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų užtikrinimu.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą neturėdamas tam teisinio pagrindo, ir nepaaiškėjus jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką būtų pagrindas atnaujinti vykdymo veiksmus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiamas patvarkymas panaikinamas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
25. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš antstolio 17 853,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
27. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priskiriant skundžiamo antstolio patvarkymo analizę prie skundo dėl antstolio veiksmų rengimo teisinės paslaugos, prašomas priteisti išlaidų atlyginimas už skundo rengimą ir rašytinių paaiškinimų rengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.15 (pagal analogiją), 8.16 punktuose nustatytą maksimalų dydį, todėl, nenustačius pagrindo viršyti rekomenduojamų maksimalių dydžių, priteistina suma mažintina iki 1 858,24 Eur (844,12 Eur už skundą + 844,12 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą + 170 Eur vykdomosios bylos kopijos darymas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
patenkinti pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų – panaikinti antstolio D. B. 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio D. B. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio panaikinimo.
Priteisti pareiškėjui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš antstolio D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 858,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.