- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- e2-2047-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22075-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- M. S.
dalyvaujant trečiojo asmens L. P. atstovui adv. pad. D. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretysis asmuo L. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas, Biuras) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. S., trečiajam asmeniui L. P., prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 12 374,19 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 278 Eur žyminį mokestį. Pradiniu ieškiniu ieškovas solidaria atsakove nurodė ir L. P., vėliau ją palikdamas trečiuoju asmeniu byloje. Ieškovas nurodo, jog 2019 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo, vairavusio jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes-Benz S 550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pastatas. Kadangi šio eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes-Benz S 550, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 22 096,81 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr.14 2.1.3. p. nuostatas, bei remdamasis sudaryta lokaline sąmata, kompensavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 12 374,19 Eur išmokėtos draudimo išmokos. Ieškinyje nurodo, jog turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, šiuo atveju – atsakovas M. S..
Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsakovas M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. P. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad transporto priemonė Mercedes Benz jai nepriklauso, kadangi 2019 m. lapkričio 10 d. su atsakovu buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir eismo įvykio dieną ji nebuvo šios transporto priemonės savininke. Atsiliepime pažymėjo, jog atsakovas M. S. tinkamai ir laiku neperregistravo automobilio, todėl jam kyla atsakomybė atlyginti žalą. Taip pat mano, jog ieškinys yra pareikštas, praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Teigia, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado subrogacijos pagrindu, todėl jo reikalavimo teisė į atsakovą gali būti įgyvendinama tik ta pačia apimtimi ir įstatymų nustatyta tvarka kaip ir žalą patyrusio asmens, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka. Tokiu atveju ieškovui yra privalomi TPVCAPDĮ reikalavimai, o ginčo šalis sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą įgyvendinimas yra susijęs su pastarojo prievole, kylančia iš TPVCAPD sutarties, o tai reiškia, kad ieškovo reikalavimo teisei į atsakovą atsirasti yra taikytinas sutrumpintinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Be to, nurodo, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo.
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkantis su L. P. atsiliepime nurodytus argumentais. Pažymi, jog Biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, t. y. jiems taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Be to, teigia, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovo teigimu, draudimo išmoka buvo išmokėta 2020-10-02, o ieškinys pareikštas2022-11-03, t. y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Be to, Biuras nesutinka atlyginti L. P. bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik konstatavus atitinkamos šalies netinkamų procesinių veiksmų buvimą. Šiuo atveju Biuras elgiasi tinkamai, reaguoja į proceso šalių teikiamą informaciją, ir, atsižvelgdamas į L. P. pateiktą Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pateikė patikslintą ieškinį. Pažymi, jog sandorio šalys apie šį sandorį savalaikiai neinformavo nei Biuro, nei VĮ Regitros, o paskutinis išviešintas transporto priemonės Mercedes- Benz S 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. P.. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, jog Biuras nelaikytinas draudiku, t. y. neatlieka draudikui priskirtų funkcijų, todėl draudimo teisiniai santykiai nesieja Biuro nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Apie teismo posėdį, jo vietą ir laiką atsakovas informuotas įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė teisinę poziciją, išdėstytą atsiliepime, prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. S., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz S 550 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo automobilis atsitrenkė ir apgadino tris medelius, medelių apsauginius kuoliukus, du apšvietimo stulpų betoninius pagrindus, viešbučio stiklą ir apdailos detalę (e. bylos 1t., b. l. 3,4). Kadangi šio eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, veikdama ieškovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 14, 1.1. punktą, nukentėjusiam asmeniui UAB „Promola“ išmokėjo 22 096,81 Eur draudimo išmoką (e. bylos 1 t. b. l. 100-104). Ieškovas, atlikęs žalos paskaičiavimą pagal sudarytą lokalinę sąmatą, vadovaudamas Paslaugų sutarties Nr. 14. 2.1.3. punktu, kompensavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 12 374,19 Eur išmokėtos draudimo išmokos (e. bylos 1t. ,b. l. 106-108). Įvykyje dalyvavusi transporto priemonė Mercedes Benz S 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui M. S. (2019 m. lapkričio 10 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, e. bylos 3t., b. l. 21). 2022 m. gegužės 11 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į M. S. dėl žalos atlyginimo (e. bylos 1t. , b. l. 109).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku (ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre), turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010). VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės Mercedes Benz S 500, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininke nurodyta L. P., kuri 2019 m. lapkričio 10 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi perleido šią transporto priemonę M. S., todėl šis asmuo eismo įvykio 2019 m. lapkričio 16 d. metu buvo transporto priemonės Mercedes Benz S 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.
Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovui M. S., kaip transporto priemonės savininkui, neįvykdžiusiam prievolės apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir kaip asmeniui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumoka draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykis, kurio pasekoje nukentėjo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įvyko dėl atsakovo kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. birželio 5d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir buvo nubaustas administracine tvarka (e. bylos. 1 t., b. l. 5-8). Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą bei neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Žalos dydis paremtas byloje pateiktais įrodymais - nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, turto techninės apžiūros protokolu, nuotraukomis, lokaline sąmata (e. bylos 1t., b. l.12-99, 105). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, atsiradusią dėl atsakovo (transporto priemonės savininko ir valdytojo) kaltės. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 12 374,19 Eur nuostolių atlyginimo.
Remiantis kasacinio teismo suformuota teisine praktika, ieškovo reikalavimai pripažįstami regresiniais, kylančiais iš delikto, todėl jiems taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Be to, iš regresinių prievolių, atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog draudimo išmoka buvo išmokėta 2020-10-02, o ieškinys pareikštas 2022-11-03, konstatuotina, jog ieškinio senatis nebuvo praleista.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (12 374,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas patyrė 278 Eur žyminio mokesčio. Tretysis asmuo prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios, bylos duomenimis, sudaro1000 Eur (e. bylos 3t., b. l. 13,14, 17-20)..
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pradinis ieškinys pagal ieškovo turimus iš VĮ Regitra gautus duomenis atsakovės L. P. atžvilgiu teismui pateiktas remiantis tuo, jog ji buvo išviešintas asmuo, valdantis nuosavybės teise dalyvavusią eismo įvykyje transporto priemonę Mercedes Benz S 550, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nedelsiant po to, kai teismui buvo pateiktas L. P. atsiliepimas, ieškinys buvo patikslintas jos procesinę padėtį pakeičiant iš atsakovės į trečiąjį asmenį. Atsižvelgiant į tokį ieškovo procesinį elgesį, teismas sprendžia, kad ieškovas viso proceso metu elgėsi tinkamai, tiek pareikšdamas pradinį ieškinį pagal faktiškai gautus esamus rašytinius įrodymus ir nesant juos paneigiančių įrodymų, tiek operatyviai teikdamas patikslintą ieškinį pagal į bylą pateiktus įrodymus bei atsiliepime nurodytus argumentus. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovo procesinis elgesys teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas trečiojo asmens atžvilgiu, todėl trečiojo asmens aptirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo, teisinio pagrindo nėra.
Kadangi priimtas sprendimas ieškovo naudai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, šiuo atveju, ieškovo ir trečiojo asmens, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-5 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus priteistino dydžio, pagrindo jo sumažinti pagal CPK 98 str. 2 dalį nėra.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir sudaro 31,04 Eur, todėl patenkinus ieškinį visiškai, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 374,19 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 19 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 374,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens L. P., a. k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 4 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.